šventės

Kalėdinis dovanų mainų maratonas baigėsi, tačiau po jo namus papildė netinkamo dydžio megztinis, keistas aksesuaras ar jau turimas puodelis? Tokia situacija neaplenkia beveik nė vieno žmogaus. Ką daryti su dovanomis, kurios netiko, nepradžiugino ar tiesiog liko nepadovanotos? „Visi esame skirtingi, todėl visiškai normalu, kad ne visos dovanos atitinka mūsų poreikius.

Didžiųjų metų švenčių belaukdami visi puošėsi, kas kaip išmanė ir savo namus, ir daugiabučių aplinką. Vieniems pakako nusipirkti žaisliukų ir girliandų prekybos centre, o kiti pasitelkė kūrybiškumą ir sukūrė grožį iš… statybinių atliekų. Nors kai kuriems gali atrodyti, kad iš statybinių atliekų nieko gražaus negalima sukurti, vis tik vilainiškė įrodė priešingai.

Tam, kad jūsų Kalėdų eglutė išliktų šviežia ir žalia visą šventinį laikotarpį, pasinaudokite šiais patarimais. Patarimai padės išvengti eglutės spyglių byrėjimo. Kaip sustabdyti eglutės spyglių byrėjimą? Rinkdamiesi eglutę: rinkitės eglutę su ryškiai žaliais, šviežiais ir nesutrupėjusiais spygliukais bei drėgnu kamienu. Atnaujinkite kamieno pjūvį: prieš montuodami nupjaukite kelis centimetrus nuo kamieno apačios, kad geriau sugertų drėgmę.

Nors pastaraisiais metais fejerverkų populiarumas mažėja – jų atsisakoma ne tik privačiose šventėse, bet ir šalies miestų bei miestelių renginiuose, tačiau prekybos centruose vis dar galima rasti vietų, kuriose prekiaujama šiais proginiais atributais ir skatinama Naujuosius Metus pasitikti su trenksmu. Draudikai atkreipia dėmesį į pirotechnikos keliamus pavojus, kai nukenčia žmonių nekilnojamasis turtas, jų transporto priemonės, augintiniai ir net patys gyventojai.

Artėjant 2025 metams, lietuviai naujametines šventes planavo iš anksto, o pinigų prabangioms vakarienėms taip pat nepagailėjo. Naujienų portalas tv3.lt kviečia apžvelgti, kokiomis kainomis ir kokiais skanėstais mėgausis lietuviai šiemet.  Restoranai, nepriklausomai nuo to, ar rengia specialią programą ar šventinį meniu, rezervacijų bangos Naujiesiems sulaukė dar spalio mėnesį.

Skaičiuojant dienas iki Naujųjų metų lietuviai graibsto paskutinės minutės pasiūlymus išvykoms į šiltus kraštus ir po Lietuvą. Kišenes tuština iki kelių tūkstančių eurų kelionėms į Dubajų, Tailandą, Šri Lanką, Maldyvus ar Meksiką. Vis dėlto ir Lietuvos pajūryje daliai lankytojų gali tekti pakloti beveik tūkstantį eurų už naujametinę viešnagę.

„Meduolinės pasakos” Vilniuje nebuvo. Šiemet „Kalėdų sostinės” programoje buvo meduolių paroda, kuri, deja, neįvyko. Nors oficialiai informacijos apie renginį ir kodėl jis neįvyko organizatoriai nepateikė, portalui pavyko sužinoti, kodėl ši programos dalis Vilniuje taip ir nebuvo organizuota. Meduoliai Lietuvoje – tai neatsiejama pasiruošimo šventėms dalis. Vilniečiai ir kiti Lietuvos gyventojai kepa juos kartu su šeima, darbe ir su draugais.

Vykusios šventės emocijos vis dar šėlsta viduje, o stebėdami mūsų herojų šypsenas ir džiugesį dar kartą įsitikiname – dovanoti šilumą, ir smagias emocijas mažiesiems pacientams yra labai prasminga, ir reikalinga. Iliuzionistas Alanas Gladkovas kartu su media planuotoja Valerija Litvinova ir jų komanda surengė ypatingą kalėdinį renginį Santariškių ligoninės onkohematologijos skyriuje. Vaikams paruošta programa buvo kupina staigmenų.

Kadenciją baigęs 98-erių Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus šiemet minės jau antrąsias Kalėdas be 2023 metų pavasarį į amžinybę iškeliavusios mylimos žmonos Almos Adamkienės. Dėl to verta prisiminti, kaip lietuvių pamilta ir gerbiama sutuoktinių pora minėdavo didžiąsias metų šventes ir kas jų šeimoje buvo pamatinės vertybės. Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie Almos ir Adamkaus šv. Kūčių ir šv. Kalėdų tradicijas yra pasakojusi artima šeimos draugė Birutė Vizgirdienė.

Šiuo metu visi skuba išdėlioti lėkštutes ant šventinio stalo, iš virtuvės jau sklinda gardžiausių patiekalų kvapai, o namuose dailiai suspindusios kalėdinės eglutės. Taip ypatingą vakarą leidžia ir garsusis prieš šešerius metus pasaulį išvydęs Panevėžio ketvertukas – Patricija, Rėjus, Tajus, Nojus ir jų mama Viktorija Paltanavičienė. Šįkart moteris pravėrė savo namų duris ir papasakojo, kaip atrodo jų šeimos šventės.

Šiuo metu visi lietuviai yra kartu su šeima susėdę prie valgiais nukrautų stalų. Balta mišrainė, silkė, o kur dar burnoje tirpstantys pyragėliai su skirtingais įdarais – tai tik keli iš lietuvių pamėgtų patiekalų, kurių galima rasti kiekvieno lėkštėje.

Kūčių burtai – tai magiškas ir žaismingas šventės elementas, kuris senovėje turėjo gilias simbolines reikšmes, o šiandien dažniausiai praktikuojamas dėl smagumo ir tradicijų puoselėjimo. Jie dažnai susiję su ateities spėjimu, ypač sėkme, meile ir šeimynine laime. Etnologė doc. dr. Laima Anglickienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų katedros dėstytoja, apie tai naujienų portalui tv3.lt papasakojo plačiau.

Keičiantis Kūčių ir Kalėdų šventimo tendencijoms, marketingo strategas Giedrius Juozapavičius nuogąstauja, jog pamirštama švenčių esmė. Jos esą tampa nebe dvasinėmis, o komercinėmis. Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ jis paaiškino, kaip tą išnaudoja verslai ir į ką žmonėms vertėtų atkreipti dėmesį.  Dvasininkai teigia tame nematantys nieko bloga, o etnologai į naujus pokyčius žvelgia su lengva šypsena.

Didžiąsias metų šventes ir vėl pasitiksime be sniego. Nors vieni tuo džiaugiasi, kitiems sniego labai trūksta, o tai gali sukelti liūdesį ar net nuteikti neigiamai. Psichologas paaiškino, kaip sniego nebuvimas gali paveikti žmonių emocinę būseną. Kaip sako psichologas Gediminas Navaitis, žmonių nusivylimas, kad per Kūčias ar Kalėdas nėra sniego, visų pirma, atsiranda nuo nusiteikimo ir išankstinio nusistatymo, kad be sniego bus negerai.

Prekybininkai trina rankas – žmonės jau puolė pirkti produktus Kūčių stalui. O dalis žmonių maisto ruošos išvengs, mat vis labiau populiarėja Kūčių patiekalų rinkiniai išsinešimui. Rinkinukas žmogui gali kainuoti ir nuo 40 iki 90 eurų. Keičiantis tradicijoms vietoj kuklių lietuviškų valgių Kūčių stalui žmonės užsako rinkinius su nevietiniais užkandžiais – humusu, karpačio, brusketomis ir tuno tatakiais. Yra ir tokių klientų, kurie Kūčių vakarienei prašo mėsos patiekalų.

Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu padaugėja įsilaužimų į namus, vagysčių bei kitų nelaimių kilusių nuo neatsargaus elgesio. Draudimo ekspertai sako, kad būtent šiuo laikotarpiu gyventojai dažniau keliauja, vyksta į svečius, rengia vakarėlius, kurie kartais taip pat gali būti tam tikrų nelaimių priežastimi. Tad tam, kad šventinis laikotarpis neapkarstų – svarbu iš anksto pasirūpinti savo turtu.

Siekdama skatinti eismo saugumą ir sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką įmonė „Bolt“ pristabdys dalijimosi „Bolt Drive“ automobiliais bei dalijimosi „Bolt“ paspirtukais paslaugų teikimą Naujųjų metų naktį. Per platformą „Bolt Drive“ automobilių nebus galima išsinuomoti nuo sausio 1 d. 00.00 iki 8.00 val., tuo pačiu metu nebus galimybės išsinuomoti ir „Bolt“ elektrinių paspirtukų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Bolt“ pavėžėjimo paslauga Naujųjų metų naktį veiks.

Gruodžio 24-ąją, taip pat Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31-ąją, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ parduotuvės ir paslaugų teikimo vietos dirbs trumpiau. Kaip skelbiama pranešime žiniasklaidai, pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, prekybos centruose nedirbs parduotuvės, maitinimo ir kitų paslaugų bei pramogų erdvės, sausio 1-ąją prekybos centruose veiks tik restoranai ir pramogų erdvės, o Šiauliuose – dalis pramogų erdvių.

Artėjant didžiosioms metų šventėms daugiabučių priežiūra užsiimantys specialistai ragina pagalvoti ne tik apie namų puošimą ir dovanas, bet ir apie priešgaisrinę saugą namuose, rašoma pranešime žiniakslaidai. Kokios dažniausiai pasitaikančios gaisrų namuose priežastys ir kaip jų išvengti, pasakoja daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity“ regiono vadovas Deividas Karalius.

Daugelyje lietuvių namų jau tvyro kalėdinė nuotaika – žybsi elektrinės girliandos, o fone skamba populiariausi šventiniai kūriniai. Ne išimtis ir pirmojo Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio namai, kuriuose šventinėmis dienomis taip pat netils visų susirinkusių mylimų vaikų, anūkų ir proanūkių balsai.

Nenumaldomai artėjant gražiausioms metų šventėms, žmonės skuba pirkti maisto prekių ir svarstyti, kaip paruošti Kūčių stalą. Kartais, per skubėjimą ir susipynus šiuolaikinėms tendencijoms, yra užmirštama apie tikrąsias vertybes, Advento esmę ir Kūčių metu ruošiamą tradicinį, lietuvišką maistą. Kunigai įvertina, ką jie mano apie sušius bei kitus neįprastus valgius ant šventinio stalo.

Deivydas Zvonkus vėl nustebino savo sekėjus! Šį kartą garsus muzikos prodiuseris ir dainų autorius parodė savo kūrybinę pusę netikėtu kampu. Savo „Facebook“ paskyroje jis pasidalijo šmaikščiomis eilėmis, kurias įkvėpė... senjorių ginčas dėl nuolaidų lašišai vienoje prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėje. Eilėraštis, kuris akimirksniu sulaukė gausybės reakcijų ir komentarų, šmaikštai ir su lengva ironija perteikia kasdienę situaciją, kuri daugeliui yra gerai pažįstama.

Kūčios – tai viena iš seniausių ir reikšmingiausių lietuvių tradicijų, apimanti daugybę papročių, apeigų ir simbolinių veiksmų, išlikusių nuo mūsų protėvių laikų iki šių dienų. Kūčių vakarienė valgoma gruodžio 24 dieną. Ji žymi ne tik ilgai laukto Kalėdų laikotarpio pradžią, bet ir išskirtinę dvasinę būseną, susijusią su apsivalymu, susikaupimu ir ryšio su gamta bei antgamtiniu pasauliu atgaivinimu. Pasak etnologės doc. dr.

Šio šeštadienio kalėdiniame TV3 žaidime „Kas po kiek?“ viskas prasidės nuo pagrindinio Kūčių stalo atributo – silkės – kainos. Kas kainuoja pigiau: silkė su svogūnais ar silkė su burokėliais? Ir nors atrodo, kad šie patiekalai papuošia ne vieno lietuvio stalą, atsakyti, kokia yra jų savikaina, laidos dalyviams nebus taip paprasta. Žiūrovų laukia intriga – iki pat rubrikos „Kelionė laiku“, Kalėdų senis studijoje tikrai nepasirodys.

Prekybininkai pastebi, kad didžiausi pirkėjų srautai į parduotuves plūsta prieš pat Kūčias. Gyventojai perka maisto produktų šventiniam stalui. Nemaža dalis tam išleidžia ir kelis šimtus eurų. KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė gyventojų šventiniam stalui žada išleisti iki 100 eurų, tačiau net 27 proc. skirs dvigubai ar trigubai daugiau – 200–299 eurus.

Artėjant didžiausioms metų šventėms, santykių terapeutė Daiva Babilevičienė „Žinių radijo“ laidoje „(Ne)toksiški santykiai“ pasakojo, kaip joms tinkamai pasiruošti. Ji pabrėžė, ką reikėtų dovanoti žmonėms pagal jiems tinkančią vieną iš penkių meilės kalbų.

Daugėja Lietuvos gyventojų, kurie Kalėdinėms dovanoms išleidžia daugiau nei 200-us eurų, rodo naujausias tyrimas. Šiemet šventinis stalas bus brangesnis nei prieš metus. Pagrindinių pigiausių maisto produktų krepšelis pabrango 6 proc. Šventiniai gėrimai taip pat pabrangę. Kitam švenčių atributui – dovanoms – iki 50 eurų šiemet planuoja išleisti 12 proc. lietuvių. Kas antras šalies gyventojas iš savo biudžeto dovanoms numatęs skirti nuo 100 iki 250 eurų.

Kalėdų laikotarpis – metas, kai visi susiburia su artimaisiais, dalijasi savo džiaugsmu ir šiluma prie bendro šventinio stalo. Ši tradicija gyvuos ir atlikėjos Justės Arlauskaitės-Jazzu namuose, kur ji Kūčių vakarą susirinks su visa šeima ir dalinsis gardžiausiais kalėdiniais valgiais. „Šventėms jokių planų neturiu, nes seku tradicijas. Turbūt vienintelė diena metuose yra gruodžio 24 diena, šv. Kūčios, kai susirenka visa šeima.

Neseniai iš kelionės po Australiją grįžęs verslininkas Žilvinas Grigaitis sveikina visus su artėjančiomis šventėmis ir siunčią svarbią žinutę.   „Linkiu nepasiklysti pardavimų džiunglėse ir nepaskęsti plastikinio gyvenimo spindesyje. Linkiu viską vertinti kritiškai ir būti budriems, nes  ne visi yra draugai, kurie jais dedasi, kaip ir ne visi - deimantai yra vertingi, kurie spindi prabangiose vitrinose.

Tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad daugumai žmonių pačios gražiausios ir visų taip laukiamos metų šventės yra Kalėdos ir Naujieji metai. Deja, medicinos personalui šios šventės dažnai būna tos dienos, kada ženkliai išauga darbo apimtys, tenka dažniau kovoti ne tik už žmonių gyvybių išsaugojimą, bet ir susidurti su situacija, kada medicina yra jau bejėgė.  Plačiau apie tai pasakoja Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Jau netrukus visi susėsime su artimaisiais prie gardžiausiais valgiais nukrautų šventinių stalų, tačiau dažnu šventinio laikotarpio palydovu tampa persivalgymas. Gyvensenos medicinos specialistė pataria, kaip to išvengti ir ko jokiu būdu negalima daryti po švenčių. VšĮ Centro poliklinika socialiniame tinkle „Facebook“ dallijasi poliklinikos gyvensenos medicinos specialistės Agnės Kungytės 11 patarimų, kaip išvengti persivalgymo.

Kalėdinės šventės – vienas gražiausių periodų metuose, kuomet širdis šildo jaukiai namuose sužibusios lemputės, po kambarius pasklinda gyvos kalėdinės eglutės kvapas, o virtuvėje jau garuoja 12 kalėdinių patiekalų. Taip šventes mini ir dainininkė, dainų autorė Monika Liu, šiemet su džiugesiu laukianti visos šeimos susibūrimo. Pokalbio metu atlikėja naujienų portalo tv3.lt skaitytojams pasakojo, kad svarbiausia per šventes jai – visų mylimų žmonių buvimas kartu.

„Blaivios šventės gali būti tokios pat smagios“, – skelbia Lietuvos sveikuolių sąjunga (LSS), antrus metus iš eilės organizuojanti iššūkį „Šventės be alkoholio“. Jo dalyviai kviečiami dvi savaites (gruodžio 20 d. – sausio 3 d.) praleisti be jokių svaigalų ir atrasti kur kas smagesnių ir prasmingesnių pramogų. „Labai svarbu kalbėti apie blaivias šventes, nes daugelis gal net nesusimąsto, kad taip galima, kad yra tokiu būdu besilinksminančių žmonių ir kad tai – smagu.

Nors lauke jau blizga kalėdinės eglės, žmonės puošiasi namus ir vis labiau dvelkia kalėdine dvasia, dažniausiai paskutiniai metų mėnesiai būna gausiausi darbais. Tą galėtų patvirtinti ne tik kurjeriai, bet ir scenos žmonės. Operos solistas Merūnas Vitulskis (41 m.) neslepia, kad naujus metus kasmet pasitinka su darbų virtine, tačiau niekada nepamiršta savo artimiausių – šeimos. „Vienais metais buvo taip, kad nuo lapkričio turėjau 29 koncertus.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis dalijasi mintimis apie artėjančias šventes, asmeninį gyvenimą, miesto pokyčius ir svarbius profesinius sprendimus. Kalėdinis laikotarpis jam – tai ne tik džiaugsmas su šeima puošiant eglutę, bet ir laikas apmąstyti nuveiktus darbus bei suplanuoti ateities tikslus.

Metų didžiosios šventės artėja nenumaldomai, todėl žmonės skuba pirkti savo artimiesiems dovanas. Kalėdinėms dovanoms lietuviai negaili išleisti dideles sumas pinigų, tačiau, kada yra peržengiamos ribos? Ekonomistas įvertino lietuvių išlaidumą šventiniu laikotarpiu. Paklausus jauno dirbančio žmogaus, kiek jis yra pasiryžęs sumokėti už kalėdines dovanas šeimai, draugams ar artimiesiems, vienas dažniausių atsakymų būna, kad stengiamasi įtilpti į 200 eurų limitą.

Artėjant didžiosioms žiemos šventėms, lietuviai jau planuoja, kaip ir kur jas pasitiks. Dalis tautiečių gausesnį kiekį laisvų dienų išnaudos kelionėms į užsienį – nuo saulėtų Egipto ir Tailando kurortų iki kalėdinių miestelių Paryžiuje ar Kalėdų Senelio gimtinės Laplandijos. Kelionių organizatoriai pastebi, kad šventinių kelionių paklausa išaugo kone dvigubai.

Artėjant šventiniam periodui vis daugiau lietuvių susimąsto apie tai, kuo pradžiuginti savo artimuosius. Vieni pasirenka naują namų kvapą, kiti – knygą, o tretieji ryžtasi dovanų įteikti keturkojį. Visgi, ar tikrai gyvūnas yra tinkama dovana per šventes? Apie gyvūnų dovanojimą švenčių proga sutiko papasakoti VŠĮ „Penkta koja“ direktorė Agnė Volockytė, kuri papasakojo, kodėl lietuviai renkasi dovanoti gyvūnus ir apie ką prieš dovanodami augintinį tautiečiai nesusimąsto.

Sostinės restoranai jau pildo rezervacijų sąrašus naujiesiems ir sako, kad yra tokių klientų, kurie šventinę vakarienę rezervavo dar vasarą. Tokių vakarienių kainos asmeniui varijuoja nuo 100 iki kone 1000 eurų. Prabangios vakarienės metu siūlomi įmantriausi gurmaniški patiekalai – fazanas su bruknių perlų karoliais, laisvėje pagautas jūros liežuvis ar karališkasis Kamčiatkos krabas.

Ieškote kaip įdomiau patiekti žuvį? Nauja TV3 žiniasklaidos grupės laida „Šviežios idėjos su „Lidl“ siūlo išbandyti lašišos vokelyje receptą. Šįkart virtuvės šefas Justinas Kapkovičius parodė, kaip pasigaminti neįprastai atrodantį patiekalą, kuris puikiai tiks ir artėjančioms šventėms.

Jonavos parke prieš didžiąsias metų šventes jau šeštus metus sužimba kalėdinių eglučių miestelis. Šiemet jame rekordinis skaičius žaliaskarių, savo kūrybos eglutes ten puošia įvairios organizacijos, įstaigos ir privačios įmonės, o jų fantazija kasmet žavisi tūkstančiai parko lankytojų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Artėjant švenčių sezonui, virtualus policijos patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi priminimu apie pirotechnikos naudojimo ir prekybos taisykles. Pareigūnai pabrėžia, kad internetu prekiauti pirotechnikos gaminiais yra draudžiama, o jų naudojimas nepilnamečiams – griežtai neleidžiamas.

Artėjant didžiausioms metų šventėmis, daugeliui galvos skausmu tampa galvojimas, ką padovanoti artimiausiems. Dėmesį į mažuosius atkreipusi nuomonės formuotoja, tekstų autorė Agnė Kulitaitė tėvams skyrė įrašą, skatindama pagalvoti, kas šventiniu laikotarpiu iš tiesų yra svarbiausia.  Socialiniuose tinkluose A. Kulitaitė kreipėsi į tėvus, ir ragino juos prisiminti, kad nebūtinai svarbiausios yra brangios dovanos. Įrašu ji pasidalijo ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Artėjant šventėms kalėdinės nuotaikos suteikia ne tik papuoštos miestų aikštės ar prekybos centrai, bet ir nuosavi namai, kuriems sumanūs lietuviai negaili papuošimų. Vilkaviškio rajone galima aptikti vienus iš tokių papuoštų namų.  Šie namai buvo papuošti Irmos Montvilienės šeimos. Gausybė žybsinčių lempučių gali pritraukti ne vienų praeivių dėmesį.

Rasa Sebestijonienė – 42 metų moteris, gyvenanti Šakių užmiestyje ir save vadinanti „visų galų meistre“. Nors pagal išsilavinimą ji yra kraštovaizdžio architektė ir inžinierė, gyvenime pasirinko kūrybos kelią, kuris dabar užima svarbią jos kasdienybės dalį. Kūryba, kaip pati sako, yra ne tik profesija, bet ir būdas išreikšti save, kurti jaukumą aplinkiniams ir dalintis tuo su kitais.

Įsisiūbavus priešžiemiui apie tai, ko laukti gruodžio mėnesį ir kokie orai bus švenčių metu, dalijasi klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius. Nors jau prasidėjo kalendorinė žiema, panašu, meteorologinei žiemai dar anksti. Anot klimatologo, priešžiemis baigiasi tada, kai didesnėje šiaurės pusrutulio dalyje susiformuoja žiemai būdingo slėgio ir temperatūros laukai.

Nepaliaujamai artėjant šventėms lietuviai pradeda kalėdiškai puošti savo namus. Pagrindinis šventinis akcentas – kalėdinė eglutė su žaisliukais, kurių įvairovė ir unikalumas gali nustebinti. Vieni iš tokių ypatingų žaisliukų – vilnietės Dainos Gavėnavičienės kuriami kalėdiniai žaisliukai iš austrių geldelių.

Daugelyje miestų jau įžiebtos kalėdinės eglutės, o lietuviai pradeda ieškoti medžių savo namų puošybai. Ne vienas iš jų vertina eglutės kvapą ir namams teikiamą jaukumą, tad renkasi puošti gyvą eglę. Visgi, tuomet dauguma susimąsto, kaip išsirinkti tokį medį, kad šis kvepėtų iki pat Trijų karalių ir neišbarstytų savo spyglių. Savo patarimais apie tai, kaip išsirinkti tinkamą eglutę ir išlaikyti malonų jos kvapą namuose iki pat Trijų karalių, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso.