Organizacija „Tušti narvai” skaičiuoja, kad tokiu žiauriu būdu laikomų vištų kiaušiniai vis dar sudaro per didelę rinkos dalį – daugiau kaip 80 proc., o ekspertai laužo marketingo mitą apie „laimingų“ vištų kiaušinius.
Po kiemą besikapstanti višta Čypkė dar visai neseniai ne kiemo laisve mėgavosi, o gyveno vieliniame pramoninės fermos narve, kur negalima nei pasikapstyti, nei sparnų išskleisti. Nuplikusi ir ligota višta buvo nurašyta, bet papuolė į gyvūnų teisių gynėjų rankas ir buvo išgelbėta. Organizacijos „Tušti narvai“ aktyvistai Čypkę ir dar vieną iš paukštyno ištrauktą vištą pavertė „influencerėmis“.
Tam, kad plunksnuotos interneto nuomonės formuotojos prieš Velykas vartotojus paragintų rinktis laisvų vištų kiaušinius.
„Jos, turėdamos žiaurią patirtį iš fermų, iš narvų, kviečia žmones atsakingai rinktis kiaušinius parduotuvėse ir nesirinkti tų kiaušinių, kurie atkeliauja iš narvų“, – sako „Tušti narvai” projektų vadovas Tomas Byčkovas.
„Tuščių narvų“ atstovas sako, kad žiauriomis narvų sąlygomis didžiuosiuose Lietuvos paukštynuose vis dar gyvena 2,5 milijono laikomų vištų, tokie kiaušiniai rinkoje yra pigiausi. Ką tokiuose paukštynuose kenčia vištos, aktyvistai iliustruoja šiurpiais vaizdais.
Kitose ES valstybėse narvuose laikoma tik 50 proc. dedeklių ir net trečdalis laikoma ant kraiko.
„Pernai metų duomenimis, mes žinome, kad virš 80 proc. sudaro tokie kiaušiniai prekybos tinkluose pardavimų. Ir šita kampanija mes siekiam, kad tas procentas būtų mažesnis“, – pasakoja T. Byčkovas.
Narvuose laikomų vištų kiaušiniai ant pakuotės yra ženklinami 3 numeriu. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, toks specialus žymėjimas atspindi kiaušinio kilmę.
„Pirmas skaičius pažymi vištų laikymą, tai 0 ekologiškai laikomų vištų, 1 laisvai laikomų vištų su galimybe vištoms išeiti į kiemą. 2 yra laisvai ant kraiko laikomų dedeklių ir 3 yra narvuose laikomų. O sekantis skaičius žymi valstybės kodą“, – teigia Panevėžio veterinarinės tarnybos vadovas Žydrūnas Vaišvila.
Nors narvuose laikomų vištų sąlygos blogiausios, paukštynai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Štai paukštyno kiaušinių nusipirkęs senjoras nesuka galvos dėl dedeklių. Perka tuos kiaušinius, kurių kaina mažesnė.
„Kiaušinio kokybė priklauso nuo pašarų, jei mažas ūkis, daugiau gerų pašarų gauną vištelė. Ir kiaušinio kokybė geresnė“, – kalbėjo senjoras.
Prekiautojams pritaria ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų auginimo technologijų instituto profesorė Asta Stupelienė. Iš tiesų kiaušinio maistinė vertė labiausiai priklauso nuo to, ką vištos lesa.
„Jei bus mažas apšvietimas ar prastas mikroklimatas, tada taip, vištos gali dėti nekokybiškus kiaušinius, bet jei kalbam apie maistinę vertę, tai neturi įtakos. Jei mes lesinsime kokybiškai, tai mes turėsim ir gerus kiaušinius“, – sako profesorė Asta Racevičiūtė-Stupelienė.
Tai kodėl tuomet naminių kiaušinių mylėtojai įsitikinę, kad po kiemą laisvai lesiojančios vištos deda kur kas skanesnius kiaušinius? Juk jei laiminga višta, tai ir kiaušiniai sveikesni.
„Jaunų vištų kiaušiniai yra mažesnio svorio ir tvirtesnio lukšto, senstant pačiai vištai, kiaušinis didėja, o lukštas plonėja“, – pasakoja A. Racevičiūtė-Stupelienė.
Apie perkamus kiaušinius pasisakė ir kalbinti gyventojai:
„Aš ne kainą žiūriu, naminiai kiaušiniai tikrai čia yra ir aš perku, kadangi yra skanesni ir stipresni.“
„Man, pavyzdžiui, tikrai skiriasi skonis. Kai parsivežu iš kaimo ir iš parduotuvės – visai kitas kiaušinis.“
„100 proc. ne tokie, aš savais kiaušiniais pasitikiu, o pirktinių net nesu ragavus ir negaliu pasakyt.“
Paprastai baltomis plunksnomis vištos deda baltus kiaušinius, rudos – rudus. Tačiau, pasak ekspertų, tiek rudu lukštu, tiek baltu kiaušiniai vienodai turi A ir B grupės vitaminų. Tai tik pirkėjų pasirinkimo klausimas. Vis tik Lietuvoje daugiausiai nuperkama paprastų rudų kiaušinių.
