Dvasininkai teigia tame nematantys nieko bloga, o etnologai į naujus pokyčius žvelgia su lengva šypsena.
Tačiau G. Juozapavičius Žinių radijo laidoje teigė, jog dabar šventės yra įgavusios visai kitą atspalvį negu anksčiau, kai Kūčios buvo dvasios ir buvimo kartu šventė.
„Tas komercinimo kampas, kad šventė – lygu dovana, pas mus įsigali, ir Kalėdos – lygu naujas iPhone'as, naujas įrenginys, nauja kelionė, nauja mašina gal kažkam. Sutikime, kad tai nėra normalu.
Tai tapo švente, į kurią ateini su dovana, kuri privalo būti ir pageidautina kuo didesnė ir įspūdingesnė ir įdomesnė, apie kurią dar galėtų pasidalinti socialiniuose tinkluose ir pasigirti“, – atkreipė dėmesį jis.
Kaip tai išnaudoja verslai?
O verslai tą išnaudoja pasiūlymams ir reklamoms, esą jiems gruodis vienas pelningiausių laikotarpių.
„Jeigu pasižiūrėsime reklamose, tai dovanų kultūra jinai yra tiesiog sisteminga ir nuolat formuojama, aplinkui skatinama dovanotI arba nepamiršti dovanoti. Mano manymu, šitoje vietoje toks galbūt didžiausias komercinimas vyksta tada, kada iš Iš tiesų mes, kaip pirkėjai, esame labiausiai atviri“, – paaiškino marketingo strategas.
G. Juozapavičiaus teigimu, žmonės tada, kai yra labiausiai pažeidžiami, iš verslų gauna didelį kiekį informacijos apie tai, kas galėtų būti tie dalykai, kuriuos galima įsigyti ir kitiems dovanoti.
„Nuo tos dvasinės šventės, kas iš tiesų ir yra Kalėdos krikščionims, mes tiesiog jau esam pasinėrę į dovanų šventę“, – sakė jis.
Todėl pabrėžė, kad stebint dovanojamas dovanas reklamose ir socialiniuose tinkluose, reikėtų įsivertinti, ar tai svarbiausia.
Taip pat G. Juozapavičius siūlė šiuo laikotarpiu daugiau dėmesio skirti šeimai ar prisidėti prie socialinių paramų.
„Geriausios dovanos būtų prisidėti prie tų pačių paramų tiek vaikams, tiek senoliams, kam trūksta sriubos ar maisto ant stalo, galiausiai prie tos pačios Ukrainos, nes būtent šituo metu mes, kaip žmonės, esame iš tiesų labai jautrūs ir nusiteikę prisidėti prie šito gerumo ir dalinimosi“, – patarė G. Juozapavičius.
Šventinis stalas – iš parduotuvių ir restoranų
Neretai ant Kūčių stalo nugula ne namuose gaminti patiekalai, o užsakyti restoranuose. Taip pat populiarėja ir dvylikos patiekalų vakarienės valgymas restoranuose.
Kūčių stalas (nuotr. Fotolia.com)Ši tendencija Lietuvoje esą gyvuoja jau 10 metų, nes žmonės taupo pasiruošimo šventėms laiką.
„Realiai tiesiog buvo nepriteklius [iki nepriklausomybės atgavimo laikų]. Žmonės gaminosi patys, tų produktų buvo daug mažiau, galimybės pas kažką nusipirkti, kažkur nueiti buvo daug mažesnės arba tai buvo beprotiškai brangu ir tiktai išskirtiniai žmonės su labai didelėmis pajamom galėdavo sau tą leisti“, – Žinių radijo laidoje pasakojo G. Juozapavičius.
Visą Žinių radijo laidą „Ryto espresso“ klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!