Nukentėti nuo ilgapirščių gali ne tik filmo „Vienas namuose“ herojai, bet ir kiekvienas lietuvis, kuris švenčių metų praranda budrumą. Policijos duomenimis gruodį Lietuvoje įvyksta kiek daugiau nei 1000 vagysčių.
Štai, ką pasakoja gyventojai:
„Yra vagių darbymetis, bet kai tu su kaimynais draugiškai gyveni, yra bendruomenė, vieni kitus prisižiūrime.“
„Neviešinam, kad išvažiavom kažkur socialiniuose tinkluose.“
„Kaimynus tai visada perspėjam, kad nebūsim kelias dienas namuose.“
„Švenčių metu mes dažnai paliekame namus tuščius, išvykstame atostogauti. Tikimybė nukentėti nuo ilgapirščių išauga“, – sako Policijos departamento tyrėjas Alvydas Šimkus.
Draudikai turi nuotraukų, kuriose matyti ilgapirščių darbo rezultatai. Vagys sugeba ne tik lengvai sugadinti ar atsidaryti duris, langus, bet ir įlipti per balkoną.
„Tikrai daug poilsio dienų, tas laukiama padidėjimo tų įvykių. O daugiausia įvykių įvyksta didžiuosiuose miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kur daugiausiai žmonių, matyt, palieka savo namus“, – pasakoja „BTA“ atstovas Boris Kuzmas.
„Jeigu tai yra mums šventė, galimybė pabūti su šeima, artimaisiais, tai vagims tai yra šventė, nes būstai yra palikti be priežiūros. ilgapirščiai įsibrauna, tiek per užrakintas duris, tiek per uždarytus langus, balkonus. Dažniausiai į menkai apsaugotus butus“, – teigia „IF“ atstovė Milda Lomsargienė.
Draudikai aiškina, kad vidutinė vagysčių atvejais užfiksuotų nuostolių suma svyruoja nuo 300 iki 600 eurų. Dažniausiai ilgapirščiai taikosi į smulkius vertingus daiktus, ieško grynųjų pinigų, papuošalų.
„Daug didesnė yra moralinė žala. Kai žmonės po to tikrai nesijaučia saugūs, kai juos bandoma apiplėšti, kai kažkas rausiasi po jų asmeninius daiktus, arba pavagiami tam tikri daiktai, kurie gal ir neturi didelės materialinės vertės, tačiau turi didelę asmeninę vertę“, – kalbėjo B. Kuzmas.
Draudikai, saugumo specialistai ragina visus lietuvius naudotis visomis apsaugos priemonėmis.
„Ta prevencija yra, geros durys, geros spynos. Jeigu galimybės leidžia, yra signalizacija, tai yra kameros“, – sako M. Lomsargienė.
Vaizdo kameros gali ne tik įamžinti vagį, bet ir jį atbaidyti.
„Saugos kamera be abejo ji veikai dvejopai. Ji veikia kaip atgrasomoji priemonė dėl to yra svarbu net ir pažymėti, savo namus, kad teritorija yra stebima vaizdo kameromis“, – pasakoja telekomunikacijos bendrovės „Bitė“ atstovas Jaunius Špakauskas.
Tiesa, atbaidyti vagis galima ir paprastesniais būdais. Anot pareigūnų, kartais užtenka tiesiog gero apšvietimo.
„Pasirūpinkime, kad tamsiu paros metu namų prieigos būtų apšviestos. Tai gali juos išbadyti. Tuo pačiu kaimynai galės matyti, kas vyksta jūsų kieme. Šventės puiki proga aplankyti kaimynus. Nueikime paprašykime, kad atkreiptų dėmesį į namų prieigas, bendrą laiptinę. Jeigu pastebėtų, kad vaikšto įtartini asmenys. Galime tiesiog skambinti į policiją, paprašyti, kad atvyktų, patikrintų šią informaciją“, – teigia Policijos departamento tyrėjas Alvydas Šimkus.
Ilgapirščiai dažnai mėgsta stebėti savo aukas, ne tik slampinėja aplink būstą, bet ir stebi feisbuko, instagramo paskyras. Naujausi draudikų duomenys rodo, kad informacijos, kuria lengvai gali pasinaudoti vagys, socialiniuose tinkluose apstu.
„Trečdalis apklaustųjų teigia, jog nuotraukas arba tai kažkokią informaciją skleidžia dar prieš išvykstant. Pavyzdžiui, lėktuvo bilietus, nuotrauką iš viešbučio, kur jie planuoja išvykti. Daugiau nei pusę apklaustųjų atsakė, kad kelionių metu jie kelia nuotraukas iš tos vietos kur jie yra, su kuo jie yra, kokią emociją jie jaučia“, – sako M. Lomsargienė.
Draudikai taip pat ragina gyventojus saugotis vagių gatvėse. Atidžiau prižiūrėti pinigines, telefonus, kuprines. Esą ilgapirščiai šventiniu laikotarpiu mėgsta masinių susibūrimų vietas, vaikštinėja šalia miestų Kalėdinių eglių.
