Apie tai kalbame su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicinos mokslų daktare Ramune Kalėdiene.
Visą savaitgalį Lietuva ūžė: vieni ėjo, žiūrėjo, kaip įžiebiamos eglutės, o kiti sakė, kad tai Covid-19 įžiebimo šventė. Kaip jūs, kaip specialistė, vertinate tą dalyką?
Vertinu dviprasmiškai. Kuo daugiau turime fizinių kontaktų, tuo greičiau virusas plinta – tai yra nepaneigiamas dalykas. Pasaulyje įrodymais pagrįsti duomenys rodo, kad vis tik labai didelę reikšmę epidemijos plitimui turi taip vadinamų mažų susitikimų ribojimas ir ne tik masinių renginių. Tačiau kita mano atsakymo dalis būtų tokia, kad negalime iš žmonių atimti bendravimo ir švenčių. Suprantama, kad ateina šventinis laikotarpis. Jeigu mes visi sąmoningai laikytumėmės ribojimų, devėtumėm apsaugos priemones, išlaikytumėm atstumą, tai neturėtų šitie įvykiai padidinti plitimo.
Dabar jau karantinas ketvirta savaitė ir matome, kad užsikrėtusių skaičius vis dar kyla. Ar tai reiškia, kad karantinas neveikia?
Nereikėtų vertinti vienos ar dviejų dienų padidėjusių ir sumažėjusių skaičiaus. Specialistai žiūri maždaug dviejų savaičių laikotarpį ir tada vertiname taip vadinamą „R efektyvų“. Tai yra rodiklis, kuris parodo epidemijos kryptį, pokyčių kryptis. Praeitą savaitę šita kryptis buvo nepalanki.
Bet galbūt tai reiškia, kad mūsų karantinas yra per švelnus ir jį reikia griežtinti?
Taip, jeigu karantino ribojimo priemonės būtų labai efektyvios, tai mes turėjome nuo karantino pradžios apie trečią-ketvirtą savaitę matyti labai aiškų kritimą. Šito kritimo nematome ir tendencijos buvo priešingos. Vadinasi, kažkas vyksta ne taip. Čia galvoju, kad ne tik ribojimų priemonės oficialios yra, bet ir kaip mes jų laikomės. Čia labai didelę reikšmę turi mūsų sąmoningumas. Ar tikrai mes nesiburiuojame su draugais, namuose, ar neorganizuojame vakarėlių, kai užsidarė barai ir naktiniai klubai. Šiuos dalykus labai sunku kontroliuoti, todėl manau šie veiksniai turi labai svarbią įtaką.
Kai kurios šalys, kurios buvo griežtai užsidariusios, po truputį jau atsilaisvina ir sako, kad Kalėdas jie turės. O kokias Kalėdas mes turėsime?
Manau tikrai neturėsime tokių Kalėdų, kai galima laisvai eiti į masinius susitikimus, būriuotis didelėse grupėse. Manyčiau, kad šeimose, socialiniuose ratuose, kuriuose iki šiol bendravome, galėsim šiltai ir jaukiai atšvęsti Kalėdas. Žinoma, reikėtų vengti naujų kontaktų. Kiekvienas naujas kontaktas padidina riziką, kad kažkas dėl to susirgs, ar dėl to net neteks gyvybės.
Ne taip seniai mokslininkai prognozavo, kad pikas turėtų būti lapkričio 27 dieną. Dabar jau sako, kad karantinas nesuveikė ir nusikėlė į gruodžio 12-ąją. Tai kas yra tas pikas, kaip jis turėtų atrodyti?
Mano rekomendacija būtų vengti to termino prognozės. Jau pamatėme, kad prognozes atlikinėti yra labai nedėkingas dalykas ir dažnai jos nepasiteisina dėl įvairių veiksnių. Siūlyčiau kalbėti apie galimus scenarijus. Taip mūsų optimistinis scenarijus numatytas, kad apie lapkričio pabaigą turėsime piką ir padės mažėti epidemija. Turėjome numatę ir pesimistinį scenarijų.
Labai gaila, kad tas pesimistinis scenarijus pildosi ir jau jis net gi tapo mūsų optimistiniu. Realiai situacija žymiai prasčiau vystėsi negu mes manėme. Tiktai pagal mūsų scenarijus galime matyti apie gruodžio vidurį, jeigu laikysimės visi labai tvirtai ir rimtai esamų ribojimų, tai galėtų pradėti epidemija slobti.
Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže, kurį galite rasti straipsnio pradžioje.
