šventės

Šią naktį pasaulio stačiatikiai meldėsi švęsdami Kalėdas. Vidurnakčio mišios vyko ir Betliejuje – Jėzaus gimimo vietoje. Tuo metu Rusijos prezidentas Kalėdas jau antrus metus iš eilės pasitiko ne Maskvoje, o Sankt Peterburge. Stačiatikių bažnyčia pastaraisiais metais patiria vieną didžiausių krizių per visą savo gyvavimo istoriją. Kristaus gimimo bazilika Betliejuje – vietoje, kur kaip tikima, gimė kūdikėlis Jėzus – išties ypatinga.

Po savaitgalio kalėdinių eglučių pilna ne tik specialiai įrengtose žaliaskarių surinkimo aikštelėse. Daugybė jų mėtosi konteineriuose, kiemuose po langais, balkonais ar pakelėse. Maža to, į specialias eglučių surinkimo vietas žaliaskarės atnešamos ir su plastikiniais maišais bei vazonais. Savivaldybė ragina gyventojus eglutes nešti be plastiko, mat vėliau jos sandėliuojamos, smulkinamos ir vežamos deginti į biokuro katilines.

Atslūgus šventinėms nuotaikoms ne retas tautietis susimąsto, ar dovanos, rastos po egle, pasitarnaus, ar vis dėlto nuguls kažkur giliai spintoje ir bus nenaudojamos. Jei dovana nepatinka ir netinka, Valstybinė vartotojų teisių tarnyba ragina palikti kuklumą užmaršty ir pasinaudoti savo teise dovanas grąžinti ar pasikeisti į labiau džiuginančias.

Kauniečiai ruošiasi ypatingam projektui –skaitymams su šunimi. Juose dalyvaus mažiausi skaitytojai, o klausytojais taps keturkojai ir jų vedliai. Beje, tėvams vaikų drąsa teks pasitikėti – tokio mažųjų unikalios patirties jie stebėti negalės. Projekto rengėjai sako, kad taip vaikai skatinami pamilti knygas ir pažinti jose glūdinčias paslaptis. Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje sujudimas. Čia šurmuliuoja ne tik jaunieji skaitytojai, bet ir … keturkojai.

Pasibaigus gražiausioms metų šventėms, kai kurie prekybininkai, nesugebėję parduoti nukirstų eglučių išmetė miškuose ir su visa plastiko pakuote. Vilniaus rajono savivaldybė tikina pirmą kartą susidurianti su tokiu atveju, kai Kalėdų simbolis kaip šiukšlė išmetama miške. Po švenčių išmestos eglutės dažnai volioujasi kur papuola: ir konteineriuose, ir po balkonais ar net pakelėse. Gyventojai yra raginami nemėtyti bet kur žaliaskarių, o jas atnešti į tam skirtas vietas.

Nors Kalėdų laukia beveik visi, daugelis pripažįsta, kad po švenčių tenka graužtis dėl nemenkai suplonėjusios piniginės.  Vis dėlto yra ir tokių, kuriems tai nesudaro jokio skirtumo – turtingiausi „Instagram“ vaikai demonstruoja pavydėtiną prabangą. Panašu, kad auksinis „Instagram“ jaunimas Kalėdas atšventė išties trankiai. Negana to, visi tai didžioji jų dalis įamžino, o vėliau pasidalijo savo socialiniuose tinkluose, kad ir visas pasaulis tai pamatytų.

Didžiausios metų šventės atkeliauja ne tik į namus, bet ir į įkalinimo įstaigas. Ten kalintys nuteistieji taip pat laukia švenčių, užgula vienintelę įkalinimo įstaigos parduotuvę tam, kad nusipirktų skanesnio maisto ir sėda aplink kuklų stalą kartu su tais, su kuriais dalijasi bendra erdve.

Pasak gamtininkų, naujametinės nakties fejerverkai tampa tikru siaubu ne tik katėms bei šunims, bet ir paukščiams ar kitiems žiemoti mūsų šalyje likusiems gyvūnams. Tačiau TV3 kalbinti Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno gyventojai kol kas sunkiai įsivaizduoja senų metų palydėtuves be šventinių petardų salvių. Naujametinę metų naktį Katedros aikštėje griaudės daug sprogimų. Bus leidžiama fejerverkų net už 7000 eurų.

Prieš šventes dažnai žmonės sako, kad patiria prieššventinį stresą, mat laukia daug papildomų darbų: ir dovanas reikia supirkti, ir kostiumais pasirūpinti, ir maisto paruošti, namus susitvarkyti. Visgi, po švenčių pradedama kalbėti apie pošventinę depresiją. Ne paslaptis, kad didžiosios metų šventės yra vienas labiausiai įtemptų laikotarpių ir žmonės jį iš tiesų išgyvena šiek tiek sunkiau.

Vilkaviškio mokykla Kalėdoms mezga kojines. Ir ne bet kokias, o miniatiūrines. Kad nebūtų per didelės net ir mažiausiai kojytei. Įstaiga sugalvojo apauti šalyje gimusius vadinamuosius ankstukus. Vilkaviškio rajono gyventoja Janina, vos tik nutaikiusi laisvą minutę, ima vilnonius siūlus, virbalus ir kimba į darbą. Moteris mezga miniatiūrines vilnones kojines. Jos skirtos ne saviems anūkams – jie šilto apavo turi į valias. Kojinytės skirtos per anksti gimusiems kūdikiams.

Kviečiame šiek tiek pakeliauti laiko mašina ir pažiūrėti, kaip Kalėdas sutikdavome ir prieš 30 metų, ir kaip žiemos šventėms ruošėmės prieš 70-mt metų. Ir panašu, kad žiemos šventės keičiasi, jau vien dėl to, kad ir sniego gruodį dabar beveik nematyti. O ir prieškalėdinę ramybę keičia bėgimas ir skubėjimas pirkti, pirkti, pirkti… Bet žinoma, Kalėdinė nuotaika, kaip ir kai kurios tradicijos – nesikeičia.

Vagys tarpušventį apkartino ne vienai šeimai, o nuostoliai, kaip praneša policija, siekia kelis dešimtis tūkstančių. Penktadienio vakarą ilgapirščiai siautėjo Butkiškės kaime (Raseinių r. sav.). Sugadinus vyro, gim. 1962 m., gyvenamojo namo plastikinio lango rėmą, pagobta 10 150 eurų ir auksiniai papuošalai. Taip pat sugadinti trijų plastikinių langų rėmai.  Namas buvo draustas draudimo bendrovėje „Gjensidige“. Namuose signalizacija neįrengta. Turtinė žala tikslinama.

Norintiems Naujuosius metus sutikti Lietuvos kurortuose reikėtų paskubėti. Laisvų vietų viešbučiuose sparčiai mažėja, o 4 kartus išaugusios kainos verčia plačiai atverti piniginę. Tačiau ne visi tautiečiai linkę išlaidauti, dalis jų Naujųjų metų šventę rengia namuose. Vilnietė Jurgita Naujuosius metus jau antrąjį kartą iš eilės sutiks Palangoje. Moteris tvirtina, kad šventė, ko gero populiariausiame Lietuvos kurorte jai kainuoja vos keliasdešimt eurų.

Dar ką tik kartu su artimaisiais sėdėjome prie Kūčių, šv. Kalėdų stalo. Šventės jau praūžė, o priešaky liko tik Naujųjų metų šventė. Lietuvos atlikėjai nuolat kalba, kad šventiniu laikotarpiu juos užplūsta užsakymų banga. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir dainininkė Vilija Pilibaitytė – Mia, kuri net užtraukė vieną iš savo dainų. Šv. Kalėdos jau kaip ir praūžė, o žmonės jau ilsisi.

Pirmadienį Klaipėdos policija prašė visuomenės pagalbos ieškant dingusio paauglio. Trylikametis iš globos namų Klaipėdoje išėjo dar prieš pat šventes ir negrįžo. Antradienio rytą policija pranešė, kad paauglys atsirado gyvas ir sveikas.

Kalėdinės premijos, įkritusios į sąskaitą, sušildys dalies dirbančiųjų širdis. Kas Lietuvoje šventiniu laikotarpiu džiaugiasi premijomis ir kokio jos dydžio? Pasirodo, pastaraisiais metais kalėdiniai priedai didėja, o dosniausiai pinigus skiria nekilnojamojo turto, finansų draudimo, informacinių technologijų įmonės. Taip pat neatsilieka ir biudžetinės įstaigos, kurios metų pabaigoje už gerus darbus pamalonina savo darbuotojus.

Nuostabūs žiemiški vaizdai iš centrinės Kinijos, kur kalnuose Kalėdas smagiai pasitinka linksmos beždžionės. Taip pat ir Filipinuose, kur Kalėdų senelio pagalbininkai pas vaikus keliauja ne elnių tempiamomis rogėmis, o drambliais. Mielos beždžionėlės sniegu džiaugiasi Kinijos centrinėje Hubėjaus provincijoje, kur sniegas nuklojo nuostabų kalnuotą nacionalinį parką. Žinoma beždžionės čia džiaugiasi ne tik balta paklote, bet ir joms suneštomis vaišėmis. Išties mieli padarėliai.

Kam ilsėtis kelias dienas, kuomet gali visą savaitę ar net ilgiau. Su tokiu požiūriu didžiąsias šių metų šventes pasitinka daugybė tautiečių. Kitą savaitę ištuštės ne tik privačių įmonių, įstaigų koridoriai, bet ir įvairių valstybinių institucijų salės bei kabinetai. Skaičiuojama, jog atostogas tarp Kalėdų iki Naujųjų metų šiemet susiorganizavo bent trečdalis ministerijų, savivaldybių darbuotojų.

Grožio salonus ir stomatologus užplūdo šventėms į Lietuvą sugrįžę emigrantai. Specialistai sako, kad iš svetur parvykę tautiečiai šias procedūras tėvynėje renkasi dėl mažesnių kainų ir bendro mentaliteto. O štai pas odontologus emigrantai ateina taisyti užsienyje atlikto broko – ne tų išrautų dantų ar kreivai uždėtų plombų. Iš Norvegijos į Lietuvą parvykusiai klaipėdietei Irmai visažistė atlieka antakių korekciją. Irma pasakoja, kad grožio paslaugos Lietuvoje dvigubai pigesnės.

Kalėdas ir kitas šventes kasmet pasitinka vis daugiau vienišų senjorų. Tokias išvadas skelbia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai patvirtina ir Maltos ordino atstovai, pastebėję, kad prašančių paramos maistu ar daiktais kasmet daugėja. Tarp skurstančiųjų atsidūrė ir už Lietuvos laisvę gyvybę padėjusio Romo Kalantos giminaitė. Beveik devyniasdešimties sulaukusios moters namuose langai kiauri, o pensijos vos užtenka vaistams. Tad maisto produktų tenka prašyt iš aukotojų.

Itin originaliai pasveikinti panevėžiečius su didžiosiomis metų šventėmis sugalvojo šviesoforus prižiūrinti įmonė. Iš po nakties vienoje miesto perėjoje ėmė ir išdygo žaismingas šviesoforas. Tiksliau, vietoj nuobodžiai spiginusių raudonos ir žalios šviesos signalų jau kuris laikas įsižiebia skarota eglutė ir linksmas Kalėdų senis. O eismo valdymo prižiūrėtojai neslepia tokį pokštą nusižiūrėję iš austrų. Panevėžyje išdygo neįprastas šviesoforas.

Kai kasmet išaušta šv. Kalėdų rytas, kaunietė Birutė Beinarienė (61) žino, kad šią dieną ji sulauks itin gausių svečių. Dar mokyklos suole užgimusią jos ir vyro Roberto meilę vainikavo net šeši užauginti vaikai ir dvylika sveikų anūkų. „Jie – mano užgyventas turtas“, – šypteli daugiavaikė mama. Nuo septynerių metų Birutė augo ir gyveno Kaune. Čia ji baigė dabartinę „Saulės“ gimnaziją, kurioje ji sutiko pirmąją ir vienintelę savo meilę.

Popiežius Pranciškus trečiadienį pasiuntė 1,3 mlrd. pasaulio katalikų besąlygiškos meilės žinią, sakydamas: „Dievas toliau myli mus visus, nes ir blogiausius iš mūsų.“ „Gali būti, kad laikotės klaidingų idėjų, kad esate visiškai sujaukę padėtį, bet Viešpats jus tebemyli“, – sakė pontifikas žmonėms, susirinkusiems Vatikane į Piemenėlių mišias Šv. Petro bazilikoje.

Per didžiąsias metų šventes nuo įvairių patiekalų ir gėrimų lūžtantys stalai – daugelio lietuvių realybė. Vis dėlto gydytojai pataria išlikti budriems – besaikis valgymas ir lėbavimas gali baigtis ne tik lengvais negalavimais, bet ir ligoninės palatoje. Šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo teigimu, sunku būtų išskirti kažkokius itin riziką keliančius šventinius patiekalus ar jų derinius.

Nedidelį Kybartų miestelį nustebino vieno trylikamečio poelgis. Paauglys šventėms išpuošė visą daugiabučio kiemą. Ant medžių, krūmų, o ir paties daugiabučio žybsi tūkstančiai lempučių. Kad namas per šventes džiugintų jį patį ir kitus, kybartietis ištisus metus kantriai taupė pinigus. Ir kiek pavyko sutaupyti, tiek ir išleido daugiabučiui puošti. Kybartų miestelio gyventojas Gražvydas kaip tikras šeimininkas dairosi po daugiabučio, kuriame gyvena, kiemą. Jis, vos tik sutemsta, traukia visų akį.

Kokią eglę jūs pasipuošėte šioms Kalėdoms? Ar jūsų namai kvepia spygliais ar nusprendėte išgelbėti kelias gyvas egles ir nusipirkote plastikinę? Netrukus sužinosite tikrą tiesą – kuri eglutė labiau teršia gamtą ir kiek gyvų eglių atitinka vienos plastikinės taršą. Ir kas galiausiai nutinka su nutriušusiomis plastikinėmis žaliaskarėmis. Tikra ar plastikinė? Tokį klausimą kasmet, turbūt, užduoda dažnas lietuvis. Tikra lietuviška žaliaskarė.

Šv. Kūčių ir šv. Kalėdų proga Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sveikina šalies gyventojus. Mielieji Lietuvos žmonės, štai ir sulaukėme to nuostabaus momento, kuomet kaip upeliukai iš įvairių pasaulio ir Lietuvos kampelių susibėgome į tai, ką turime brangiausio, – savo šeimas. Kūdikėlio Jėzaus gimimo akivaizdoje vienas kitą stipriai apkabinome, priglaudėme prie širdies, paglostėme akimis. Prie bendro stalo dalinomės kalėdaičiais.

Etnologai sako, kad pagal svarbumą ant šventinio stalo, kūčiukai yra antri iš dvylikos patiekalų, tad jie turėtų puikuotis šalia kalėdaičių. Senovėje kūčiukus žmonės kepė protėvių vėlėms, štai todėl šiam kepiniui reikia skirti ypatingą dėmesį. Iš šaldytuvo tešlą traukia močiutė Aldona. Tiesa, prieš pradėdama darbą, moteris pirmiausia paruošia stalą: „va, miltų pabarstai…“ Šeimininkė užmaišė tešlą iš anksto, nes ji mielinė, tad reikia kelis sykius kildinti.

Nors realybės šou išgarsėjęs dainininkas Mindaugas Mickevičius-Mino viešumoje matomas ne itin dažnai, jis neslepia, kad visas savo jėgas pastaruoju metu atiduoda kūrybai ir koncertams. Ne išimtis jam bus ir šios šventės. Žinomas vyras pasakojo, kad Naujųjų metų koncertai jam visuomet ypatingi, vis dėlto yra vienas būdas juos sutikti, kuris galėtų nugalėti net ir norą dainuoti.

Kai šį vakarą drauge su savo šeimomis sėsime prie Šv. Kūčių stalo, daugelis prisiminsime jau išėjusius artimuosius, dalinsimės prisiminimais su savo giminaičiais. Tačiau ką iš tiesų vertėtų akcentuoti šį vakarą ir kaip turiningai praleisti laiką su savo šeima, pataria kunigas Ričardas Doveika. Sakoma, kad Šv. Kūčios yra šventė, kurios metu žmonės išsivaduoja iš tamsiojo meto. Minint kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakares, Lietuvoje prie didžiojo stalo susėda visos šeimos.

Antradienį prasidės šventinis Kalėdų maratonas. Tiesa, iki šiol didžioji dalis gyventojų vis dar tebedūzgia, ieškodami dovanų ir vaišių prekybos centruose. Ką iš tiesų reiškia Kūčios ir kaip derėtų joms pasiruošti, kalbėjome su kunigu Ričardu Doveika. Kas yra Kūčios ir kodėl apskritai jas švenčiame?  Aš manau, kad Kūčios kyla būtent iš Kalėdų, nes tai yra vigilija, vakaras.

Iki Kalėdų likus vos kelioms dienoms, Kalėdų senelis jau ruošia dovanas vaikams ir į roges kinko savo elnius. O štai Amerikos kariškiai ruošia galingiausius prietaisus, kurie padės sekti Kalėdų senelio kelionę aplink Žemės rutulį. Kalėdų išvakarėse Kalėdų senelis paliks Laplandiją ir su raudonosiu elniu Rudolfu ir kitais elniais skris apdovanoti viso pasaulio vaikų. Kaip ir kasmet, šią jų kelionę stebės NORAD – Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadovybė.

Kūčių išvakarėse etnologai ragina prisiminti senąsias šventinės tos dienos tradicijas. Kūčių rytą reikia pradėti ne tik griežtu pasninkavimu, bet ir laikytis kitų tradicijų – niekam nieko neskolinti, dar svarbiau nesiskolinti, ir nekelti kojos iš namų. Iki šventinės vakarienės būtina atlikti visus nebaigtus darbus. Esą tada ateinantys metai bus ir šviesesni, ir geresni už buvusius. O dvasininkai priduria, pasitinkant Kalėdas labai svarbu ne tik ruoša, bet padėka ar atsiprašymas.

Iki Kalėdų dvi dienos, o gamta krečia pokštus. Lauke telkšo balos, o pievose ir pamiškėse jau žydi pavasarinės gėlės. Specialistai sako, kad jei taip ir toliau, greitai  miškuose išnyks eglės, mat mūsų žaliaskarėms šiltėjantis klimatas netinka. Gruodžio 23-ąją už lango pliusinė temperatūra – šilumos net keli laipsniai, o vietoj sniego telkšo balos. O Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode baltuoja saulutės. Ir jų čia ne viena kita, o ištisos dešimtys.

Policijos pareigūnai, draudikai ir namų saugumo specialistai perspėja gyventojus apie ilgapirščius. Esą prieš paliekant tuščius namus ir važiuojant švęsti derėtų pasirūpinti būsto sauga. Kitu atveju grįžę galite nerasti papuošalų, pinigų ar kitų vertingų daiktų.  Nukentėti nuo ilgapirščių gali ne tik filmo „Vienas namuose“ herojai, bet ir kiekvienas lietuvis, kuris švenčių metų praranda budrumą. Policijos duomenimis gruodį Lietuvoje įvyksta kiek daugiau nei 1000 vagysčių.

Robotai, skraidančios pelėdos ir susigėsti mokantys drambliai – pasak prekybininkų –  geidžiamiausi žaislai būtent tokie, su kuriais beveik neįmanoma išsiskirti. Mat interaktyvūs, sugebėjimų turintys, vis labiau į gyvus padarus panėšėjantys žaislai reikalauja nuolatinio dėmesio ir rūpesčio. Be to, pasak prekybininkų, pastaruoju metu pirkėjai linkę pinigines atverti itin plačiai – ne vienas už žaislus ploja po 300 eurų ar daugiau.

Kalėdų proga Vilniuje net ir Lukiškių kalėjimo kiemas nušvito neoninėmis šviesomis. Čia menininkai atidarė alternatyvių Kalėdų kiemą, kuriame lankytojus pasitinka ne tik įvairūs meniniai objektai, bet ir tekančio vandens eglutė. Į itin netradicinę vietą, daugiau nei šimtmetį buvusia uždara visiems lankytojams, atkeliauja itin netradicinės Kalėdos.

Likus labai nedaug iki didžiųjų metų švenčių, gyventojai iš parduotuvių ir turgelių jau šluoja kalėdinius paukščius. Į turgų atėję pirkėjai daugiausiai dairosi naminių, ekologiškai augintų mažųjų ūkininkų sparnuočių, o populiariausios šiemet nedidelės antys ir žąsys. Ūkiškai gyvenantis pensininkas Bronius į turgų jau veža savo augintus naminius paukščius. Pasirinkimas ne prastas – nuo riebiųjų žąsų iki ančių ir naminių vištų.

Internete plinta milijonus internautų sujaudinęs vaizdelis iš Mičigano valstijos, Royal Oak miesto. Įraše užfiksuota, kaip prie vaikų ligoninės susirinkę tūkstančiai žmonių šviečia prožektoriais. Jais žmonės bando imituoti žvaigždes ir mėnulio šviesą, kad parodytų vaikų ligoninėje besigydantiems mažiesiems, kad jie yra ne vieni. Pasirodo, kad ši nuostabi akcija vyksta jau trečius metus iš eilės prieš šventes, gruodžio 1-25 dienomis.

Artėjant didžiausioms metų šventėms parduotuvės ir prekybos centrai nusprendė suteikti darbuotojams laisvadienius: šv. Kalėdų dieną didžiųjų tinklų parduotuvių darbuotojai ilsėsis ir klientai nebus laukiami. Daugelis parduotuvių nedirbs ir Naujųjų metų dieną. Likus savaitei iki šv. Kalėdų, parduotuvėse jau sudėlioti šventiniai darbo grafikai. „Maxima“ parduotuvės nedirbs tik gruodžio 25-ąją, tačiau kitų šventinių dienų darbo laikai parduotuvėse šiek tiek keisis.

Nenuvaldomu greičiu artėja vienos gražiausių ir laukiamiausių metų švenčių – Šv.Kūčios bei Kalėdos, kuomet prie bendro stalo susėda artimiausi šeimos žmonės ir jaukiai praleidžia laiką kartu. Šios šventės ypač patinka ir žurnalistei bei TV projektų vykdomajai prodiuserei Rūtai Lukoševičiūtei-Daudienei, kuri šiuo metu išgyvena patį nuostabiausią laikotarpį – vaikelio laukimą.

Nepaisant to, kad jau netrukus ateis didžiosios metų šventės, kai kam kalėdinę dvasią pajusti vis dar sunku. Praėjusią savaitę Seimo nario Petro Gražulio dukrelę auginanti Birutė Navickaitė nebeištvėrė – moteris pasipiktino žinomo vyro elgesiu, kai vienos laidos metu šis iš jos  viešai pasityčiojo. Tai, anot Birutės, šventiškos nuotaikos šiuo laikotarpiu jai tikrai nepridėjo.

Eglučių Kalėdoms pasirinkimas kasmet vis įvairesnis, mat verslininkai verslininkai kone lenktyniauja, kas pasiūlys ką įdomesnio. Pirkėjams siūlomos ne tik specializuotose ūkiuose užaugintos ir formuotos eglutės, normandiniai kėniai ar parsivežtos tiesiai iš Danijos. Prekiaujama ir sidabrinėm gražuolėm ir paprastom lietuviškom miško skarotom. Šių metų naujovė – dvispalvės eglės. Panevėžyje įsibėgėjus prekybai natūraliomis Kalėdų eglutėmis pirkėjai jau dairosi tos vienintelės namų puošmenos.

Zoologijos sode Kaune gyvūnams surengta kalėdinė puota, o voljeruose tviska žvėrims tinkančiais papuošimais išdabintos eglutės. Vieni keturkojai mėgaujasi blizgiai supakuotais mėsos gabalais, kiti tik natūraliomis puošmenomis. O štai kalėdiniai žaisliukai čia kvepia ne vien gardžiais žmogaus nosiai aromatais, bet labiau patinkančiais gyvūnams Į zoologijos sodą Kaune jau atkeliavo Kalėdos.

Šalies miestuose ir miesteliuose dar labiau pakvipo artėjančiomis šventėmis. Žmonėms jau pradėtos dalyti eglių šakelės. Šiemet miškininkai dovanoja ne tik eglišakius, bet ir ekologiškus pApuošalus jiems – kankorėžius. Miškininkai giriasi šiemet išdalysią dar gausiau šakų dar daugiau šalies vietovių. Apie pusę dvyliktos Vilniuje šalia Prezidentūros rikiuojasi miškininkai ir tie, kas pusvalandį pasiryžę laukti, kol nemokamai bus pradėtos dalyti eglių šakos.

pusseserė

Kad atostogos paliktų tik pačius maloniausius įspūdžius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai atkreipia dėmesį į kelias pagrindines užkrečiamųjų ligų prevencijos priemones, padėsiančias išvengti sveikatos sutrikimų atostogaujant svetur. Venkite gerti vandenį iš čiaupo. Saugūs gėrimai yra gėrimai buteliuose, pramoniniu būdu paruošti vaisių gėrimai skardinėse ar buteliuose, karšta arbata arba kava, pasterizuoti gėrimai.

Guodžio mėnesiui nebūdinga ir kaip niekad šilta oro temperatūra, sinoptikų teigimu, laikysis dar ne vieną dieną. Be to, pasiruošimas šventiniam laikotarpiui taip pat bus neįprastas. Vietomis laukia stipresni vėjo gūsiai, kurių patariama saugotis. Gruodžio 19-os naktį debesuota, vėjas vakarų, 7–12 m/s, kai kur gūsiai 15–18 m/s. Lietuvoje pirmadienį daug kur buvo saulėta.

Sakoma, kad Kalėdos – stebuklų metas. Visgi tiems, kurie trokšta už lango per šventes pamatyti ne pavasarišką purvą, o didelių, baltų pusnių kalnus, gali tekti nusivilti. Klimatologai žada, kad temperatūra artimiausiomis dienomis labiau primins pavasarį nei žiemą.  Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vyriausioji klimatologė Viktorija Mačiulytė teigia, kad mūsų šalį užplūdę šilti orai bent jau kuriam laikui bus gerokai šiltesni nei įprastai.