Neįtikėtinai balta 1937-38 metų lietuviška žiema fiksuojama dokumentikoje skirtoje parodyti gyvenimą Lietuvoje iki sovietų okupacijos 1940-aisiais. O joje pasiruošimo Kalėdoms akimirkos.
Prieš pat Šv. Kūčias Lietuvoje visad didelis pareikalavimas žuvų, todėl ant upių ir ežerų žvejai gaudydavo žuvis. Žvejojimas vyksta po ledu, prakertant dvi dideles aketes, bei daugybę mažų. Traukimui tinklo su kartimis. Tinklas traukiamas su pagalba kubilo, jį sukant ant rogių. Baigiama traukti rankomis.
Žvejų rankose galybė lydekų ir baltos žuvies, kuri per Šv. Kūčias džiugins visą kaimą. Prieš šventes namų šeimininkės jau būdavo iškepusios šlyžikų, pyrago, būdavo pjaunamas paršas. Ne tik kaimiečiai, bet ir miestelėnai Kalėdas pasitikdavo namie artimųjų apsuptyje.
Okupacijos metu Rusija lietuviams piršo kitą – Naujųjų metų šventę, ir besaikį alkoholio vartojimą per šventes. Bet Kalėdų tradicijos neišnyko.
Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse 1989 metais kurtoje Rimanto Braziulio dokumentinėje juostoje užfiksuotos Kalėdos Šiaulių folkloro klube, bandant atkurti tikrąsias mūsų tradicijas. Eglė puošta šiaudiniais papuošimais. Jauni vyrai ir moterys dalinasi kepalu duonos, už jį dėkoja Dievui. Ne tik per Kūčias, bet ir pirmąją Kalėdų dieną žmonės stengdavosi likti namie, susikaupti, būti drauge, nedirbti sunkių darbų.
Labiau tikėta ir stebuklais: buria iš vaško, kokie kiti metai bus. Į vandenį lašina žvakių vašką ir bando įžvelgti ateitį sustingusių lašų formoje.
Kalėdos jau po 10-ies metų – 1998 m. Veiksmas vyksta išties išskirtinėje Užupio respublikoje. Algimanto Lekevičiaus kurtoje dokumentikoje užfiksuota įspūdinga Kalėdinė šventė miestelėnams.
Didžiulis paradas su būgnais žygiuoja gatvėmis, minioje – tradiciniai personažai. O apie šiuolaikinį gyvenimą primena eisenos triukšmo suerzintos automobilių signalizacijos.
Dokumentikos autorius sako, kad Užupyje tokių įspūdingų Kalėdų per paskutinius 20 metų nebuvo.
O jau netrukus – pasitinkant 2000 m. ir persiritant į naują tūkstantmetį – visa Lietuva stebėjo, kaip mūsų 326 m aukščio Televizijos bokštas tampa, turbūt, didžiausia pasaulyje Kalėdų egle. Tiesa 2014 m. apšvietimas pakeistas lazeriais.
Beje jau ir šio dešimtmečio pradžioje buvo kalbama apie antrinį žaliavų panaudojimą.
Tuo metu lygiai prieš penkerius metus Kalėdos buvo išties išskirtinės pinigine prasme – žiemos Šventes pasitikome pirkdami smulkias Eurų monetas, o didesnėms nei lito kupiūroms – didesnes ir pinigines.
Ir materialėja, Kalėdos, panašu, kasmet vis labiau. Parduotuvės vilioja reikalingais ir nereikalingais pirkiniais, mieste prieš šventes neišvažiuojami kamščiai…
„Kalėdų laukimas buvo ir išliko toks pats, tarytum. Tik dabar galbūt mes jį užuot susikaupę ir padarę visus reikalingus darbus iki Kalėdų – mes jį pralakstom darydami galbūt tokius nebereikalingus vakarėlius, pirkdami tai, ko gal ir nepanaudosime ir t.t“, – sako etnologė Gražina Kačytė.
„Juk žmonės dar ne taip seniai laukė ko? Kristaus gimimo, tos simbolinės šventės. Kada jisai gimė, mes nežinome nieko – tos šventės lauke. Kartu ir vėl naujų ūkinių metų. Šiandien mes laukiame netikinti visuomenė arba sekuliari visuomenė – jau šiandien šito supratimo neturi. Todėl ir atsiranda Kalėdos, kaip ženklas tam tikras, bet forma be turinio. Užtat ir tas turinys užpildomas dovanėlėmis, linksmybėmis ir t.t…“, – pasakoja ernografas Jonas Mardosa.
