šventės

Pagalvoję apie žiemą, dažnas įsivaizduojame kalnus sniego, mikštas ir šviesias pusnis, stingdantį šaltį. Be sniego taip pat neatsiejamos ir didžiosios metų šventės – Kalėdos. Tačiau panašu, kad šiemet per Kalėdas sniego ne tik nematysime, bet dar turėsime taikytis su lietumi ir purvynais. Kuo arčiau Kalėdos, tuo labiau bliūkšta baltų ir jaukių Kalėdų fantazija.

Artėjančios didžiosios metų šventės dažnai siejamos ne vien su šeima, jaukumu ar dovanomis, bet ir maisto gausa. Nemažai žmonių po švenčių jaučiasi ne tik sotūs, bet taip pat ir pavargę nuo daugybės patiekalų, o medikai tikina, kad šis laikotarpis – tikras iššūkis virškinimo sistemai. Gydytoja dalinasi patarimais, kokių klaidų derėtų vengti, kad paprastas persivalgymas netaptų rimtomis sveikatos problemomis.

Žuvis – vienas pagrindinių Kūčių valgių. Ją gaminant svarbu paisyti kelių taisyklių, kad pavyktų maistingi ir skanūs patiekalai. Dietistė Vaida Kurpienė pataria įtraukti į meniu ir Lietuvos atviruose tvenkiniuose auginamą, šviežią žuvį bei pateikia 3 lengvai pagaminamų patiekalų receptus švenčių stalui – su karpiu, amūru ir eršketu. O virtuvės žinovas, šefas, restorano „Ertlio namas“ įkūrėjas Tomas Rimydis pristato plačiakakčio šonkauliukų receptą.

Didieji prekybos tinklai skelbia, kad per Kalėdas nedirbs, o du jų nedirbs ir sausio 1 d. Anot jų šie metai prekybos tinklų darbuotojams buvo iš ties nelengvi, tad jie nusipelno poilsio. Prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad gyventojai šventėms ruošiasi iš anksto. Jau dabar perka kalėdinius papuošimus, dovanų rinkinius ir ilgai negendančius produktus.

Artėjant didžiausioms metų šventėms daugelis dairosi ne tik tradicinių, bet ir dar neišbandytų, naujų receptų, kuriais papuoš savo kalėdinį stalą. Ir nors įprastai žuvis – Kūčių pažiba, o mėsos patiekalai dažno šeimoje puošia Kalėdų stalą – eksperimentuoti nebijantys ieško ir nemėsiškų alternatyvų.

Daugelyje Europos šalių dėl koronaviruso uždarius kalėdines muges ir kitas pasilinsminimo vietas, kai kurie europiečiai kalėdinę nuotaiką kuria šventinėmis instaliacijomis puošdami savo namus. Štai Vokietijoje ir Austrijoje kai kurie gyventojai namams puošti negaili ir daugiau nei pusės milijono lempučių. Nedideliame šalies rytuose esančiame Bad Tatzmannsdorfo miestelyje – tikras šventinės nuotaikos ištroškusių austrų traukos taškas. Namą supančiame sode pakabinta daugiau nei 600 000 lempučių.

Kalėdinė Vilniaus eglė solidarizuojasi su vilniečiais – atsitveria saugiu atstumu nuo visų ir šventinį laikotarpį leis griežtame karantine: Vilniaus eglė keliasi į internetą ir bus atitverta nuo lankytojų visą šventinį laikotarpį. Savivaldybė siunčia aiškią žinutę miestiečiams – per Kalėdas ir Naujuosius neplanuokite jokių vykimų į Katedros aikštę.

Valdžiai paskeblbs apie naujus draudimus, žmonės apgulė ne tik parduotuves, kaip niekada sparčiai šiandien sukosi ir Kalėdų seneliai. Mat mažylių turintys tėvai suskubo perkelti šventes darželiuose ar mokyklose iš pavyzdžiui rytdienos ar tarpušvenčio – į šiandien. Mokyklos užsidaro nuotoliniam mokymuisi, o patys Kalėdų seneliai iš Vyriausybės nutarimų taip ir nesupranta, ar dar galės mažylius lankyti gyvai laikydamiesi saugaus atstumo, kaip buvo kai kur iki šiol.

Namuose gamintas linų sėmenų kisielius be krakmolo, dažiklių, cukraus ir kitų sveikatai nepalankių skonio priedų. Gėrimas puikiai tiks artėjančiam Šv. Kūčių vakarui, derės su kūčiukais, riešutais ar džiovintais vaisiais. 3 stiklinėms kisieliaus reikės: 3 valg. š. linų sėmenų; 1 l vandens; 2 cinamono lazdelių; žiupsnelio jūros; druskos; nedidelio žiupsnelio natūralių meduolių prieskonių arba šių prieskonių mišinio: muskato riešutų, imbiero miltelių, kardamono.

Milijonai žmonių visame pasaulyje ruošiasi pirmą kartą gyvenime ruošti kalėdinį stalą. Daugelis vietoj pasibuvimo su šeima ir giminėmis šiais metais liks namie, todėl kulinarijos įgūdžius teks patobulinti ne vienam. Tyrėjai apklausė 2000 žmonių ir paaiškėjo, kad net 79% gamins ar padės gaminti patiekalus šventiniam stalui šiais metais, o penktadaliui pirmą kartą teks visą maistą paruošti patiems. Ketvirtis apklausos dalyvių sako, kad šventinius patiekalus gaminti repetuosis iš anksto.

Šventinis laikotarpis, kai reikia pasirūpinti ne tik dovanomis, bet ir bendra šventine atmosfera, gali ne vienam tapti tikru finansiniu išbandymu jam pasibaigus. Norinčių pasiskolinti pinigų ar nusipirkti brangesnį daiktą išsimokėtinai padaugėja, tačiau paskolas vėliau reikia atiduoti su kaupu.

Pandemijai keičiant gyvenimo ritmą, daugeliui įprastais tapusius šventinius susibūrimus keičia internetiniai skambučiai, o gyvą Kalėdų senelio pasirodymą – virtualus sveikinimas iš šventiškai įrengtos studijos. Ir mažus, ir didelius kasmet sveikinantys Kalėdų seneliai sako, kad užsakymų šiemet netrūksta, o kai kurie nesibaido ir viruso – organizuoja gyvus susitikimus per atstumą.

Puošiasi ne tik miestai, aikštėse statydami įspūdingas Kalėdų egles. Paauglys iš Kybartų jau 2 metus stebina aplinkinius. Vaikinas savo lėšomis perka lemputes, girliandas ir puošia daugiabučio, kuriame gyvena, kiemą. Vaizdas ir paauglio noras puošti aplinką tikrai stebina. Kybartų miestelio gyventojas Gražvydas baigia vynioti girliandą ant metalinio užtvaro. 14-metis sako, kad pasiruošimas Kalėdoms beveik baigtas. Kaip ir pernai, Gražvydas puošia savo daugiabučio kiemą.

Lietuviai stresą ir nerimą dėl koronaviruso malšina įnirtingai ruošdamiesi Kalėdoms ir taškydami pinigus dovanoms bei įvairiems niekučiams. Šiemet tautiečiai dairosi brangesnių dovanų nei pernai, mat karantino akivaizdoje stengiasi vyti niūrias mintis šalin, palepinti ir save, ir giminaičius.  Koronaviruso stresą lietuviai malšina apsipirkinėdami prekybos centruose ir rinkdami dovanas artimiesiems. Šiemet žmonės žada ne tik kitus palepinti brangesnėmis dovanomis, bet ir pasilepinti patys.

Kol vieni tautiečiai ieško, kur pigiau Kalėdoms nusipirkti eglutę, Klaipėdos universiteto botanikos sodas siūlo jas išsinuomoti. Už 20–30 eurų gyvas žaliaskares vazonuose siūlantys botanikai po švenčių už išsaugotą eglutę pusę sumos grąžina. Kur sutiks gražiausias metų šventes, ten laukia 300 eglučių, tiesa, pusė jų jau rezervuotos. Klaipėdietis Donatas uostamiesčio universiteto botanikos sode ieško eglutės. Ir ieško ne sau, o darželiui, kurį lanko jo atžala.

Kalėdinėms siuntoms mušant visų laikų rekordus, Lietuvos paštas įspėja – norint kad siuntos gavėjus pasiektų dar iki švenčių, jas reikėtų išsiųsti dar šį savaitgalį. Nors didžioji dalis Lietuvoje keliaujančių siuntų šiuo metu gavėjus pasiekia laiku, kai kurios, ypač didelės, gali vėluoti iki trijų dienų. Artėjant šventėms tikėtinas didesnis vėlavimas, todėl rekomenduojama nedelsti.

Daugybės talentingų atlikėjų mokytoja, garsi prodiuserė Laima Lapkauskaitė stebina savo neblėstančia energija ir gebėjimais aplink save nuolatos suburti jaunus ir išskirtinius talentus. Artėjant gražiausioms metų šventėms Laima prakalbo apie praėjusius metus ir visiems sudėtingą laikotarpį. Kitokie metai „Įdomus laikas, sėdžiu prie kompiuterio nuo ryto, vedu pamokas nuotoliniu būdu. Kai dar buvo galima bendrauti gyvai, laikantis atstumo, buvo įdomiau.

Kalėdos turėtų būti atleidimo, ramybės ir draugystės laikotarpis. Tačiau kartais nepavyksta sutarti ir kyla pykčių dėl pačių keisčiausių priežasčių. Internete paplito istorija, kaip susipyko du kaimynai. Žinoma, internautai pasidalijo į dvi barikadų puses. Vieni palaikė vieną, o kiti kitą vyrą. Viskas prasidėjo nuo to, kai vienas iš kiemų tapo tikra puošmena – spalvos, muzika, papuošimas. Viskas pažiūrėjus priminė Kalėdas ir šventišką nuotaiką.

Nedideliame Italijos mieste bene didžiausią eglutę pasaulyje papuošti prireikė net trijų mėnesių, o jos žvaigždė sužibo daugiau nei kilometro aukštyje 750-ties metrų aukščio ir 450 metrų pločio Kalėdinė eglutė sužibo centrinėje Italijoje esančiame Gubbio mieste. Šalia stūksančio kalno šlaite ji įrengta iš daugiau nei 900 neoninių šviesų ir didžiulės šviečiančios žvaigždės viršūnėje, kuri sudaryta iš 300 metrų LED lempučių juostos. Eglės viršūnė virš miesto žiba beveik kilometro aukštyje.

Marijampolėje suvalkiečiai galėjo matyti filmo personažą Grinčą, kuris stengėsi pavogti Kalėdas. Taip suvalkiečiai sumanė prasiskaidrinti sau nuotaiką. Nufilmuota ir sukurta visa trilogija, o Grinčo pastangas sugadinti šventes žmonės galėjo stebėti internete. Peržiūros – šimtatūkstantinės. Ne vienas marijampolietis turėjo aiktelti iš netikėtumo, mieste pamatęs žalią žmogeliuką.

Karantinas ir neapibrėžta situacija kai kurių lietuvių negąsdina – jau rezervuojamos kalėdinės kelionės. Kelionių organizatoriai pasakoja, kad šiuo metu Kalėdoms yra populiarios dvi kryptys. Viena dalis lietuvių šventinį sezoną keliaus į Laplandiją aplankyti Kalėdų Senelio, o kiti trauks pasimėgauti šiluma – į Maldyvus. Karantinas žmones vėl įkalino namie.

Miestuose jau prasidėjo eglučių prekyba. Vis tik karantinas veikia ir šią prieškalėdinę verslo šaką. Kokie gi medeliai populiariausi, ir kodėl lietuviai puolė iš anksto rūpintis kirstinėmis puošmenomis. Valstybiname miškų urėdijos medelyne, Panevėžio rajone burzgia pjūklai. Kalėdų medelių plantacijoje pradedamos kirsti pirmosios puošmenos. Po truputį kertamos sidabrašakės keliauja tiesiai į priekabą, o iš ten jau į urėdiją, kur visas jas galės rinktis pirkėjai.

Prie Vilniaus „Akropolio“ sužibo dar niekur nematyta kalėdinė dekoracija – beveik iš tūkstančio kamuolių sukurta kalėdinė eglė. Kaip pasakoja dekoracijos kūrėjai, vėliau kamuoliai bus panaudoti kilniam tikslui, bus paaukoti likimo nuskriaustiems vaikams. Lietuvos futbolo federacija prie Vilniaus „Akropolio“ įžiebė dar niekur nematytą kalėdinę dekoraciją – iš 705 futbolo kamuolių sukurtą eglutę. Kaip pasakoja eglutės idėjos sumanytojai, vėliau kamuoliai bus panaudoti kilniam tikslui.

Anglijoje gyvenančios, 9 metų dukrytę auginančios lietuvaitės Vitalijos Matusevičiūtės namai primena tikrą Kalėdų stebuklą. Nors moteris niekada nesidomėjo menais ir kūryba, gimus dukrai, nusprendė kiekvienais metais šventėms ruoštis ypatingai ir savo puoštomis eglutėmis ir kalėdinėmis dekoracijomis stebina ne vieną. Vitalija savo puoštų eglučių nuotraukas įkėlė į socialinių tinklų grupę, kurioje žmonės dalijasi savo kurtomis šventinėmis dekoracijomis.

Niujorke jau 88-ąjį kartą įžiebta net 23 metrų aukščio žaliaskarė. Šventinis maratonas Niujorke prasideda, o jo pradžią simbolizuoja Rokfelerio eglės įžiebimas. Šįkart 23-ijų metrų gražuolę puošia net 50 tūkstančių įvairiaspalvių lempučių, o jos viršūnėje spindi žvaigždė iš kelių milijonų Swarovski kristalų. Tiesa, šiemet minios žmonių dėl koronaviruso grėsmės garsiausios pasaulio eglės įžiebime dalyvauti negalėjo, tad ceremonija ir koncertu jiems teko grožėtis prie žydrųjų ekranų.

Slaugytoja iš Airijos feisbuke pasidalino širdį veriančiu maldavimu – ji pripažino apsipilanti ašaromis, kai rūpinasi mirštančiais koronaviruso pacientais. Koronaviruso skyriuje dirbanti slaugytoja iš Dublino Molly–Elizabeth Francis maldauja šeimų per Kalėdas nesusitikti, nes ligoninės pasiekė „lūžio tašką“. Prieš metus šį darbą dirbti pradėjusi moteris pripažino, kad pirmą kartą darbo metu pravirko – į ligonines JAV dabar guldoma tiek pat daug žmonių, kaip kovo mėnesį.

Artėjant Kalėdoms – vis daugiau labdaros akcijų. Tačiau viena įspūdingiausių jau įvyko. Australijoje ant vandens dviračių skriejo daugiau nei 100 Kalėdų senelių, nusprendusių paaukoti pinigų vaikams. Pusantro šimto Kalėdų seniais persirengusių australų ant vandens motociklų. Taip jie skrieja Nerango upe gražiajame Gold Kosto mieste. O ir susivienijo jie ne šiaip sau. Tai – labdaros renginys, skirtas globos namuose gyvenantiems vaikams.

Koronavirusas neslopsta, vis daugiau žmonių miršta, tačiau lietuviai būriais traukia prie Kalėdinių eglučių. Kas mūsų laukia artimiausiomis dienomis? Apie tai kalbame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicinos mokslų daktare Ramune Kalėdiene. Visą savaitgalį Lietuva ūžė: vieni ėjo, žiūrėjo, kaip įžiebiamos eglutės, o kiti sakė, kad tai Covid-19 įžiebimo šventė. Kaip jūs, kaip specialistė, vertinate tą dalyką? Vertinu dviprasmiškai.

Įžiebus miestų kalėdines egles, netyla diskusijos, kuri gražiausia ir verčiausia liaupsių. Savo nuomonę čia turi ir bene garsiausias šalies dizaineris Juozas Statkevičius, tačiau jam klausimų kelia ir sostinės eglutės kaina. Vilniaus žaliaskarė jau tituluojama ir gražiausia visoje Europoje, bet paaiškėjo, kad balsus europiečiai atidavė matydami praėjusių metų sostinės eglutę. Nors ir ne visi, bet kai kurie miestai jau spėjo įžiebti savo kalėdines eglutes.

Prasidėjus adventui vainikų pynėjai trina rankas – šiemet žmonės advento simbolių nupirko kone dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Mat per karantiną daugiau tautiečių laiką leidžia namie, ir nori juos pasipuošti. O štai dvasinininkai ir etnologai pastebi ir kitą tendenciją – šiųmetis adventas norom nenorom žmones privers sugrįžti ir prie senųjų tradicijų – keturias savaites nesilinksminti, susilaikyti nuo šurmuliavimo ir kitų malonumų.

Šiandien prasidėjo Adventas – laikotarpis nuo lapkričio 29-osios dienos iki pat Kūčių vakaro. Advento laikotarpis šiuolaikiniame pasaulyje dažnai asocijuojasi su skubėjimu, dovanų pirkimu ir eglutės puošimu. Tačiau iš tikrųjų šis laikas žymi krikščionių religinį metą, kuomet laukiama gimstančio kūdikėlio Jėzaus.

Nuo sekmadienio prasidedant advento laikotarpiui, bažnyčios pradeda rinkti aukas už kalėdaičius. Ir nors šis metas finansiškai sudėtingas yra ir bažnyčioms, jų atstovai tikina, kad aukoti daugiau tikinčiųjų prašoma nebus. Tiesa, kai kurios parapijos aukas už kalėdaičius rinkti šiemet pradėjo mažiausiai savaite anksčiau nei įprasta, o kelios apie pirmuosius kalėdaičius pranešė dar lapkričio pradžioje.

Šiemet mūsų laukia išties neeilinės Kalėdos: dėl pandemijos ir pratęsto karantino bus mažiau pasilinksminimų ir susitikimų su šeima. Bet štai pasiruošimas Kalėdoms šiemet prasidėjo anksčiau nei įprasta: vyrai ir moterys skuba anksčiau pasirūpinti kalėdiniais siurprizais antrosioms pusėms, o vaikai jau sėda rašyti laiškų Kalėdų seneliui.

Pirmoji šalies pora įžiebė kalėdinius Prezidentūros rūmų papuošimus ir specialiai sukurtas instaliacijas Daukanto aikštėje. Nausėdos skelbia Kalėdų švenčių laukimo pradžią. Beje, šiemet po švenčių,vazonuose stovinčios Prezidentūros eglutės bus nupuoštos ir saugomos iki pavasario, kada bus vėl pasodintos. Įžiebimo akimirkos – vaizdo siužete.

Paskutiniame iš didmiesčių, Klaipėdoje, pastatyta kalėdinė eglė. Uostamiestis tęsia tradiciją puošti gyvą, miestelėnų dovanotą žaliaskarę. Tiesa, jog iš žmonių kiemo atkeliautų į centrinę miesto aikštę, eglė turėjo įveikti daugybę iššūkių. O juos nugalėti padėjo ne tik policininkai, o ir visą kelią virš žaliaskarės ore elnių tempiamose rogėse skridęs pats Kalėdų Senelis. Šiaurinėje Klaipėdos dalyje stovinčiame privačių namų kvartale nuo ankstyvo ryto pluša darbininkai.

Nekantriai laukiant didžiųjų miestų Kalėdų eglių įžiebimo, pagaliau galima užmesti akį į vis ryškėjančius Kauno ir Vilniaus žaliaskarių kontūrus. Kaip puošis ir kiek kainuos sostinių eglės? Ir kasgi laimės mūšį dėl gražiausios Kalėdų eglės titulo? Kaune Rotušės aikštėje jau akivaizdu, kad į miestą atkeliauja saldžios Kalėdos. Žaliaskarė jau dabinasi morenginiais papuošimais, o Rotušės aikštėje daugėja tarsi iš saldaus kremo pagamintų įvairiausių dekoracijų.

Nepaisant koronaviruso pandemijos lietuviai šturmuoja prekybos centrus ir jau dabar perka Kalėdines dovanas artimiesiems. Naujausia atlikta apklausa parodė, kad net du iš trijų šalies gyventojų dovanas ketina pirkti prekybos centruose. Pirkėjai prisipažįsta nors į parduotuves keliauti bijo, dovanos jiems šventas reikalas – nori ir pačiupinėti, ir apžiūrėti. Dar nė neprasidėjus gruodžiui lietuviai veržiasi pirkti dovanų į prekybos centrus.

Iki Kalėdų lieka vos mėnuo, tad Vyriausiasis Lietuvos senelis Kalėda ragina nesnausti ir rašyti jam laiškus. Kaukėtasis žilabarzdis užtikrina – net grėsmingasis koronavirusas, Kalėdų tikrai nepavogs, ir laukiantys dovanų neliks nuskriausti. Kaip ir tie, kas pasiruošę su Kalėda linksmintis laikydamiesi saugaus atstumo. Į darželį ksartu su tėčiu keliaujantis Tumas jau ramus – laiškas Seneliui Kalėdai parašytas ir norai išdėstyti. „Laikroduko. Žaislų. Mašinyčių“, – sako darželinukas Tumas.

Kad didžiosios metų šventės bus kitokios, jau aišku kiekvienam. Tikriausiai negalėsime būriuotis, siautulingų įmonių vakarėlių nebus, o ir su giminaičiais sėsti prie didelio stalo vargu ar pavyks. Tačiau pasirodo, kad lietuviai, nors ir kitaip, bet šventes švęsti ruošiasi. Švenčių organizatoriai siūlo „online renginių“ paslaugą ir pasakoja, kad tokių švenčių Kalėdoms jau yra užsakyta. Specialistai dalijasi, kad ateityje tokių renginių bus tik dažniau.

Dar ne Kalėdos, o pirkėjų krepšeliuose jau atsiduria ne kas kitas, o kūčiukai. Būtent jų pageidavimas šiemet lėmė gana ankstyvą tik kartą metuose kepamo gaminio atsiradimą lentynose. Kepėjai neslepia, jų artėjant didžiosioms metų šventėms nuperkama daugiausiai. Nedidelėje dviejų jaunų vyrų kepyklėlėje Panevėžyje kvepia ne tik kasdienine duona. Panevėžiečiai jau savaitę kaip kepa kūčiukus. O imtis šio išskirtinai kalėdinio kepinio paragino patys kepyklos lankytojai.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praneša apie darbo laiką šventiniu laikotarpiu. Kūčių vakarą, gruodžio 24-ąją, „Maximos“ darbuotojai leis laiką su šeimomis bei artimaisiais – visos „Maxima“ parduotuvės dirbs iki 19 val. Pirmąją šv. Kalėdų dieną – parduotuvės nedirbs. Gruodžio 26-ąją ir 31-ąją bei pirmąją 2021 metų dieną „Maxima“ parduotuvių darbo laikas bus sutrumpintas. „Jau trečius metus iš eilės šv.

Panevėžys bene pirmas iš Lietuvos miestų jau pasistatęs Kalėdų eglę. Baltaskarė išdygo per naktį. Ją išvydę žmonės iškart suskubo stebėti jos puošimo darbus ir fotografuotis. Panevėžiečiai atviri, karantinas gadina šventes, bet ne nuotaiką. Į tradicinę šiaurinės laisvės aikštės dalį Panevėžyje, po didžiulio remonto, pagaliau grįžta Kalėdų eglė. Ją jau stato dar vasarą konkursą laimėjusi Švenčių studija. Panevėžiečių nuostabai baltaskarė slapta išdygo per vakarą: „Gražiai ji papuošta.

Iki viso pasaulio vaikų laukiamų Kalėdų likus geram mėnesiui – Kalėdų Senelio pagalbininkai jau suka galvą, kaip šiemet susitiks ir bendraus su vaikučiais. Ir sugalvojo. Tad dabar trumpam nukelsime jus į Jungtinėje Karalystėje įsikūrusią „Linksmybių ministeriją”, kur Kalėdų Seneliai įnirtingai mokosi naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Net Kalėdų Seneliams šiemet tenka užsidėti apsaugines kaukes. Kalėdų Seneliai paskaitos klausosi Londone įsikūrusioje Linksmybių ministerijoje.

Iki Kalėdų likus daugiau nei mėnesiui, kai kurios šalies bažnyčios jau dalija šventintus kalėdaičius. Dvasininkai neslepia tai darantys jau nuo rugsėjo ar spalio. Mat vadinamųjų plotkelių žmonės ėmė prašyti anksčiau ir dėl to, kad nori spėti išsiųsti užsienyje gyvenantiems ir Kalėdoms negrįšiantiems giminaičiams, ir dėl to, kad bijo karantino dėl kurio vėl gali būti uždarytos bažnyčios. Yra ir laikmečio naujovių, kai kuriose bažnyčiose žmonės šiemet galės gauti kalėdaičių ir be gliuteno.

Koronavirusui paralyžiavus Europos gyvenimą, vokiečiai sugalvojo, kaip neprarasti Kalėdų laukimo nuotaikos. Bavarijoje atidarytas pravažiuojamas Kalėdų miestelis, kuriame žmonės neišlipdami iš automobilio gali mėgautis meduoliais, riestainiais ir karštu vynu. Nors iki Kalėdų dar 42 dienos Lanshuto miestelyje, netoli Miuncheno, šventinės nuotaikos netrūksta.

Iki Kalėdų likus mažiau nei dviem mėnesiams, prekybos centruose žmonės graibsto ir kalėdines egles, ir namų puošimo dekoracijas. Prekybininkai trina rankas, pardavimai prasidėjo keliais mėnesiais anksčiau nei pernai. Tiesa, išliko tik viena tradicija – gyvas eglutes žmonės rezervuoja, bet kol kas į namus jų neneša. „Nežinau, penkiasdešimt eurų tarkim“, – sako pirkėja Kristina. Tiek dekoracijoms planuoja išleisti vilnietė Kristina.

Kol Vilnius po devyniais užraktais slepia kaip atrodys kalėdinė sostinės eglė, Kaunas atveria dirbtuvių duris. O ryškėjantys vaizdai jose žada pasakiškas – baltas ir labai saldžias Kalėdas. Ir kaip žada eglutės kūrėja – saldėsių čia bus ir fantazijose, ir realybėje.  Kalėdinėse dirbtuvėse Kaune gausėja milžiniškus desertinius papuošimus primenančių dekoracijų. Čia gimsta pagrindinės miesto eglės ir Rotušės aikštės puošmenos. Menininkė Jolanta Šmidtienė sako, kad bus balta ir saldu.

Auganti pandemijos grėsmė temdo švenčių laukimą, įmonės dėl baimės užsikrėsti koronavirusu atsisako šventinių susibūrimų, o kolektyvą ketina sveikinti individualiomis dovanomis. Sutikti Kalėdas santūriau ragina ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Rokiškio krašto muziejaus kiemelyje skamba dailininkų dainos. Į plenerą susibūrę auksarankiai drožia prakartėlės figūras. Žmogaus dydžio kūriniai iš lietuviško ąžuolo. Išskirtinė prakartėlė – dovana Rokiškiui Kalėdoms.

Apie Helovino šventę sklando įvairių nuomonių. Vieni piktinasi, kad tai ne lietuviška tradicija ir nemato prasmės jos švęsti, o kiti pasipuošę kaukėmis ir kostiumais skuba gąsdinti draugų. Pastariesiems kėdainiškiai Gytis ir Dovilė Gaubiai siūlo Lietuvoje dar nematytą pramogą. Savo sodyboje „Adomaitynė“ jie įkūrė tikrą siaubo parką, kuriame netrūksta kraują stingdančių pramogų. „Neturėjome, ką veikti“, – juokiasi Gytis, paklaustas, kaip jų porai kilo ši idėja.