Pramonės rinka atsigauna, paslaugų - atvirkščiai
Vienas veiksnių, nulemiančių verslo sėkmę – jo pelningumas. Užklupus krizei itin reikšmingas tampa ir kitas dalykas – įmonės „imunitetas“ ekonominiams sunkumams.
Vis dažniau pasigirstant kalboms apie didėjančias įmonių skolas ir padažnėjusius bankrotus, verslo rizikingumas tampa pagrindiniu svertu nustatant įmonių atsparumą krizei.
Įprasta manyti, kad didelėms įmonėms sunkmetį išgyventi lengviau nei mažesnėms, tačiau tai ne visada tiesa.
Apie tai buvo kalbama konferencijoje „Kaip sunkmetį išgyvena įvairaus dydžio kompanijos“, kurioje bendrovės direktorius Saulius Žilinskas pristatė atliktą Lietuvos įmonių kredito reitingo tyrimą. Jame buvo siekiama suskaidyti sektorius ūkio šakomis, kad galima būtų pažvelgti į juos kitu kampu.
„Jeigu pramonės, prekybos ar bet kurio kito sektoriaus bendri duomenys geri, tai nebūtinai reiškia, kad visos to sektoriaus įmonės gyvena pelningai. Gali būti, kad tame sektoriuje sėdi kokie du monopolistai, o kiti graužia kulną“, - vaizdžiai situaciją apibūdino S. Žilinskas.
„Creditreform Lietuva“ atliktame tyrime daugiau kaip 47 tūkst. Lietuvos įmonių buvo vertinamos pagal rizikingumą, suskaidant jas į į dideles, vidutines ir mažas pagal paskutinių dvejų metų apyvartą.
Nustatyta, kad ketvirtadalis Lietuvos įmonių dirba didelės rizikos skalėje. Ši rizika didžiausia tarp mažų įmonių (25,7 proc.), atitinkamai stambios ir vidutinės įmonės sudaro 6,7 proc. ir 9,1 proc.
„Tyrimu siekta parodyti, kad tame pačiame sektoriuje didelėms įmonėms gali sektis gerai, o mažoms prastai arba atvirkščiai, - aiškino Romualdas Trumpa, „Creditreform“ direktoriaus pavaduotojas. - Geriausia padėtis pastebėta monopolistiniame elektros, dujų ir garo tiekimo sektoriuje, blogiausia – statybose".
Stambios įmonės krizę lengviau išgyveno pramonės ir didmeninės prekybos sektoriuose. Tai lėmė lengviau surandamos naujos eksporto rinkos bei mažiau konkurentų.
Transporte bei nekilnojamame turte vidutinės įmonės laikosi geriau nei stambesnės. Tai susiję su tuo, kad stambiosios įmonės daugiau įsiskolino prieš krizę.
„Bendra tendencija išlieka tokia, kad gerėja „sunkiųjų“ sektorių (pramonės, transporto) padėtis, blogėja „lengvųjų sektorių (paslaugų bei prekybos) situacija“, - dėstė R. Trumpa.
