Etnologė doc. dr. Laima Anglickienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų katedros dėstytoja, apie tai naujienų portalui tv3.lt papasakojo plačiau.
Pasak etnologės, Kūčių – Kalėdų – Trijų Karalių laikotarpis buvo labai svarbus žmonėms dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Iki XX amžiaus pradžios kaimo gyventojai dar suvokė šį laikotarpį kaip išskirtinį.
Gyvenime buvo kasdiena ir buvo šventė. Šventinis laikas suprastas kaip antgamtinio pasaulio laikas, nukeliantis visus į mitinę visa ko pradžią. Gamtos ir žmonių gyvenimas sukasi ratu, šis laikotarpis buvo senojo rato pabaiga ir naujojo pradžia.
„Žmogus į sakralų šventinį laiką ir erdvę turėjo įžengti tinkamai apsirengęs, švarus tiek kūnu, tiek ir siela. Dėl to prieš šventes buvo tvarkomi namai, visi sėdantys prie Kūčių stalo nusiprausdavo, apsirengdavo švariais naujais drabužiais, šventinį stalą užtiesdavo balta staltiese.
Seniau buvo tikėta, kad prieš šventes būtina susitaikyti su visais, su kuriais pykaisi ar kivirčijaisi, iki šių dienų išlikęs tikėjimas, kad iki Kalėdų būtina grąžinti visas skolas.
Tikėta, kad jei prie Kūčių stalo sėsi su kuo nors susipykęs, skolingas, nešvarus – toks būsi ir visus ateinančius metus. Jei per Kūčias kam nors ką paskolinsi, tai kartu ir savo laimę atiduosi“, – pasakoja doc. dr. L. Anglickienė.
Populiariausi Kūčių burtai
Kaip teigia etnologė, vedybiniai burtai per Kūčias yra vieni populiariausių. Šiuo metu jie atliekami tik pramogai, bet vis tiek juos atlikdamas širdies kertelėje trokšti, kad jie būtų palankūs ir sėkmingi.
Paprasčiausi burtai – įvairių daiktų skaičiavimas: imti saują kūčiukų ar riešutų ir skaičiuoti, ar pasėmei jų porinį skaičių. Jei bus porinis skaičius – ištekėsi / susirasi porą, jei neporinis – neištekėsi / nesusirasi kitais metais poros.
Štai dar keletas bendrųjų ir vedybinių burtų, kuriuos nesunku pritaikyti ir šiandieniniuose adventiniuose ar Kūčių pasisėdėjimuose:
- Įsipilk į dubenį vandens ir suk jį tol, kol atsiras verpetas. Tada įmesk du angliukus. Jei vanduo juos suneša į krūvą – ištekėsi, jei ne – liksi viena.
- Išbėk į kiemą, užsimerkusi paimk glėbį malkų arba apglėbk statinių tvorą. Po to malkas arba tvoros statinius suskaičiuok. Jei bus porinis malkų / pagalių skaičius – ištekėsi / susirasi porą, jei neporinis – neištekėsi / nesusirasi kitais metais poros.
- Kūčių vakarą išeik į lauką ir klausykis. Kurioje pusėje išgirsi šunį lojant, iš tos pusės atvyks ir tavo būsimasis.
- Jei nori sužinoti, iš kurios pusės jaunikio sulauksi, išeik į lauką, spirk batą per vartus ar per namo stogą. Į kurią pusę batas atsisuks, iš tos pusės ir jaunikis pasirodys.
- Uždegus vaško žvakę, reikia palenkti ją virš vandens ir lašinti vašką. Susidaręs piešinys / vaško formelė apibūdins, kas laukia.
- Būsimąjį galima ir susapnuoti. Vakare privalgius sūrios silkės, nakčiai prie lovos reikia pasistatyti stiklinę vandens – kas sapne ją paduos, už to ir ištekėsi. Dar galima pastatyti dubenį su vandeniu ir permesti šiaudą – naktį susapnuosi, kad eini tiltu per upę. Ką ant jo sutiksi, tas ir bus vyras. Būsimąjį susapnuoti padeda ir po pagalve padėtos vyriškos kelnės.
Kūčių dienos draudimai
Kūčių dieną kadaise drausti kasdieniai darbai – verpimas, malimas girnomis, lopymas, adymas ir kt. Tikėta, kad nepaisant draudimų galima labai pakenkti ūkinei ar asmeninei sėkmei.
„Pavyzdžiui, per Kūčias draudžiama malti, skaldyti malkas, kulti, nes triukšmą sukeliantys darbai ateinančią vasarą gali sukelti audras su krušomis; negalima siūti, nes priešingu atveju avims galvos svaigs, gyvuliai sunkiai prieauglio susilauks.
Pirmą Kalėdų dieną mergaitėms negalima plaukų šukuoti, nes vištos daržus iškapstys ir pan. Sakoma, kad Kūčių naktį dvyliktą valandą gyvuliai tarp savęs ima kalbėtis, tačiau žmonėms nevalia jų klausytis, nes tas, kas jų kalbą išgirs, greitai mirs“, – aiškina etnologė.
Šie draudimai taip pat išskirdavo šventines dienas – šventė turi skirtis nuo kasdienos, todėl galintys palaukti darbai tądien turi būti atidedami į šalį.
Pasak doc. dr. L. Anglickienės, daugelis senųjų tradicijų ir papročių šiuo metu užmiršti, bet dėl to nereiktų tik nuolat virkauti ir skųstis.
Kiekviena žmonių karta – tiek gyvenanusi prieš mus, tiek gyvenanti dabar ar gyvensianti po mūsų keitė, keičia ir keis mūsų papročius ir gyvenseną, pritaikydama juos prie savo reikmių ir pasaulėžiūros.
„Manau, kad dabar galime iš senųjų tradicijų ir papročių perimti mums tinkančius ir patinkančius momentus, kai kurias senųjų švenčių detales. Etnologų apklausos rodo, kad Kūčios yra mėgstamiausia lietuvių šventė.
Kadangi daugelis tiek vyresnių, tiek jaunų žmonių ją pamini kaip svarbiausią, galima suprasti, kad daugelis iš mūsų supranta jos išskirtinumą ir žino, ką daryti per Kūčias.
Vienas svarbiausių šios dienos momentų – tai visos šeimos susibūrimas draugėn, juk šioms šventėms į Lietuvą sugrįžta mūsų emigrantai, didmiesčių žmonės skuba į namus pas savo tėvus ar artimuosius, gyvenančius mažesniuose miesteliuose ir nuošaliuose kaimuose.
Šis susėdimas prie bendro šventiško, specifiniais patiekalais nukrauto stalo ir yra pati gražiausia šventės dalis. Šventę pirmiausia susikuriame mes patys savo viduje“, – teigia pašnekovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
