šventės

Antradienio popietę vilniečius pribloškė Rotušės aikštėje iškilusi Kalėdų eglutė ir šventinis miestelis. Dar neįpusėjus spaliui ir iki lapkričio 1 d. likus daugiau nei dviem savaitėms, toks reginys nustebino ne vieną praeivį.  „Dar tik spalio 13 d., o čia jau stovi Kalėdų eglutė. Gal bent jau sulaukime Vėlinių ir tik po jų puoškime miestą?“ – teiravosi tv3.lt naujienų portalo skaitytojas.

Nors už lango vasara aršiai kovoja su kalendoriniu rudeniu, verslininkai jau skelbia Kalėdas ir pirkėjus vilioja pasipuošę kalėdinėmis dekoracijomis. Senosios kultūros žinovai dalijasi į dvi stovyklas: vieni piktinasi, kad per anksti skelbiamos Kalėdos nuvalkiojamos, kiti gi viliotinį prieš pirkėjus šokančius pardavėjus gina. O štai žinovai paaiškina – už ankstyvas kalėdines nuotaikas turime dėkoti koronavirusui. Lauke vasara niekaip negali užleisti savo pozicijų rudeniui.

Rugsėjo 22-ąją 13 val. ir 31 min. saulė pasiekė ekliptikos tašką, vadinamą rudens lygiadieniu. Nuo šios dienos prasideda astronominis ruduo, susilygina diena ir naktis. Etnologas profesorius dr. Libertas Klimka sako, kad rudens lygiadienis yra laiko slenkstis, nuo kurio žmonių gyvenimuose daug kas pasikeičia. Jo teigimu, senų senovėje ši data lietuviams turėjo ypatingos reikšmės.

Sergančių koronavirusu žmonių vis daugėja, dalis jų užsikrečia privačiuose arba viešuose renginiuose. Jų organizatoriai tvirtina, kad dėl neaiškios situacijos šiuo metu renginius planuoja vos kelioms savaitėms į priekį. O apie rudeninius ir žiemos renginius apskritai dar negalvoja. Atlikėjų prodiuseris ir vadybininkas Lauras Lučiūnas teigia, kad koncertai vasaros sezonu ir dabar vyksta taip, kaip buvo suplanuota.

Kalėdų seneliai mokykoje jau kremta mokslus, kaip šiemet saugiai per šventes bendrauti su vaikais. Kalėdų seneliai ne tik išbando veido kaukes ir skydus, bet ir naują dovanų įteikimo būdą. Londone Linksmybių ministerijos vadovas sveikina į mokyklos suolus susėdusius Kalėdų senelius. Kadangi pasaulyje dar siaučia koronavirusas, šiemet Kalėdų seneliai laikosi saugaus atstumo.

Didmiesčiams pradedant ruoštis Kalėdoms, Vilnius, baimindamasis koronaviruso plitimo, jau svarsto atsisakyti dalies šventinių renginių ar atributų. Kaunas ir Klaipėda kol kas kuklesnio šventimo nežada ir sprendimus ketina priimti įvertinus situaciją rudenį. Vilniaus kultūros centras jau paskelbė konkursą pagrindinei miesto Kalėdų eglei prie Katedros puošti.

Vedybų planuotojos Kristinos Kaikarienės vardą žino visi įsimylėjeliai – moteris jau daugybę metų planuoja gražiausias šventes lietuviams. Naujienų portalui tv3.lt švenčių planuotoja atskleidė užkulisius bei papasakojo, kaip viskas pasikeitė po karantino. Kristina prisipažino, kad Lietuvoje paskelbtas karantinas sumaišė daugelį planų: „Planuojamas didžiąsias šventes perkėliau į kitus metus, nes labai nesinori jaudinti ir erzinti žmonių.

Karantinas Lietuvoje baigiasi birželio 17 dieną, tačiau ekstremali situacija šalyje vis dar lieka galioti. Todėl dar privaloma paisyti saugumo reikalavimų, ypač renginiuose ir šventėse. Anot organizatorių, vis atnaujinami reikalavimai renginiams įtakos turi mažai, nes dauguma koncertų ar vestuvių buvo atšauktos tik prasidėjus karantinui.

Ne vienam koronaviruso infekcijos židiniui įsisukus asmeninėse šventėse sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga primygtinai, jei tik įmanoma, ragina kol kas jų atsisakyti. Jo teigimu, virusas ir vasarą niekur nedingęs, tad vertėtų toliau pasisaugoti.

Švenčių organizatoriai pasipiktinę – nesutampa tai, ką kalba sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir ministerijos klerkai. Verslininkai pasimetę, nes nežino, kokie reikalavimai asmeninėms šventėms būtini, o kurie – tik rekomendacijos. A. Veryga kartoja, kad jei šventė nebūtina, jos vertėtų atsisakyti. Renginių vedėjas Dainius Palivonas parašė laišką sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai.

Lietuva pamažu sugrįžta į buvusią rutiną – atsidarė lauko kavinės, atgaivinta pilna prekyba, leidžiamos ir mišios bažnyčioje. Tiesa, iki šiol didžiausiu galvos skausmu išliko švenčių minėjimas, o švenčių sektoriuje dirbantys žmonės griebiasi už galvų ir klausia – „Kodėl mus pamiršote?“. Mat jiems koronavirusas per kišenę smogė labiausiai: visos šventės buvo perkeltos, žmonės jau ėmė reikalauti grąžinti sumokėtus depozitus, o organizuoti šventes vis dar neleidžiama.

Įsisiūbavus pavasariui Sovietų Sąjungoje įsisiūbuodavo ir visos pavasarinės šventės. O jų buvo net keletas. Balandį švęstas Lenino gimtadienis, jo metu sovietiniai žmonės privalėjo tvarkytis ar bent jau imituoti gamtos tvarkymą. Vos už kelių dienų tie patys žmonės jau buvo laisvai-privaloma tvarka kviečiami į gegužės 1-osios paradą, o dar po savaitės, švęsta pergalės diena. Tiesa, ne visi šias šventes mėgo ar noriai jose dalyvaudavo.

2020 metai kaip niekada sėkmingi lietuviams laisvų dienų atžvilgiu. Mat per šiuos metus lietuviai net penkis kartus galės savaitgaliais poilsiauti ilgiau. Tiesa, vieną tokį savaitgalį mes jau išnaudojome, o kitas laukia jau šį savaitgalį. Pirmąjį trijų dienų ilgąjį nedarbo savaitgalį turėjome visai neseniai. Tradiciškai jis buvo, kaip ir kasmet, šv. Velykų proga balandžio 11–13 dienomis.

Kaip ir daugelis kitų šalių, taip ir Lietuva, ir toliau kovoja su koronavirusu. Būtent dėl jo grėsmės sveikatai, šalyje paskelbtas karantinas. Siekiama, kad žmonės nesibūriuotų, kuo trumpiau būtų viešose vietose. Prašoma, kad žmonės parduotuvėse būtų kuo trumpiau, laikytųsi saugaus atstumo.  Tiesa, prekybos centruose dažnai pasitaiko kiek kitokia situacija.

Per Velykinį savaitgalį Lietuvos policija dėl galimų karantino režimo pažeidimų nubaudė beveik pustrečio šimto žmonių. „Per tris šventines paras surašytas 231 protokolas“, – BNS antradienį sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis. Administracinių nusižengimų kodeksas asmenims už tokius pažeidimus numato baudą nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos.

Kad ir karantinas – Velykų iš kalendoriaus niekas neišbrauks. Ir, pasirodo, šalies gyventojai joms jau ruošiasi. Pirkėjai iš anksto apsipirkti žuvies, mėsos ar kiaušinių plūsta į turgus. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina gyventojus elgtis sąmoningai ir ypač vyresnio amžiaus gyventojus be reikalo nevaikščioti po turgavietes ar parduotuves. Prekybininkai jau baiminasi pirkėjų antplūdžio paskutinėmis savaitės dienomis – prieš pat Velykas.

Tinklaraštininkė Rasa siūlo išbandyti labai gardžią vištienos mišrainę. Ji tinka ne tik šventėms, bet ir ant įprasto kasdienio stalo. Tai – karališkos, pasakiškai skanios. Jums reikės: 300 gramų vištienos filė, 250 gramų virtų arba konservuotų raudonųjų pupelių, 300 gramų marinuotų pievagrybių, 50 gramų graikiškų riešutų, 1 mėlynojo svogūno, šviežių krapų, kario, majonezo.

Šią naktį pasaulio stačiatikiai meldėsi švęsdami Kalėdas. Vidurnakčio mišios vyko ir Betliejuje – Jėzaus gimimo vietoje. Tuo metu Rusijos prezidentas Kalėdas jau antrus metus iš eilės pasitiko ne Maskvoje, o Sankt Peterburge. Stačiatikių bažnyčia pastaraisiais metais patiria vieną didžiausių krizių per visą savo gyvavimo istoriją. Kristaus gimimo bazilika Betliejuje – vietoje, kur kaip tikima, gimė kūdikėlis Jėzus – išties ypatinga.

Po savaitgalio kalėdinių eglučių pilna ne tik specialiai įrengtose žaliaskarių surinkimo aikštelėse. Daugybė jų mėtosi konteineriuose, kiemuose po langais, balkonais ar pakelėse. Maža to, į specialias eglučių surinkimo vietas žaliaskarės atnešamos ir su plastikiniais maišais bei vazonais. Savivaldybė ragina gyventojus eglutes nešti be plastiko, mat vėliau jos sandėliuojamos, smulkinamos ir vežamos deginti į biokuro katilines.

Atslūgus šventinėms nuotaikoms ne retas tautietis susimąsto, ar dovanos, rastos po egle, pasitarnaus, ar vis dėlto nuguls kažkur giliai spintoje ir bus nenaudojamos. Jei dovana nepatinka ir netinka, Valstybinė vartotojų teisių tarnyba ragina palikti kuklumą užmaršty ir pasinaudoti savo teise dovanas grąžinti ar pasikeisti į labiau džiuginančias.

Kauniečiai ruošiasi ypatingam projektui –skaitymams su šunimi. Juose dalyvaus mažiausi skaitytojai, o klausytojais taps keturkojai ir jų vedliai. Beje, tėvams vaikų drąsa teks pasitikėti – tokio mažųjų unikalios patirties jie stebėti negalės. Projekto rengėjai sako, kad taip vaikai skatinami pamilti knygas ir pažinti jose glūdinčias paslaptis. Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje sujudimas. Čia šurmuliuoja ne tik jaunieji skaitytojai, bet ir … keturkojai.

Pasibaigus gražiausioms metų šventėms, kai kurie prekybininkai, nesugebėję parduoti nukirstų eglučių išmetė miškuose ir su visa plastiko pakuote. Vilniaus rajono savivaldybė tikina pirmą kartą susidurianti su tokiu atveju, kai Kalėdų simbolis kaip šiukšlė išmetama miške. Po švenčių išmestos eglutės dažnai volioujasi kur papuola: ir konteineriuose, ir po balkonais ar net pakelėse. Gyventojai yra raginami nemėtyti bet kur žaliaskarių, o jas atnešti į tam skirtas vietas.

Nors Kalėdų laukia beveik visi, daugelis pripažįsta, kad po švenčių tenka graužtis dėl nemenkai suplonėjusios piniginės.  Vis dėlto yra ir tokių, kuriems tai nesudaro jokio skirtumo – turtingiausi „Instagram“ vaikai demonstruoja pavydėtiną prabangą. Panašu, kad auksinis „Instagram“ jaunimas Kalėdas atšventė išties trankiai. Negana to, visi tai didžioji jų dalis įamžino, o vėliau pasidalijo savo socialiniuose tinkluose, kad ir visas pasaulis tai pamatytų.

Didžiausios metų šventės atkeliauja ne tik į namus, bet ir į įkalinimo įstaigas. Ten kalintys nuteistieji taip pat laukia švenčių, užgula vienintelę įkalinimo įstaigos parduotuvę tam, kad nusipirktų skanesnio maisto ir sėda aplink kuklų stalą kartu su tais, su kuriais dalijasi bendra erdve.

Pasak gamtininkų, naujametinės nakties fejerverkai tampa tikru siaubu ne tik katėms bei šunims, bet ir paukščiams ar kitiems žiemoti mūsų šalyje likusiems gyvūnams. Tačiau TV3 kalbinti Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno gyventojai kol kas sunkiai įsivaizduoja senų metų palydėtuves be šventinių petardų salvių. Naujametinę metų naktį Katedros aikštėje griaudės daug sprogimų. Bus leidžiama fejerverkų net už 7000 eurų.

Prieš šventes dažnai žmonės sako, kad patiria prieššventinį stresą, mat laukia daug papildomų darbų: ir dovanas reikia supirkti, ir kostiumais pasirūpinti, ir maisto paruošti, namus susitvarkyti. Visgi, po švenčių pradedama kalbėti apie pošventinę depresiją. Ne paslaptis, kad didžiosios metų šventės yra vienas labiausiai įtemptų laikotarpių ir žmonės jį iš tiesų išgyvena šiek tiek sunkiau.

Vilkaviškio mokykla Kalėdoms mezga kojines. Ir ne bet kokias, o miniatiūrines. Kad nebūtų per didelės net ir mažiausiai kojytei. Įstaiga sugalvojo apauti šalyje gimusius vadinamuosius ankstukus. Vilkaviškio rajono gyventoja Janina, vos tik nutaikiusi laisvą minutę, ima vilnonius siūlus, virbalus ir kimba į darbą. Moteris mezga miniatiūrines vilnones kojines. Jos skirtos ne saviems anūkams – jie šilto apavo turi į valias. Kojinytės skirtos per anksti gimusiems kūdikiams.

Kviečiame šiek tiek pakeliauti laiko mašina ir pažiūrėti, kaip Kalėdas sutikdavome ir prieš 30 metų, ir kaip žiemos šventėms ruošėmės prieš 70-mt metų. Ir panašu, kad žiemos šventės keičiasi, jau vien dėl to, kad ir sniego gruodį dabar beveik nematyti. O ir prieškalėdinę ramybę keičia bėgimas ir skubėjimas pirkti, pirkti, pirkti… Bet žinoma, Kalėdinė nuotaika, kaip ir kai kurios tradicijos – nesikeičia.

Vagys tarpušventį apkartino ne vienai šeimai, o nuostoliai, kaip praneša policija, siekia kelis dešimtis tūkstančių. Penktadienio vakarą ilgapirščiai siautėjo Butkiškės kaime (Raseinių r. sav.). Sugadinus vyro, gim. 1962 m., gyvenamojo namo plastikinio lango rėmą, pagobta 10 150 eurų ir auksiniai papuošalai. Taip pat sugadinti trijų plastikinių langų rėmai.  Namas buvo draustas draudimo bendrovėje „Gjensidige“. Namuose signalizacija neįrengta. Turtinė žala tikslinama.

Norintiems Naujuosius metus sutikti Lietuvos kurortuose reikėtų paskubėti. Laisvų vietų viešbučiuose sparčiai mažėja, o 4 kartus išaugusios kainos verčia plačiai atverti piniginę. Tačiau ne visi tautiečiai linkę išlaidauti, dalis jų Naujųjų metų šventę rengia namuose. Vilnietė Jurgita Naujuosius metus jau antrąjį kartą iš eilės sutiks Palangoje. Moteris tvirtina, kad šventė, ko gero populiariausiame Lietuvos kurorte jai kainuoja vos keliasdešimt eurų.

Dar ką tik kartu su artimaisiais sėdėjome prie Kūčių, šv. Kalėdų stalo. Šventės jau praūžė, o priešaky liko tik Naujųjų metų šventė. Lietuvos atlikėjai nuolat kalba, kad šventiniu laikotarpiu juos užplūsta užsakymų banga. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir dainininkė Vilija Pilibaitytė – Mia, kuri net užtraukė vieną iš savo dainų. Šv. Kalėdos jau kaip ir praūžė, o žmonės jau ilsisi.

Pirmadienį Klaipėdos policija prašė visuomenės pagalbos ieškant dingusio paauglio. Trylikametis iš globos namų Klaipėdoje išėjo dar prieš pat šventes ir negrįžo. Antradienio rytą policija pranešė, kad paauglys atsirado gyvas ir sveikas.

Kalėdinės premijos, įkritusios į sąskaitą, sušildys dalies dirbančiųjų širdis. Kas Lietuvoje šventiniu laikotarpiu džiaugiasi premijomis ir kokio jos dydžio? Pasirodo, pastaraisiais metais kalėdiniai priedai didėja, o dosniausiai pinigus skiria nekilnojamojo turto, finansų draudimo, informacinių technologijų įmonės. Taip pat neatsilieka ir biudžetinės įstaigos, kurios metų pabaigoje už gerus darbus pamalonina savo darbuotojus.

Nuostabūs žiemiški vaizdai iš centrinės Kinijos, kur kalnuose Kalėdas smagiai pasitinka linksmos beždžionės. Taip pat ir Filipinuose, kur Kalėdų senelio pagalbininkai pas vaikus keliauja ne elnių tempiamomis rogėmis, o drambliais. Mielos beždžionėlės sniegu džiaugiasi Kinijos centrinėje Hubėjaus provincijoje, kur sniegas nuklojo nuostabų kalnuotą nacionalinį parką. Žinoma beždžionės čia džiaugiasi ne tik balta paklote, bet ir joms suneštomis vaišėmis. Išties mieli padarėliai.

Kam ilsėtis kelias dienas, kuomet gali visą savaitę ar net ilgiau. Su tokiu požiūriu didžiąsias šių metų šventes pasitinka daugybė tautiečių. Kitą savaitę ištuštės ne tik privačių įmonių, įstaigų koridoriai, bet ir įvairių valstybinių institucijų salės bei kabinetai. Skaičiuojama, jog atostogas tarp Kalėdų iki Naujųjų metų šiemet susiorganizavo bent trečdalis ministerijų, savivaldybių darbuotojų.

Grožio salonus ir stomatologus užplūdo šventėms į Lietuvą sugrįžę emigrantai. Specialistai sako, kad iš svetur parvykę tautiečiai šias procedūras tėvynėje renkasi dėl mažesnių kainų ir bendro mentaliteto. O štai pas odontologus emigrantai ateina taisyti užsienyje atlikto broko – ne tų išrautų dantų ar kreivai uždėtų plombų. Iš Norvegijos į Lietuvą parvykusiai klaipėdietei Irmai visažistė atlieka antakių korekciją. Irma pasakoja, kad grožio paslaugos Lietuvoje dvigubai pigesnės.

Kalėdas ir kitas šventes kasmet pasitinka vis daugiau vienišų senjorų. Tokias išvadas skelbia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai patvirtina ir Maltos ordino atstovai, pastebėję, kad prašančių paramos maistu ar daiktais kasmet daugėja. Tarp skurstančiųjų atsidūrė ir už Lietuvos laisvę gyvybę padėjusio Romo Kalantos giminaitė. Beveik devyniasdešimties sulaukusios moters namuose langai kiauri, o pensijos vos užtenka vaistams. Tad maisto produktų tenka prašyt iš aukotojų.

Itin originaliai pasveikinti panevėžiečius su didžiosiomis metų šventėmis sugalvojo šviesoforus prižiūrinti įmonė. Iš po nakties vienoje miesto perėjoje ėmė ir išdygo žaismingas šviesoforas. Tiksliau, vietoj nuobodžiai spiginusių raudonos ir žalios šviesos signalų jau kuris laikas įsižiebia skarota eglutė ir linksmas Kalėdų senis. O eismo valdymo prižiūrėtojai neslepia tokį pokštą nusižiūrėję iš austrų. Panevėžyje išdygo neįprastas šviesoforas.

Kai kasmet išaušta šv. Kalėdų rytas, kaunietė Birutė Beinarienė (61) žino, kad šią dieną ji sulauks itin gausių svečių. Dar mokyklos suole užgimusią jos ir vyro Roberto meilę vainikavo net šeši užauginti vaikai ir dvylika sveikų anūkų. „Jie – mano užgyventas turtas“, – šypteli daugiavaikė mama. Nuo septynerių metų Birutė augo ir gyveno Kaune. Čia ji baigė dabartinę „Saulės“ gimnaziją, kurioje ji sutiko pirmąją ir vienintelę savo meilę.

Popiežius Pranciškus trečiadienį pasiuntė 1,3 mlrd. pasaulio katalikų besąlygiškos meilės žinią, sakydamas: „Dievas toliau myli mus visus, nes ir blogiausius iš mūsų.“ „Gali būti, kad laikotės klaidingų idėjų, kad esate visiškai sujaukę padėtį, bet Viešpats jus tebemyli“, – sakė pontifikas žmonėms, susirinkusiems Vatikane į Piemenėlių mišias Šv. Petro bazilikoje.

Per didžiąsias metų šventes nuo įvairių patiekalų ir gėrimų lūžtantys stalai – daugelio lietuvių realybė. Vis dėlto gydytojai pataria išlikti budriems – besaikis valgymas ir lėbavimas gali baigtis ne tik lengvais negalavimais, bet ir ligoninės palatoje. Šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo teigimu, sunku būtų išskirti kažkokius itin riziką keliančius šventinius patiekalus ar jų derinius.

Nedidelį Kybartų miestelį nustebino vieno trylikamečio poelgis. Paauglys šventėms išpuošė visą daugiabučio kiemą. Ant medžių, krūmų, o ir paties daugiabučio žybsi tūkstančiai lempučių. Kad namas per šventes džiugintų jį patį ir kitus, kybartietis ištisus metus kantriai taupė pinigus. Ir kiek pavyko sutaupyti, tiek ir išleido daugiabučiui puošti. Kybartų miestelio gyventojas Gražvydas kaip tikras šeimininkas dairosi po daugiabučio, kuriame gyvena, kiemą. Jis, vos tik sutemsta, traukia visų akį.

Kokią eglę jūs pasipuošėte šioms Kalėdoms? Ar jūsų namai kvepia spygliais ar nusprendėte išgelbėti kelias gyvas egles ir nusipirkote plastikinę? Netrukus sužinosite tikrą tiesą – kuri eglutė labiau teršia gamtą ir kiek gyvų eglių atitinka vienos plastikinės taršą. Ir kas galiausiai nutinka su nutriušusiomis plastikinėmis žaliaskarėmis. Tikra ar plastikinė? Tokį klausimą kasmet, turbūt, užduoda dažnas lietuvis. Tikra lietuviška žaliaskarė.

Šv. Kūčių ir šv. Kalėdų proga Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sveikina šalies gyventojus. Mielieji Lietuvos žmonės, štai ir sulaukėme to nuostabaus momento, kuomet kaip upeliukai iš įvairių pasaulio ir Lietuvos kampelių susibėgome į tai, ką turime brangiausio, – savo šeimas. Kūdikėlio Jėzaus gimimo akivaizdoje vienas kitą stipriai apkabinome, priglaudėme prie širdies, paglostėme akimis. Prie bendro stalo dalinomės kalėdaičiais.

Etnologai sako, kad pagal svarbumą ant šventinio stalo, kūčiukai yra antri iš dvylikos patiekalų, tad jie turėtų puikuotis šalia kalėdaičių. Senovėje kūčiukus žmonės kepė protėvių vėlėms, štai todėl šiam kepiniui reikia skirti ypatingą dėmesį. Iš šaldytuvo tešlą traukia močiutė Aldona. Tiesa, prieš pradėdama darbą, moteris pirmiausia paruošia stalą: „va, miltų pabarstai…“ Šeimininkė užmaišė tešlą iš anksto, nes ji mielinė, tad reikia kelis sykius kildinti.

Nors realybės šou išgarsėjęs dainininkas Mindaugas Mickevičius-Mino viešumoje matomas ne itin dažnai, jis neslepia, kad visas savo jėgas pastaruoju metu atiduoda kūrybai ir koncertams. Ne išimtis jam bus ir šios šventės. Žinomas vyras pasakojo, kad Naujųjų metų koncertai jam visuomet ypatingi, vis dėlto yra vienas būdas juos sutikti, kuris galėtų nugalėti net ir norą dainuoti.

Kai šį vakarą drauge su savo šeimomis sėsime prie Šv. Kūčių stalo, daugelis prisiminsime jau išėjusius artimuosius, dalinsimės prisiminimais su savo giminaičiais. Tačiau ką iš tiesų vertėtų akcentuoti šį vakarą ir kaip turiningai praleisti laiką su savo šeima, pataria kunigas Ričardas Doveika. Sakoma, kad Šv. Kūčios yra šventė, kurios metu žmonės išsivaduoja iš tamsiojo meto. Minint kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakares, Lietuvoje prie didžiojo stalo susėda visos šeimos.

Antradienį prasidės šventinis Kalėdų maratonas. Tiesa, iki šiol didžioji dalis gyventojų vis dar tebedūzgia, ieškodami dovanų ir vaišių prekybos centruose. Ką iš tiesų reiškia Kūčios ir kaip derėtų joms pasiruošti, kalbėjome su kunigu Ričardu Doveika. Kas yra Kūčios ir kodėl apskritai jas švenčiame?  Aš manau, kad Kūčios kyla būtent iš Kalėdų, nes tai yra vigilija, vakaras.

Iki Kalėdų likus vos kelioms dienoms, Kalėdų senelis jau ruošia dovanas vaikams ir į roges kinko savo elnius. O štai Amerikos kariškiai ruošia galingiausius prietaisus, kurie padės sekti Kalėdų senelio kelionę aplink Žemės rutulį. Kalėdų išvakarėse Kalėdų senelis paliks Laplandiją ir su raudonosiu elniu Rudolfu ir kitais elniais skris apdovanoti viso pasaulio vaikų. Kaip ir kasmet, šią jų kelionę stebės NORAD – Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadovybė.