Birželio 14 d. vykusioje konferencijoje „Verslo ir valdžios dialogas. Kuria kalba bendrauti?“ buvo ieškoma atsakymų į klausimus – kur yra riba tarp informacijos pateikimo, lobizmo ir korupcijos, kodėl per beveik trisdešimt nepriklausomybės metų nesugebėjome rasti tvaraus verslo, visuomenės ir politikų bendradarbiavimo modelio, tačiau rytojaus iššūkiai pirštu prikišamai rodo, kad turime sutarti dėl visoms pusėms priimtinos dialogo formos.
„Kalbant šiandien apie mūsų gebėjimą kalbėtis ir susikalbėti, mes turime pripažinti, kad iki šiol esame veikiami paveldėtos sovietinės praeities mentaliteto. Didele dalimi mums sunku susikalbėti su valdžia, nes ir ji turi didelį paveldėtą praeities bagažą – net jauni mūsų politikai save sutapatina su valstybe, deklaruodami, kad santykis vyksta tarp valstybės ir verslo. Bet juk valstybė esame visi mes, kuriantys ir dirbantys šioje valstybėje. Mes iki šiol esame sovietinės sistemos modelio, kuris buvo vadinamas demokratiniu centralizmu, įkaitais. Vienas žino ką reikia visiems daryti ir nieko daugiau nereikia – tik vykdyti iš aukščiau nuleistus nurodymus. Ar ne tokia sistema šiandien veikia Lietuvoje? Ar ne taip jaučiasi šiandien merai, kurių iniciatyva yra nepageidaujama? Nors kas, jeigu ne savivalda geriausiai žino kokie yra krašto poreikiai,“ – konferencijoje kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Pasak R.Dargio, visuomenės stiprybės pamatas yra stiprus, išsilavinęs ir kūrybingas žmogus. Kitas valstybės ramstis yra bendruomenė – tik turėdami stiprias bendruomenes mes galime turėti stiprią valstybę.
„Esminis dalykas apie kurį turime kalbėti – stipri bendruomenė yra stipri ne stipriais viršininkais ir stipria valdžia, nes demokratinė valstybė yra stipri savo žmonėmis. Verslo bendruomenė yra aktyvi mūsų visuomenės dalis, kurios pagrindinis interesas – prognozuojama valstybės raida ir stabilumas, nes tik tokiomis sąlygomis verslas gali investuoti ir prognozuoti ateitį. Bet ar galime šiandien pasakyti, kad turime stabilią valstybę su prognozuojamais valdžios sprendimais? Geriausias atsakymas yra valdžios sprendimas dėl PVM lengvatos viešbučiams – per 9 metus jis buvo keičiamas 6 kartus,”– kalbėjo LPK prezidentas.
Kalbėdamas konferencijoje jis pabrėžė dialogo ir bendradarbiavimo poreikį. Pasak R.Dragio, verslas šiandien jau gyvena globalios konkurencijos sąlygomis. Iš esmės mūsų konkurencingumas yra globalus, nes mūsų pramonė eksportuoja beveik 80 proc. savo produkcijos, todėl jis patikina, kad verslui rūpi visos globalios problemos – migracija, švietimas, skaitmena ir kt.
Kaip vienas didžiausių visuomenės rūpesčių buvo įvardintos švietimo problemos, kurių sprendimas priklauso nuo politikų ir vykdomosios valdžios. Pabrėžta, kad viešasis sektorius turi atliepti globalų matymą, supratimą ir tokiu būdu užtikrinti valstybės ateitį: „O ką mes turime šiandien – negirdėjimą, pažadus, kuriuos dalina ir kurie yra neįgyvendinami. Šiandien vietoje dialogo turime demonizuotą verslą – verslas yra blogis, kuris nenori dalintis, – kalba LPK prezidentas.– Bet valdžios pareiga yra ne teisingai padalinti, o sukurti tokias sąlygas, kad atsirastų daugiau veikiančių ir kuriančių žmonių. Turime kalbėti apie tai, kad išlaisvintas verslas ir jo kuriančioji galia yra pagrindinė valstybės stiprioji pusė. Bet apie tai visuomenėje nėra diskusijos”.
R.Dargis pabrėžė, kad yra būtina keisti požiūrį vieniems į kitus, reikalingas kitoks požiūris į bendruomenę, kitoks politikų požiūris į verslo bendruomenę. Valstybės augimas yra visų bendruomenės grupių susitarimas, bet per 27 pastaruosius metus tikrai visi padarėme mažai, kad toks dialogas vyktų.
Konferencijoje dalyvavusio buvusio Švedijos finansų ministro Par Nuder teigimu, Švedija yra sėkmingai auganti valstybė, nes investuoja į žmogiškąjį kapitalą – šalis investuoja į jaunąją kartą darželiuose, vėliau – mokyklose, universitetuose. Valstybė yra konkurencinga, nes į darbo rinką įtraukia kaip įmanoma daugiau žmonių. Pasak jo, Švedijos visuomenė pasitiki viešuoju sektoriumi, nes jame labai mažai korupcijos. Kai sukuriamas toks sektorius, gyventojai nori mokėti mokesčius, nes žino, kad jų pinigai skiriami švietimui, socialinei apsaugai, sveikatos apsaugos sistemai ir kitoms visuomenės reikmėms.
Vokietijos pramonės konfederacijos ir Vokietijos darbdavių konfederacijos atstovybės Briuselyje atstovas Joscha Ritz pabrėžė, kad Briuselyje ir Berlyne puikiai suprantama bendradarbiavimo tarp valdžios ir verslo svarba bei stengiamasi palaikyti konstruktyvų dialogą.
