sunkmetis

Prasidedant adventui – didžiajam susikaupimo ir laukimo laikotarpiui, „Maisto bankas“ savaitgalį vėl kvietė prisiminti skurstančiuosius. Panevėžio prekybos centruose paaukoti maisto produktų alkstantiesiems prašė 16-a organizacijų, padedančių vargšams. Iš jų keturios akcijoje dalyvavo pirmąkart. Vaikams buvo dosnūs Akcijos dalyviai pastebi, kad sunkmetis vis dėlto žmonių gerumo neužgesino.

Prasidedant adventui – didžiajam susikaupimo ir laukimo laikotarpiui, „Maisto bankas“ savaitgalį vėl kvietė prisiminti skurstančiuosius. Panevėžio prekybos centruose paaukoti maisto produktų alkstantiesiems prašė 16-a organizacijų, padedančių vargšams. Iš jų keturios akcijoje dalyvavo pirmąkart. Vaikams buvo dosnūs Akcijos dalyviai pastebi, kad sunkmetis vis dėlto žmonių gerumo neužgesino.

Per patį sunkmečio siautėjimą vyksiantis 2011–ųjų sutikimas lietuviams nežada būti turtingas, tačiau daliai jų tikrai bus įdomus. Kaip rodo „Respublikos" atliktas žurnalistinis tyrimas, šiemet Lietuvos gyventojai Naujuosius sutiks lygiai taip pat kaip pastaruosius dvejus sunkmečio metus. Galbūt netgi labiau taupys nei sutikdami 2009–uosius ar 2010–uosius.

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje net sunkmečiu tebėra ekonomikos stuburas - jo sunešti mokesčiai į iždą, nors ir gerokai nusekę, vis dar nusveria stambiųjų įmonių atseikėtų mokesčių dalį, rašo „Verslo žinios“. Dienraščiui tokius duomenis pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. Iš visų spalio 1 d. šalyje veikusių 72574 bendrovių labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės sudarė 98,5 proc. O per tris šių metų ketvirčius iš visos į biudžetą sumokėtos visos sumos 9,9 mlrd.

Vyriausybė tebepratina tautą sunkmečiu veržtis diržus, o štai valstybės įstaigų ir įmonių darbuotojams tenka per vieną kitą kilpelę diržus atpalaiduoti. Jokios krizės nėra – mokesčių mokėtojų pinigais patyliukais didinami jų atlyginimai. Ministrų karalius G.Steponavičius vertina stabilumą, jo atlyginimas per taupymo metus liko toks pat –10 012 litų per mėnesį. Ministras taupė tik kai kurių departamentų bei skyrių vedėjų sąskaita, jų atlyginimus apkarpęs 6-67 litais.

Pramonės rinka atsigauna, paslaugų - atvirkščiai Vienas veiksnių, nulemiančių verslo sėkmę – jo pelningumas. Užklupus krizei itin reikšmingas tampa ir kitas dalykas – įmonės „imunitetas“ ekonominiams sunkumams. Vis dažniau pasigirstant kalboms apie didėjančias įmonių skolas ir padažnėjusius bankrotus, verslo rizikingumas tampa pagrindiniu svertu nustatant įmonių atsparumą krizei. Įprasta manyti, kad didelėms įmonėms sunkmetį išgyventi lengviau nei mažesnėms, tačiau tai ne visada tiesa.

Laikas nustoti be saiko taupyti. Tokį raginimą „Lietuvos rytas" išgirdo iš ekonomisto Anderso Aslundo. Jis tikina, kad Lietuvai blogiausia – jau praeityje. „Niekas nepamirštama greičiau nei sėkmė", – Petersono ekonomikos institute Vašingtone pareiškė A.Aslundas, pristatydamas naująją ekonomikos studiją „Paskutiniai bus pirmi". Taip drąsiai knygą apie sunkmetį Rytų Europoje pavadino A.Aslundas. Šis ekonomikos ekspertas iš Švedijos, dirbantis JAV, visada garsėjo savo ginčytinais pareiškimais.

Bankų analitikai paskelbė apie naują sunkmečio įprotį — esą šiemet lietuviai ėmė desperatiškai šlamšti bandeles ir pyragus. Prekyba jais esą padidėjo net trečdaliu! Išvada — žmogus taip siekia suteikti bent šiokį tokį malonumą. Iš tiesų, bent Šiauliuose per pastaruosius metus atsidarė ne viena skanumynų kepyklėlė— kavinukė. „Šiaulių kraštas“ išsirengė ieškoti nusiminusių bandelių valgytojų ir krizės sąlygomis klestinčių bandelių pardavėjų. Ir paaiškėjo, kad mūsų bandeles kažkas sušlamštė.

Su žemės ūkiu nieko bendro neturėję miestiečiai Rita ir Eduardas Kubiliai nesigaili prieš daugiau nei dešimtmetį ryžęsi avantiūrai ir užveisę triušių ūkį. Gyventojų pajamas apkarpęs ekonominis sunkmetis sodiečiais tapusiems panevėžiečiams išėjo netgi į naudą. Vilioja ne tik mėsa Į Ėriškių gale įkurtą Kubilių triušidę kelius atranda ne tik gurmanai, bet ir stiliaus žinovai.

Spalio 5-ąją, antradienį, minima tarptautinė Mokytojų diena. Tądien ne vieną mokinį galima sutikti su gėlių puokšte rankose, o kone visose mokyklose trumpam apsikeičiama vaidmenimis: mokytojai susėda į suolus, o mokiniai stoja prie lentų ir tampa savo ugdytojų atspindžiu. Tačiau nors ne vienas spalio 5-ąją atiduoda pagarbą savo mylimiems mokytojams, vis dar gaji nuomonė, kad ši profesija toli gražu ne prestižinė, o retas kuris baigdamas mokyklą drąsiai sako, jog norėtų tapti mokytoju.

Valdantiesiems teko svarbi misija – išvesti šalį iš ekonominio sunkmečio gniaužtų. Vos tik pradėjus įgyvendinti pasirinktą krizės įveikimo kelią, Lietuva gana greit susidūrė su šalutinio poveikio rezultatu – išaugusia emigracija. Todėl šiame straipsnyje susikoncentruokime į ją, į keturgubai išaugusius emigracijos iš Lietuvos srautus.

Didysis nuosmukis gali būti oficialiai pasibaigęs jau daugiau kaip prieš metus, tačiau vartotojai neabejotinai dar nesielgia taip, lyg niūrios dienos jau būtų praeityje, praneša CNN. Valdžios atstovai jau paskelbė apie nuo Didžiosios ekonominės krizės laikų ilgiausiai trukusio nuosmukio JAV pabaigą, tačiau vartojimo bei pardavimų tendencijos neparodo būstų pardavimų mažėjimo pabaigos.

Siūlančių parduoti inkstą interneto skelbimuose netrūksta. Tačiau prekyba organais ne tik prieštarauja įstatymui, bet ir piktina inkstų ligomis sergančius žmones. Tuo tarpu medikai tvirtina, kad prekiautojai inkstais — ne naujiena. Jų atsiranda kaskart, kai Lietuvoje prasideda sunkmetis. „Kai išgirstu, kad atsiranda siūlančių savo organus, žinau: atėjo krizė“, — iš savo patirties sako habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, medicinos profesorius Balys Dainys.

Prostituciją vienu didžiausiu skaudulių ir labiausiai naikintinų visuomenės ydų įvardija 75 proc. moterų, tačiau už jos uždraudimą pasisako tik 52 proc. stipriosios lyties atstovų – skelbia Lietuvos „Carito“ atliktos apklausos rezultatai. Tenkina už maistą „Vyrai nenori naikinti to, kuo patys naudojasi“, – įvertino Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė. Daugumai (71,90 proc.

Gyvenimas turint mažesnes pajamas: kaip turėtų keistis mūsų elgsena ir mąstymas tiek visuotinio, tiek privataus taupymo metu? Susidarykite planą − Kaip žmonės, gyvenantys nuo algos iki algos, turėtų planuoti išlaidas, kad nesikauptų skolos? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė Ūkio banko Privačios bankininkystės departamento privataus bankininko Andrejaus Romanovskio. − Kiekvienas mūsų, o ypač žmonės, kurių pajamos verčia gyventi „nuo algos iki algos“, turėtų skaičiuoti.

Kokių pamokų užklupus krizei teko išmokti net sėkmingiausių įmonių vadovams? Gegužės 20 dieną Europos parke, Vilniaus rajone, vyks „Finansų direktorių konferencija 2010“. „Balsas.lt savaitei“ apie praėjusių metų patirtį pasakojo vienas konferencijos pranešėjų, prekybos tinklą IKI valdančios bendrovės „Palink“ finansų vadovas Linas Obuolevičius. Racionalumas išliks − Ar galima sakyti, kad krizė palietė visas be išimties įmones? − Manau, kad taip.

Nors kol kas grybų rinkoje stabilumo nesitikima, tačiau pievagrybius eksportuojantys Lietuvos augintojai tikina sunkmetį jau išgyvenę. Esą 2009-aisiais grybų rinkoje nemalonių netikėtumų netrūko, tačiau šių metų rezultatai džiugina – kainos didėja, o grybų paklausa auga.

Sunkmečiu dar greičiau ėmė augti savižudybių kreivė, tačiau vyresniajai lietuvių kartai, išgyvenusiai daug didesnius sunkmečius, sunku suprasti, kodėl jaunesni neatlaiko. Kaune 37 metų bedarbis, ant Aleksoto tilto netikėtai sustabdęs savo automobilį, žmonių akivaizdoje nušoko į Nemuno upę ir nuskendo. Liko tik praviras automobilis neišjungtu, neužgesusiu varikliu. O žmogus, dar galėjęs gyventi ilgai ir galbūt dar sulaukti savosios laimės, išsijungė. Užgeso.

Ekonomistai ir rinkodaros specialistai vieningai tvirtina, kad po šios krizės vartojimas jau niekada nebebus toks, koks buvo iki jos. Esą išmokę skaudžią pamoką vartotojai savo klaidų nebekartos. Tiesa, ši prognozė netaikoma naujai kartai, savo kailiu nepajutusiai, kokia yra tikroji gyvenimo skolon kaina, tad po keliolikos metų galinčiai vėl įsukti šį ratą.

Ekonominis sunkmetis atnešė naudos Lietuvos interneto rinkai, o šioje sferoje dirbančios bendrovės kur kas lengviau išgyveno recesiją nei kitų sričių įmonės, rodo Lietuvos IT ir interneto ekspertų tyrimo rezultatai. 57 proc. apklaustų nurodė, kad krizė padėjo interneto bendrovių veiklai, o 7 iš 10 teigė, jog pastarosioms recesijos metu sekėsi geriau nei daugelio kitų sferų šalies įmonėms.

Lietuviai, pastūmėti ekonominės krizės ir ieškodami naujų verslo šakų, vis labiau atsigręžia į netradicinius ūkius. Vienas iš jų – sliekininkystė arba vermikultūra, teigiama bendrovės „Verdetera“ pranešime. Sliekininkystė – sliekų auginimas, perdirbant buities, pramonines ar žemės ūkio organines atliekas į vermikompostą, kitaip vadinamą biohumusu, sliekų kompostu ar sliekų žeme. Sliekininkystė skirstoma į kelias veiklos kryptis, priklausančias nuo pasirinkto sliekų auginimo tikslo.

Per pirmą šių metų mėnesį savo darbovietėse viešaisiais darbais buvo užimta per 1200 ekonominius sunkumus patiriančių įmonių darbuotojų. Kai kuriose šalies regionuose Europos socialinio fondo (ESF) ir valstybės remiamas projektas „Laikinieji darbai“ sulaukė daugiau dalyvių nei buvo planuota per visus metus, praneša Lietuvos darbo birža (LDB). Gerokai daugiau nei planuota asmenų iš ekonominius sunkumus patiriančių įmonių į viešuosius darbus sausį nusiuntė Prienų, Šilutės, Jurbarko ir Plungės da...

Didėjančios išlaidos būtiniausioms pragyvenimui reikalingoms reikmėms pasiekė ribą: taupyti pradedama sveikatos sąskaita. Tokia nerimą kelianti prielaida nuskambėjo bendrame LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto, Valstybinės ligonių kasos, pacientų organizacijų atstovų bei Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) narių susitikime. Sausio mėnesio statistiniai duomenys rodo, kad gyventojai rečiau lankosi pas šeimos gydytojus, 20 proc.

Sunkmetis tapo tikru darbymečiu bankroto administratoriams. Kupiškio rajone šiems specialistams teko talkinti net šešiolikai mažesnių ir didesnių bendrovių. Tuo tarpu ankstesniais metais tokios lemties sulaukdavo vos viena dvi įmonės per metus. Pasak bankroto administratoriaus Virginijaus Andrijausko, sudėtinga ekonominė situacija greičiausiai palaužė savo galimybių neįvertinusius verslininkus. Kai kurių jų bankrotas turės įtakos ir visai mūsų rajono verslo situacijai.

Vyriausybė siūlo leisti individualių įmonių (ĮI) savininkams bei ūkinių bendrijų tikriesiems nariams iki 2012 m. sausio 1 d. patiems apsispręsti dėl socialinio draudimo įmokų pensijų draudimui mokėjimo. Tai numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisose, kurių projektą Vyriausybė teikia Seimui svarstyti. Nuo šių metų atsiradusi prievolė draustis sveikatos draudimu paliekama.

Po dviejų dešimtmečių į Kupiškį vėl grįžta komisas. Verslininkų nuomone, šis prekybos būdas visuomet eina greta krizės. Todėl dabar pats tinkamiausias laikas išnaudoti šią primirštą verslo šaką. Kupiškiui - naujiena Jau savaitė, kai mūsų mieste, po dvidešimties metų, vėl ėmė veikti komisas. Ši prekyba sudomino kauniečių bendrovę "Iversa". Jos savininkai nusprendė išnaudoti visų užmirštą verslo nišą ir savo baldų parduotuvėje Pergalės gatvėje atidaryti nedidelį komiso skyrelį.

Sunkmetis vis daugiau žmonių verčia ieškoti pigesnių maisto produktų sostinės turguose. Centrinėse Kalvarijų ar Halės turguose prekiautojai moka greitai atsižvelgti į rinkos pokyčius, sugeba pigiau nei prekybos centruose parduoti šviežią mėsą, daržoves, pieno produktus. Plonesnes pinigines turintieji dažniau žvalgosi į galvijų ar paukščių subproduktus. Daug kas perka kalakutienos, vištienos sparnelius, skrandukus, širdeles, kepenėles.

Sunkmečio prispausta NATO svarsto didinti valstybių narių mokamas įmokas ar mažinti investicinius projektus, operacijas. Lietuvai pastarasis pasirinkimas būtų skausmingesnis, teigė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė trečiadienį po Vyriausybės posėdžio. "NATO esame ir mes, nėra atskiro NATO, kuris prašytų Lietuvos paramos.

„Sunkmečiu eilė socialinio būsto nuomai auga. Žmonės neišgali įpirkti butų, be darbo negauna paskolų. Nuo praėjusių iki šių metų sausio gauta apie 700 prašymų. Taip nebuvo nė vienais metais. Remiantis preliminariais duomenimis eilėse dabar bus apie 5760 asmenų“, – Vilniaus savivaldybėje vykusioje spaudos konferencijoje sakė mero pavaduotojas, kuruojantis socialinius klausimus, Stanislovas Šriūbėnas.

Sunkmetis formuoja naujus vairuotojų įpročius: dalis jų, užuot skubėję taisyti sugedusį automobilį, šią žiemą renkasi visuomeninį transportą. Neužsivedantys automobiliai, išsikrovę akumuliatoriai, užšalę skysčiai, neveikiantys starteriai,kuro sistemos gedimai – tai bėdos, užgriuvusios dalį vairuotojų, į šalį atslinkus šalčiams. Serviso „Automalūnas“ vadovas Linas Razma sako, kad spustelėjus šalčiams, bendrovę užplūdo klientai, jų sulaukta dvigubai daugiau nei įprastai.

Sunkmečiu laikinai – iki 2011-ųjų pabaigos – mažinamos premijos sportininkams. Nuo sausio 1-osios net 50 proc. mažinamos premijos didelio meistriškumo sportininkams ir kitiems rinktinės nariams už sporto laimėjimus olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kitose svarbiausiose varžybose.

Taksistai teigia, kad į Tauragės taksi firmas atėjęs sunkmetis verčia keisti sukčiavimo būdus. Gerokai sumažėjus telefoninių taksi iškvietimų, taksistai įmonių savininkams jau kurį laiką duoklę moka ne už iškvietimus, bet fiksuotą mokestį už kiekvieną dieną. Tačiau teisėsaugininkai jau prieš porą metų nustatė, kad panašių sistemų taikymas taksi versle yra nusikaltimas. Sunkmetis keičia sistemą Pasikeitusios ekonominės sąlygos pakeitė ir nelegalaus verslo taisykles.

Lietuvos skurdas palaužė ne tik šalies gyventojus, tačiau ir užsidirbti atvykusius užsieniečius. Kol lietuviai prieš savo valdžią protestuoja, užsieniečiai kraunasi lagaminus ir iš čia emigruoja. Sunkmečiu net pigiausios darbo jėgos - kinų statybose neberasite, kai kurie dar dirba virėjais restoranuose. Kai kurios įdarbinimu užsiimančios agentūros anksčiau darbuotojus iš trečiųjų šalių atveždavo kaip pigią darbo jėgą.