Lietuviai, pastūmėti ekonominės krizės ir ieškodami naujų verslo šakų, vis labiau atsigręžia į netradicinius ūkius. Vienas iš jų – sliekininkystė arba vermikultūra, teigiama bendrovės „Verdetera“ pranešime.
Sliekininkystė – sliekų auginimas, perdirbant buities, pramonines ar žemės ūkio organines atliekas į vermikompostą, kitaip vadinamą biohumusu, sliekų kompostu ar sliekų žeme.
Sliekininkystė skirstoma į kelias veiklos kryptis, priklausančias nuo pasirinkto sliekų auginimo tikslo. Sliekų veisimui ar jų prieauglio panaudojimo žuvininkystės ūkiuose, medicinoje, maisto pramonėje, žvejybai auginimo technologija orientuojasi į dauginimuisi optimaliausių sąlygų sukūrimą. Biohumuso gamybai naudojama technologija pasižymi greičiausiu organinių atliekų perdirbimu, kontroliuojant atliekų kokybę prieš jas perdirbant sliekams. Sliekams perdirbus organines atliekas į biohumusą, reikalingas paprastas, bet efektyvus sliekų atskyrimas nuo biohumuso. Po to biohumusas džiovinamas iki reikalingos drėgmės ir sijojamas. Nuo šių galutinių procesų priklauso biohumuso, kaip ekologiškos trąšos kokybė.
Bendrovė „Verdetera“, bendradarbiaudama su Lietuvos sliekų augintojų asociacija, Rusijos mokslininkais, Lietuvos žemdirbystės institutu, Lietuvos botanikos institutu, sako sparčiai didinanti biohumuso gamybos apimtis.
Nors biohumuso pagaminama daugiau nei tona per dieną, to, anot bendrovės, nepakanka net dešimtadaliui Lietuvos. Susidomėjimas natūraliai švaria trąša esą sparčiai auga sulig kiekviena diena. Jos įsigijimu domisi ne tik pavieniai žmonės, kurie ant palangės namuose augina gėles ar turi mažą šiltnamį daržovėms, bet ir ūkininkai, kurie suprato mineralinių trąšų žalą jų pačių dirvožemiui.
Daugiau nei 90 proc. pasaulio nepriklausomų mokslininkų, dirbančių augalininkystės srityje, pripažįsta, kad biohumusas atgaivina mineralinėmis trąšomis nualintą dirvą ir ilgainiui pagerina fizikines ir agrochemines savybes, tuo pačiu sudarydamas sąlygas gausesniam derliui.
Nieko nestebina „plastmasinės daržovės ir vaisiai“ prekybos centruose, kurie neturi tam tikrai rūšiai būdingo kvapo ar skonio, sako bendrovės atstovai. Praktiškai visi vaisiai ir daržovės neturi net pusės maistingų medžiagų, vitaminų ir mineralų, kurie būna ekologiškai švariuose ūkiuose užaugintame derliuje. O jei dirva tręšta biohumusu, visų medžiagų esą padaugėja dar 10 – 40 proc.
„Verdetera“ sako kiekvieną dieną sulaukianti bent kelių užklausų ir pasiūlymų iš užsienio dėl biohumuso, žemės mišinių biohumuso pagrindu ar sliekų (Eisenia fetida) tiekimo į užsienio rinkas. Tai rodo, kad pasaulyje susidomėjimas vermikultūra yra didžiulis, bet Lietuvoje tai tik nauja ir „netradicinė“ žemės ūkio šaka.
Įmonės atstovai tikina, kad per metus Lietuvos gyventojai bus supažindinti su sliekų daroma nauda. Taip pat kiekvienas galės įsigyti sliekų auginimui namuose skirtą komposto dėžę, kuri bus populiari ne tik tarp šiuolaikiškai mąstančių žmonių, bet ir tarp visų norinčių nemokamai pasigaminti biohumuso – ekologiškos trąšos savo poreikiams. „Manoma, kad atliekų surinkimas ir utilizavimas bus kiekvieno žmogaus problema, o ne tik valstybės. Tikimės, kad Lietuva pasielgs teisingai kaip ir kitos išsivysčiusios valstybės – padidinant atliekų išvežimo kainas, tuo pačiu stengiantis išaiškinti gyventojui, kad rūšiuoti atliekas būtina, o jų nerūšiavimas – prieš save ir ateities kartas atimtas švaresnis gyvenimas“, - rašoma pranešime.
