šventės

Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui šios šventės bus kitokios – vyras gegužės mėnesį neteko mylimos mamos. Naujienų portalui tv3.lt politikas papasakojo, kaip atsipalaiduoja po darbų Seime, nuo ko prasidėjo jo meilė maistui, ir leidosi į prisiminimus apie vaikystę.  Remigijaus Žemaitaičio dienos – itin užimtos. Vyras jau nuo 2009 metų nuolat dirba Seimo nariu.

Pandemija ar ne – Naujuosius lietuviai švęs. Jau dabar graibstomi paskutiniai nakvynės pasiūlymai Naujųjų sutiktuvėms, verslininkai skaičiuoja po truputį grįžtantys į priešpandeminį lygį, tačiau įspėja, kad kainos kyla. Dar neapsisprendusiems, ką veikti per Naujuosius, pataria – kuo greičiau užsisakykite nakvynę ir nebijokite pasirinkti neįprastų vietų. Naujųjų sutiktuvės paprastai yra šventė, kurią švenčiame būryje žmonių.

Artėjant šventėms vieni ieško itin dailios ir proporcingos eglės, kiti ryžtasi avantiūrai ir perka pačią negražiausią eglę. Kelis dešimtmečius iš įvairių šalių atvežtas paprastąsias egles Lietuvoje auginantys ir tyrinėjantys mokslininkai atskleidžia, nuo ko priklauso eglutės grožis. „Man reikia pačios negražiausios eglutės, ką galėtumėt pasiūlyti?“ – tokio Kalėdų simbolio kasmet ieško architektas Linas Tuleikis. O kad tokią išsirinktų kaunietis net kelias prekyvietes aplanko.

Kaip jau tapo įprasta šventiniu laikotarpiu prekybos tinklai keičia savo darbo laiką, kai kuriomis dienomis parduotuvės neveiks. Imamasi priemonių reguliuoti pirkėjų srautus, kai kuriose parduotuvėse atsisakoma galimybių pasų, atidaromos naujos parduotuvės. Prekybos tinklai įspėja apie besikeičiančius laikus ir galimas pirkėjų spūstis, skatina pirkinių krepšeliais pasirūpinti iš anksto.

Kai už lango balta, o namų viduje blykčioja kalėdinės lemputės, sunku nepajusti ir šventinės nuotaikos. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (95) sako, kad ir jis jau jaučia šventinę dvasią ir ją pajusti linki kiekvienam Lietuvos žmogui. Prezidentas Valdas Adamkus atvirauja, kad net ir pandemija nesugebėjo sujaukti jo ir šeimos planų – magiškasis Kalėdų periodas jų namuose beveik nepasikeitė nuo tada, kai pirmą kartą jas šventė su žmona Alma.

Šventiniu laikotarpiu prekybos centrai keis darbo valandas – durys bus atviros trumpesnį laiką, budės tik kelios parduotuvės. Taip pat bus vykdomas pirkėjų srautų ribojimas, todėl kai kuriose vietose galimybių paso neprireiks. Prekybos tinklų atstovai užsimena, kad žmonės turėtų prekėmis pasirūpinti iš anksto, taip bus įmanoma išvengti grūsčių.

Naujuosius metus sutikti be fejerverkų, tokį pasiūlymą miestams ir žmonėms turi Lietuvos žaliųjų partija. Anot jų, Naujųjų naktį iššovus fejerverkus kietųjų dalelių koncentracija ore miestuose tą porą valandų padidėja iki 10 kartų ir tai kenkia ne tik žmonių sveikatai. Esą žūsta paukščiai, vietos sau neranda ir iš namų bėga augintiniai. Vilnius taip pat užsikrėtė žaliomis idėjomis miestiečiams – šiemet fejerverkų Katedros aikštėje neorganizuos.

Pasivažinėjimas kalėdomobiliu, sausainių kepimas pagal daugiau nei 700 metų senumo receptą, poilsis tikro mineralinio baseine ir oranžerijoje – tai tik dalis pramogų, kuriomis mėgavosi žinomos šeimos, prieš šventes nusprendusios skirti laiko pabuvimui kartu viename jaukiausių Lietuvos kurortų – Birštone. Birštono miesto herbas 1995 m. buvo sukurtas dailininko A. Každailio.

Įpusėjus gruodžiui vis dažniau prisimename artėjančias šventes ir jaukius vakarus su draugais. Vieną tokių jums ketina padovanoti naujų metų išvakarėse, gruodžio 31 d., Lietuvos kino teatrus pasieksianti naujausia Justino Krisiūno režisuota komedija „Vyras už pinigus“. Romantiškame ir šviesiame filme, itin tinkamame šventiniam periodui, režisierius pagrindinį vaidmenį patikėjo humoristui ir laidų vedėjui Justinui Jankevičiui, šį kartą sužavėjusiam puikiais aktoriniais sugebėjimais, rašoma prane...

Gruodžio 25-ąją, pirmąją Kalėdų dieną, Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ neveiks ne tik parduotuvės, bet ir maitinimo, kitų paslaugų bei pramogų erdvės. Kūčių dieną parduotuvės ir kitos įstaigos šiuose „Akropoliuose“ dirbs trumpiau nei įprasta. Sausio 1-ąją Vilniaus ir Klaipėdos „Akropoliuose“ lankytojus priims tik restoranai ir kavinės bei kai kurios pramogų erdvės, Šiauliuose – tik kinas ir boulingas, rašoma pranešime spaudai.

Kai Kretingos rajone esančios Vydmantų gyvenvietės bendruomenė viešai pakvietė visus galinčius paaukoti gintaro jų statomai prakartėlei ir altoriui, net patys nesitikėjo tokio žmonių aktyvumo. Gintarus nešė ir vaikai, ir tremtyje savo karolius išsaugoję senoliai. Taip bendruomenės meistrams pavyko sukurti išskirtinį švento meno kūrinį iš kone 300 kilogramų gintaro.  Tokios prakartelės ir altoriaus, ko gero, nėra niekur kitur pasaulyje.

Išsiilgę kelionių tautiečiai šluoja bilietus ir ruošiasi gražiausias metų šventes sutikti saulėtuose kurortuose. Naujametinėms kelionėms į užsienį lietuviai negaili sutaupytų pinigų – šiemet renkasi ir prabangų poilsį ant jūros kranto, ir ilgesnes atostogas. O kai kurios egzotiškos kryptys į Madeirą, Šri Lanką, Dubajų jau išgraibstytos – vietų nebeliko.

Delta atmainai vis dar plintant, net aukšti vakcinacijos rodikliai nepadės išvengti apribojimų per šventes. O dar skelbiama ir apie naują atmainą omikron. Ligoninės perpildytos tiek pasiskiepijusiais, tiek nepasiskiepijusiais. Riaušės gatvėse. Kaukės kalėdiniuose miesteliuose – jei jie išvis atsidarys, rašo politico.eu. Keli mėnesiai be ribojimų privedė prie atvejų padaugėjimo. Žmonės pamatė, kaip atrodo „gyvenimas su virusu“. Ir jiems tai nepatiko.

Vilniaus rotušėje šeštadienį rengiama tarptautinė Kalėdų labdaros mugė, o po jos bus įžiebta kalėdinė eglutė. Čia bus pristatyta daugiau nei 30 diplomatinių atstovybių, tarptautinių mokyklų ir Tarptautinės moterų asociacijos stendų, kur lankytojai galės rasti įvairiausios produkcijos – nuo knygų iki kalėdinių suvenyrų. Šiemet mugėje surinktos lėšos bus skirtos dešimčiai organizacijų, kurios padeda sunkumus patiriantiems žmonėms.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, jos neaplenkė ir Druskininkų. Šiemet miestas kviečia išpakuoti kalėdinį kurortą, o pirmoji dovana – gruodžio 3 dieną mieste įžiebta Kalėdų eglė. Pagrindinė rajono eglė šiemet itin skoninga – daugiau nei 20 metrų eglutė papuošta dideliais auksiniais apvaliais žaisliukais, užsižiebė šventinės lemputės, o žaliaskarės viršūnėje suspindo kurorto vizitine kortele jau tapusi aukso spalvos karūna.

Prasidedant Kalėdiniam šurmuliui pagrindinis švenčių akcentas pasiekė ir Kėdainius – gruodžio 3 dieną įžiebta Kalėdų eglė, kuri akis patraukia savo smagia viršūne. Didžiosios Rinkos aikštėje sužibo pagrindinė rajono eglutė, o šventiniais papuošimais sužibo ir aplinkinės miesto erdvės.  Ne atsitiktinai šiemet Kėdainių žaliaskarė puošta žibintais – jie simbolizuoja šviesą, gerumą ir viltį, kuriuos atnešė  šalia eglės įsikūrę jaukumą ir šilumą simbolizuojantys nykštukai.

Prasidėjus pirmajam žiemos mėnesiui visur pasklido šventinė nuotaika, o šiandieną ji atkeliavo ir į Dzūkijos sostinę Alytų – gruodžio 3-iąją įžiebta Kalėdų eglė. Alytaus Rotušės aikštėje įžiebta pagrindinė rajono Kalėdinė žaliaskarė. Šventiniais papuošimais suspindo ne tik aikštė, bet ir kitos miesto erdvės – kalėdinės lemputės nušvietė miesto gatves ir medžius, šalia eglės įkurta ir fotografavimosi vieta.

Dovanų pirkimo stresas kiekvienais metais gali sugadinti šventinę dvasią. Labai sunku kiekvienam žmogui rasti tobulą dovaną, o jei suklysite, dovanos gavėjas gali įsižeisti arba susigėsti. Štai dovanos, kurių reikėtų vengti, jei nenorite būti tas žmogus, kuris sugadino šventę, rašoma bobvila.com. Apatiniai Ne be reikalo apatiniai laikomi intymiomis prekėmis. Tai gali seksuali dovana partneriui, bet geriau palaukite Valentino dienos.

Gruodžio 1-ą dieną Širvintose sužibo Kalėdinė eglutė. Šiais metais Širvintos gyventojams ir miesto svečiams žadą nepaprastą reginį. „Lyg neatrastas deimantas, lyg žvilgsnis pro kaleidoskopą – taip į gražiausias metų šventes šiemet kvies pažvelgti kalėdinės Širvintos“, – rašoma Širvintų rajono savivaldybės puslapyje.

Kartu su kalendorine žiemos pradžia, Kalėdų eglutė gruodžio 1 dieną sužibo ir Lazdijuose, o pagrindiniu jos akcentu tapo riešutai. Lazdijų Nepriklausomybės aikštėje nušvito pagrindinė rajono eglė. Kalėdine nuotaika suspindėjo ne tik šventiškai išpuošta aikštė, bet ir kitos Lazdijų miesto erdvės. Šiemet Lazdijai nusprendė pasirinkti išskirtinę temą ir papuošė žaliaskarę riešutus, žirginėlius ir augalų lapelius primenančiais žaisliukais.

Baltuosiuose rūmuose jau tvyro Kalėdinės nuotaikos. Pirmoji ponia Jill Biden pristato savo pirmąsias Baltųjų rūmų šventines dekoracijas, kurių tema –  „Dovanos iš širdies“. Teigiama, jog kiekvienas Baltųjų rūmų kambrys taip pat atspindi tam tikrą temą.

Jau visai už kampo laukia didžiosios metų šventės – Kalėdos ir Naujieji metai. Tačiau daug kam šventinę nuotaiką gadina galvos skausmas dėl kylančių kainų. Ar užteks pinigų dovanoms ir maistui ant šventinio stalo? Šįvakar TV3 aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ apie tai, kiek šalies gyventojams atsieis šių metų šventės diskutuos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

Prasidėjo Adventas, skelbdamas, kad iki Kalėdų liko vos 4 savaitės, tad vis daugiau lietuvių puošiasi savo namus ir kiemus. Tarp jų ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė savo facebooke pasidalino papuoštos eglutės nuotrauka ir kvietė puoštis ir kitus: „Žiemos baltumas ir Kalėdinė eglutė pradžiugins visus. Pasipuoškime“. D. Grybauskaitės įrašas iškart sulaukė daugybės „patinka“ paspaudimų ir dabar turi jau 6,5 tūkst.

Didžiausioms metų šventėms besiruošiantys tautiečiai nevynioja žodžių į vatą – akis pirkėjams bado ir brangstantys maisto produktai, ir šventinės puošmenos. Kai kurie prekybininkai pripažįsta, kad metai įtempti dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių, brangstančių žaliavų, transportavimo kaštų, o tai atsiliepia ir galutinei produkto kainai. Tiesa, net ir kylančios kainos atbaido ne visus pirkėjus – žmonės sako geriau paišlaidaus prieš šventes nei sutaupytus pinigus leis praryti infliacijai.

Kalėdos – nuostabiausias žiemos metas, kuomet visa šeima susirenka kartu, o mažiausiems didžiausias džiaugsmas išpakuoti dovanas. Deja, ne visi patiria šį džiaugsmą, todėl „TV pagalbos“ gelbėtoja bei paramos ir labdaros fondo „Gėrio trupinėlis“ įkūrėja Rūta Filejeva kiekvienais metais su gerų žmonių pagalba dovanoja džiaugsmą tiems, kuriems jo labiausiai reikia.

Paskutinį mėnesio šeštadienį, lapkričio 27 dieną, 19 valandą, sužibs sostinės eglė. Šiemet jos kūrėjai žada dar vieną įspūdingą reginį. Pačioje sostinės širdyje vilniečiai jau gali pamatyti besikuriančią Kalėdinę dvasią  – pamažu čia kyla eglutė, kurios papuošimus šiemet įkvėpė tikros snaigės.

Trečiadienį Vilniuje, Katedros aikštėje, pradėta statyti centrinė Kalėdų eglė, papuošimai nušvies ir kitas sostinės centrines dalis, pranešė savivaldybė. Centrinę eglę ketinama įžiebti lapkričio 27 dieną.

Telefonų, išmaniųjų laikrodžių, televizorių, kompiuterių ir kitos IT įrangos gamintojai jau pristatė svarbiausias šių metų naujienas, o pardavėjai ruošiasi pirkimo bumui prieš didžiąsias metų šventes. Tačiau pasirinkimą jau dabar riboja stringantis dalies prekių tiekimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kalėdos – kone pati magiškiausia šventė, suburianti šeimas ir apsupanti jaukumu gerumu. O kokios žiemos šventės be eglutės? Vis dažniau žmonės jų pirkti traukia į Šiaulius, kur įsikūręs Butavičių šeimos eglučių ūkis, kuriame kasmet pakvimpa Kalėdomis. Kalėdinės eglutės ūkyje atsirado prieš dešimtmetį, pradžia buvo nedrąsi, tačiau dabar pajusti šventinės nuotaikos žmonės renkasi čia.

Pasaulyje trūkinėjant tiekimo grandinėms ir pandeminei situacijai išliekant įtemptai, pirkėjai raginami iš anksto pasirūpinti kalėdiniais pirkiniais. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, su tiekimo grandinės problemomis prekybos tinklas nesusiduria, tačiau siekiant užtikrinti kuo sklandesnį pasirengimą šventėms, „Iki“ parduotuvėse jau prasideda kalėdinė prekyba.

Verslininkė Inga Budrienė jau ne vienerius metus užsiima švenčių organizavimu tiek sau, tiek ir kitiems. Moteris neseniai aptiko naują nišą – vestuves ir kitus renginius organizuoti viename gražiausių, bet lietuviams nežinomų Ispanijos miestų.  Naujienų portalui tv3.lt I. Budrienė sutiko papasakoti apie švenčių organizavimo užkulisius, netikėčiausią idėją bei tūkstančius eurų kainavusias klaidas.

Kol vyriausybė svarsto naujas priemones pandemijai valdyti, prekybininkai jau ragina nelaukti gruodžio ir kalėdinių dovanų pradėti ieškoti jau dabar. Vienas didelis prekybos centras jau siūlo pirkti kalėdines eglutes ir dekoracijas. Tiesa, kol dar nepraėjo vėlinės, daugumai pirkėjų ne kalėdinė prekyba galvoje. O prekybininkai perspėja, kad dėl pandemijos prekių ir dovanų siuntimas ypač iš užsienio gali užtrukti. Tad jei žinote, ko tiksliai norite, ragina tai pirkti, kol kiti neišpirko.

Kaimo turizmo sodybos – vienos iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos ir karantinų. Jų veikla ilgiau nei pusmetį buvo visiškai sustabdyta, o ją atnaujinus, džiaugsmo turi ne visi – klientai bijo iš anksto rezervuoti švenčių datas, vestuvės griūva dėl negalinčių parskristi iš užsienio, iki šiol vyrauja daug nežinios, neapibrėžtumo, o ir užsakymai dažniausiai vyksta paskutinę minutę.

Įvairiausios figūros iš šimtų ar tūkstančių švieselių – jei anksčiau tokiam vaizdui reikėjo gamtą teršiančių fejerverkų, šiandien jos dangų nušviečia dronų pagalba. Dronus vietoj fejerverkų jau naudoja ir svarbiausiuose pasaulio renginiuose – kaip kad Tokijo olimpiadoje. Anot specialistų, ši technologija vystosi taip greitai, kad netrukus dronai gali išvis pakeisti fejerverkus.  „Mūsų tikslas – pakeisti fejeverkus.

Praūžus ilgajam Joninių savaitgaliui į paviršių iškilo besaikio alkoholio vartojimo pasekmės. Ar iš tiesų Lietuvoje paplitusi išgertuvių kultūra ir kaip liūdnai tai gali baigtis, pasakojo sociologas Daumantas Stumbrys ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius dr. Renaldas Čiužas. Alkoholis gali tapti nelaimingų įvykių priežastimi. Štai Pakruojo rajone gyvenančio penkiamečio tėvas nuskendo po išgertuvių per šių metų Jonines.

Nors Vyriausybė suteikė gerokai didesnę laisvę išskirtinai Joninių šventei, kai kurie ribojimai organizatorius pribloškė. Valdžia, atsisakiusi minties priversti visus linksmintis sėdomis, įpareigojo ratelius eiti ar per laužą šokinėti tik su kaukėmis. O ir ištroškus ar išalkus, užkąsti bus galima nebent iš savos pintinės – jokia prekyba švenčių vietose negalima. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad visiškai laisvei dar per anksti.

Karantinas jau antrus metus verčia sunerimti įsimylėjėlių poras, ar pavyks iškelti savo meilės šventę ir sumainyti aukso žiedus. Kol vieni svajoja susituokti bažnyčiose, kiti svarsto užsienio šalis ir kuklią bei intymią ceremoniją. Naujienų portalo tv3.lt kalbintos vestuvių planuotojos sakė, kad poros nebenori nukelti savo švenčių ir yra pasirengę susituokti tomis sąlygomis, kurias jiems padiktuos karantinas.

Gango upės krantai Indijoje – pilni pusnuogių gyventojų. Jie smagiai maudosi upėje, kurią laiko šventa. Vakare prasideda ir kitos pramogos – tolumoje spalvotai apšviesti pastatai, o ant upės krantų sustoję indai mojuoja ugnies fakelais. Nepaisant COVID-19 pavojaus prie Gango susirinko bene milijonas žmonių. Mat šiuo metu čia vyksta „ąsočių festivalis“, kurio metu svarbiausia išsimaudyti vadinamojoje „karališkoje pirtyje“, rengiamoje jau antrą kartą per du mėnesius.

Praėjusios Velykos traumatologų nepaliko be darbo. Kaip jau įprasta, šventiniu laikotarpiu padaugėja traumų. Apie tai portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės greitosios pagalbos gydytojas ir skyriaus vedėjas Paulius Uksas. Ilgasis šventinis savaitgalis buvo itin darbingas – per dieną pacientų sulaukta daugiau nei įprastai, P. Ukso teigimu, pasiektas ikikarantininis lygis, mat šiuo laikotarpiu žmonės rečiau kreipiasi į specialistus.

Vienas dažniausių sutrikimų per šventes – persivalgymas. Artėjant Velykoms daugelis jau ruošia virškinimą gerinančius preparatus, tačiau geriausia tiesiog nepersivalgyti. Gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė patarė, kaip išvengti persivalgymo ir ką daryti, jei susivaldyti nepavyko. J. Parnarauskienė pasakojo, kad lietuviai nuo seno žinomi kaip vaišinga tauta, o pagrindinis švenčių atributas – milžiniški kiekiai maisto.

Užtikrindama judėjimo tarp savivaldybių ribojimą ilgąjį Velykų savaitgalį policija intensyviau tikrins automobiliais ir viešuoju transportu vykstančius žmones.  Policija vykdys patikras tiek Lietuvos keliuose, tiek tikrindami vykstančiuosius traukiniais ir maršrutiniais autobusais.  Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS sakė, kad kiekvieną savaitgalio parą šalyje reikalavimų laikymąsi užtikrins apie 1,1 tūkst.

Neįtikėtinai Velykoms papuoštas vienos suvalkietės namas – turbūt niekur daugiau Lietuvoje nepamatysite. Vilkaviško rajono, Pilviškių miestelio gyventoja savo medinį namą tiesiog apmezgė.  Vilkaviškio rajone Pilviškių miestelio gyventojos Onutės Kazakevičienės namas atrodo neįtikėtinai. Ant jo kabo daugiau nei tūkstantis kiaušinių. Ir visi jie numegzti pačios Onutės. Moteris pasakoja, kad šiemet ne pirmos Velykos, kuomet namus puošia megztais margučiais.

Artėjant Velykoms ir išaugus kiaušinių paklausai, pirkėjai raginami žiūrėti, kokius kiaušinius perka. Už gyvūnų gerovę kovojantys aktyvistai vis garsiau kalba rinktis laisvai laikomų vištų kiaušinius, nepalaikant narvelinių paukštynų. Organizacija „Tušti narvai” skaičiuoja, kad tokiu žiauriu būdu laikomų vištų kiaušiniai vis dar sudaro per didelę rinkos dalį – daugiau kaip 80 proc., o ekspertai laužo marketingo mitą apie „laimingų“ vištų kiaušinius.

Katalikai ruošiasi Velykoms. O pagal senus papročius nuo ketvirtadienio prasideda Didžiosios savaitės darbai. Žmonės nuo seno, įpusėjus savaitei, pradėdavo šveisti namus ir griežtai laikydavosi pasninko. Netoli Marijampolės esančio Šunskų miestelio gyventoja Ina Kereišienė uoliai laikosi senųjų lietuvių tradicijų. Viena didžiausių švenčių šeimoje – Velykos. Nuo šio pirmadienio katalikai visame pasaulyje mini Didžiąją savaitę. Ji tęsis iki Velykų sekmadienio.

Švęsdami jau antras Velykas namuose, vis daugiau žmonių renkasi ypatingas vaišes. Restoranai sako, kad tiek išaugo velykinio stalo patiekalų užsakymų, kad vos spėja suktis, o žmonės renkasi ir tradicinę senovinę virtuvę, ir gurmaniškus patiekalus.  Kol dalis šeimininkių dar tik planuoja, ką dės ant velykinio vaišių stalo, kai kuriuose restoranuose darbuotojos pluša išsijuosę.

Lietuva ruošiasi Velykoms. Kam pasiruošimas tik kiaušinių marginimas, o kai kas ta proga ir Lietuvos rekordų siekia. Kas didžiuliu valgomu Velykų vainiku, o kas – Arvydo Sabonio dydžio višta pagaminta iš siūlų kamuoliukų. „Pro šalį važiuoju, sustojau pasižiūrėti, kažkas nerealaus“, – sako pravažiuojantys pro Šakyną. Žmonės stabdo automobilius ir žavisi išmone, matuojasi su višta, kurios ūgis kaip krepšinio legendos Arvydo Sabonio – 2 m 20 cm.

Pagrindiniai šalies prekybos tinklai primena, kaip dirbs šventinėmis dienomis. Pirkėjai raginami nelaukti iki paskutinės minutės, nes šventinį sekmadienį prekybos tinklai praneša durų neatversiantys visoje Lietuvoje. Kai kurie prekybos tinklai prideda, kad dieną prieš ar po Velykų sekmadienio, darbo laikas taip pat trumpės. Velykų sekmadienį nedirbs Prekybos tinklas „Iki“ praneša pirmąją Velykų dieną nedirbsiantys.

Artėjant Velykoms, iškyla klausimas ne tik, kokią techniką pasirinkti margučių dažymui, bet ir kiek kiaušinių suvartoti. Taip pat netyla diskusijos apie cholesterolio kiekį kiaušiniuose, dėl ko kiaušiniai kartais net išbraukiami iš mitybos raciono. Dažniausiai žinome savo organizmo ribas, tačiau per Velykas rekomenduojama neprarasti saiko ir neeksperimentuoti su savo skrandžio galimybėmis.

„Tiesiog nepakartojamas, purus, minkštas, kvapnus, ne per saldus ir labai gardus! Migdolinis biskvitas, perteptas baltojo šokolado ir maskarponės kremu“, – sako tinklaraščio „Rasos virtuvės užrašai“ autorė. Migdoliniam biskvitui reikės: Kiaušinių didelių (kambario temperatūros) - 6 vnt.; Druskos - žiupsnelio; Cukraus - 200 g; Maltų migdolų - 100 g; Miltų - 125g; Migdolų ekstrakto - 5 g (1arb.