Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie Almos ir Adamkaus šv. Kūčių ir šv. Kalėdų tradicijas yra pasakojusi artima šeimos draugė Birutė Vizgirdienė.
Ji atskleidė, kad šv. Kūčios Adamkų šeimai asocijuodavosi su šeima, tad kasmet jiedu šią šventę minėdavo dviese, o darbuotojams leisdavo kartu su savo artimaisiais paminėti šventes.
„Jeigu jie kažkur nuvykdavo, dėl viešumo reikėdavo samdyti apsaugininkus, vairuotojus – šv. Kūčių vakarą jie nenorėdavo drumsti savo darbuotojų ramybės ir atimti jų laiko su šeima“, – apie Adamkų tradicijas pasakojo ji.
Prie šventinio stalo susėsdavo septyniese
Pasak artimos šeimos draugės, likus penkeriems metams iki pirmosios šalies ponios Almos ligos paūmėjimo, ji kartu su Adamkų šeima švęsdavo šv. Kalėdas.
B. Vizgirdienė pasakojo, kad šią ypatingą dieną Valdas ir Alma Adamkai minėdavo septyniese: už stalo būtumėte pamatę Adamkus, Birutę ir jos vyrą Rimtautą, ponus Rūtą ir Gintautą Kivišus bei kunigą Ričardą Doveiką.
„Tai būdavo lyg šeimos šventė. O prie stalo, pokalbių metu, paliesdavome įvairias temas: politiką, prisiminimus, Lietuvos didybę, išgyvenimus.
Kalėdiniai pasibuvimai buvo labai ramūs, lydimi dvasingų, malonių pokalbių. Ričardas Doveika pasakodavo savo atsiminimus, o ponia Adamkienė kalbėdavo apie grįžimą į Lietuvą bei gyvenimo sunkumus Amerikoje.
Kiekvienas turėjome savo prisiminimus, kuriais dalinomės. Vis dar pamenu, kai ponai Kivišai pasakodavo apie uždraustas kalėdines šventes – jas švęsdavo tik užtraukus užuolaidas ir pasislėpus. Tai keldavo nerimą, tačiau buvimas su šeima buvo itin brangus.
Kunigas Ričardas pasakodavo apie dvasios stiprybę, kad per kiekvienas Kalėdas turėjome itin malonias, širdies gelmes užpildančias popietes. <...> Penkios valandos praeidavo itin greitai“, – kalbėjo B. Vizgirdienė.
Artima Adamkų bičiulė neslėpė, kad per šv. Kalėdų pirmąją ar antrąją dieną susitikę draugai išgerdavo taurę vyno ar šampano ir mėgaudavosi skaniais šventiniais patiekalais.
„Valgydavome antieną, kumpį arba žuvį. Švęsdavo taip, kaip ir visame pasaulyje – Kūčias atskirai, o kitomis dienomis valgydavome tradicinius patiekalus.
Vienais metais Rūta Kivišienė paruošė labai skanią žuvį. Kitais metais aš vaišindavau kumpio ar antienos patiekalais. Juokaudavome, kad šventinis stalas priklauso tik nuo šeimininkės“, – juokėsi B. Vizgirdienė.
Svarbiausia – laikas kartu
Anot B. Vizgirdienės, į amžinybę iškeliavusi pirmoji ponia A. Adamkienė bičiuliams nuolat kartodavo, kad tol, kol V. Adamkus buvo prezidentu, tol jie niekada negalėjo gyventi privataus gyvenimo, tad viena iš moters vertybių – laiko leidimas su pačiais artimiausiais bičiuliais.
Artima bičiulė pasakojo, kad apie šventines vertybes su Adamkais nėra kalbėjusi, tačiau taip pat mano, kad didžiausia vyro ir žmonos vertybė – pagalba kitiems ir dalijimasis viskuo, ką turi.
„Nuo tos dienos, kai jie susituokė, turėjo tik vienas kitą. Tas per šv. Kūčias bei šv. Kalėdas jiems buvo svarbu – laiką leisti tik su pačiais artimiausiais žmonėmis.
Jie norėjo gėrybėmis pasidalinti su visais: draugais, vargšais, benamiais. Nors viešai neskelbdavo, jie darydavo gerus darbus: Valdas prisidėjo prie „Maisto banko“ veiklos, o Alma kaimo mokykloms dovanodavo knygas.
Tad jiems šv. Kalėdos – pasidalinimo tuo, ką turi bei pagalbos tiems, kurie turi mažiau, laikas“, – atskleidė Adamkų draugė B. Vizgirdienė.
Šiuo metu sveikata „banguoja“
Šie metai buvusio šalies prezidento V. Adamkaus gyvenime bus antrieji, kaip šventes jis praleis be pirmosios šalies ponios.
Tiesa, jis pats paklaustas apie tai, kaip jaučiasi, visai neseniai naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad jo sveikata šiuo metu „banguoja“. Gerbiamo prezidento teigimu, vienomis dienomis sveikata būna geresnė, o kitomis dienomis jis jaučiasi prasčiau.
„Vieną dieną geriau, kitą dieną blogiau, taip, kad kol kas dar laikausi. Skaitykime, kad viskas tvarkoje“, – pažymėjo V. Adamkus.
V. Adamkus taip pat atskleidė, kaip atrodo jo kasdienybė. Pasak kadenciją baigusio prezidento, kasdienybė yra pripildyta jausmo, kupino atsakomybės bei pareigos, kurią stengiasi atlikti.
Jis pabrėžė, kad nors kartais, kai sveikata pablogėja, atlieka mažiau veiklų, vis tiek jaučiasi prisidėjęs prie šalies gyvenimo.
„Iki šio laiko turiu labai artimą bendravimą su tauta, su žmonėmis. Džiaugiuosi, kad nesu užmirštas ir galiu sau mažesne ar didesne veikla prisidėti prie visų mūsų gyvenimo“, – teigė prezidentas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
