sodas

Birželio mėnesį intensyviai naikinkite piktžoles. Iš jų galite spręsti, kokia sodo dirva. Kai stinga kalkių, auga dirviniai asiūkliai, svėrės, rūgtys, rūgštynės, tūbės, dirvinės našlaitės, žliūgės. Birželio mėnesį intensyviai naikinkite piktžoles. Darbai darže * Kalkingose dirvose tarpsta dilgėlės, notrelės, usnys, veronikos, trikertės žvaginės. Naikinkite ant komposto krūvos augančias piktžoles, kol jos nesubrandino sėklų.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno rajono savivaldybė sprendžia, kaip ir kas likviduos šalia Babtų rastą bakterinės degligės židinį. Ši liga ypač pavojinga ir sodo, ir miško augalams. Bakterinę degligę, Babtų seniūnijos Stabaunyčiaus kaime augalininkystės tarnyba aptiko praėjusių metų lapkritį, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Tačiau rajono savivaldybė šios žinios sulaukė tik praėjusią savaitę.

Vilniaus taryba vakar nusprendė įsteigti VšĮ „Japoniškas sodas“. Naujoji įstaiga bus atsakinga už naujojo Vilniaus japoniško sodo projekto ruošimą ir rengimą. Įrengti parką planuojama prie Geležinio Vilko ir Lvovo gatvių sankryžos. Numatyto parko centre bus ežeras, kuris jau toje vietoje yra. Taip pat parke numatyta įrengti krioklį, tradiciškų japoniškų arbatos namų bei renginiams skirtą erdvę.

Vilniaus meras Artūras Zuokas kartu su svečiais iš Japonijos, parkų ir viešųjų erdvių rengėjais Shiro ir Yukihiro Nakane, pristatė planą Vilniuje įkurti naują Japonų tradicijų įkvėptą sodą.   Meras A. Zuokas Japoniškų sodų projekto sveikinimo kalboje priminė apie kiekvieną pavasarį pražystančias sakuras Neries dešiniojo kranto parke, kuris „ įprasmina daug svarbių sostinei simbolių – Vilniaus tarptautiškumą, multikultūriškumą, yra viena iš gražiausių žaliųjų miesto erdvių.

Populiarusis „Zippos“ cirkas, balandžio mėnesį įsikursiantis keturiuose parkuose Londone ir Kente, kviečia į įspūdingą dviejų valandų karnavalą su akrobatais, nutrūktgalviais ant motociklų, klounais ir kitais cirko artistais. 2013-ųjų metų „Zippos“ cirko turas žada nustebinti adrenalinu, veiksmu ir atnaujintais pasirodymais ore. Cirko programoje pasirodo artistai iš viso pasaulio – nuo Brazilijos iki Ukrainos.

Amsterdamo Schipholio oro uoste esama unikalios erdvės, kuri imituoja parką. Šioje oro uosto zonoje esama medžių, suoliukų, net iškylų stalų, o išskirtinę atmosferą kuria paukščių čiulbėjimas. Tiesa, šiame parke negalite važinėtis tikru dviračiu, bet idėjos autoriai pagalvojo ir apie tai, tad šio sporto entuziastai parke gali paminti stacionarius dviračius. Oro uoste yra ir terasa po atviru dangumi, kur auga medžiai ir kiti augalai.

Nors už lango dar šalta, žmonės gana aktyviai perka įvairiausias sėklas, vyrauja tradicinių augalų, tačiau nevengiama išbandyti ir naujovių. Aktyviausia prekyba sėklomis paprastai būna prasidėjus sėjimo sezonui, tačiau žmonės dar iki tol jau dairosi norimų sėklų, ieško, ką galėtų pasėti darže ar ant palangės. Tinka ir palangė Prekybininkai teigia, kad šiemet sėklos iš esmės nebrango ir ši prekių grupė yra viena stabiliausių.

 Vis daugiau lietuvių sugrįžta į daržus bei sodus, nes užsiauginę savą vaisių ar daržovę, mes esame tikri tuo, ką dedame į burną, ko nebūtų galima pasakyti apie pirktines gėrybes. Kita svari priežastis kodėl itin naudinga darbuotis darže – ekonomiškumas. Juk užsiauginti savų produktų mums nekainuoja daug, čia daugiau reikia skirti laiko bei įdėti pastangų ir galime ne tik save, bet ir draugus, gimines aprūpinti sodo, daržo gėrybėmis visiems metams.

Tręšimas yra metinis ritualas kiekvienam augintojui. Tačiau nuomonė, kad reikia tręšti kuo daugiau norint užauginti didesnį derlių ar gražesnius gėlių žiedus, yra klaidinga. Tręšimas priklauso nuo metų laiko ir tinkamų trąšų parinkimo. Kaip aiškina Nikojalus Zubko, nereikėtų pamiršti, kad trąšos nėra augalų maistas, trąšos – padeda tą maistą geriau įsisavinti, geriau vykdyti natūralius augalo procesus. “Renkantis trąšas, pirmiausia, reikia suprasti ką reiškia trąšų formulės ant pakuočių.

Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir jų perdavimas savivaldybėms bei su vandentiekio ir nuotekų šalinimo infrastruktūra susijusios problemos kelia galvos skausmą ir sodininkams, ir savivaldybėms. Nors Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos įsigaliojo nuo šių metų pradžios, tvarkos, kaip ką daryti, sodininkai tvirtina dar nematę. O savivaldybių atstovai tvirtina, kad kelių, kuriuos jie galėtų perimti, soduose praktiškai nėra.

Centrinės Gruzijos mieste Chašuryje gruodžio 6 dieną atidarytas Lietuvos sodas, prie kurio rekonstrukcijos prisidėjo Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos bendrovė „ACME grupė“ ir Chašurio savivaldybė.   Atidarymo iškilmėse dalyvavęs Lietuvos ambasadorius Tbilisyje Jonas Paslauskas teigė, kad tai puikus Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratai programos įgyvendinimo pavyzdys, kai prie iniciatyvos prisideda ne tik vietos valdžia, bet ir verslo atstovai.

Pritaikius žinomą liaudies posakį „Tepk roges vasarą“ sodininkams, jis skalbėtų taip: „Lauki gero derliaus – genėk medžius žiemą“. Šis patarimas aktualus 68 proc. lietuvių1, kurie sode ar šalia namų augina vaisius. Norint didelių ir gražių vaisių, genėjimas būtinas, o vienas iš pagrindinių sezonų tai daryti – žiema. Genėjimas šaltuoju sezonu būtinas ne tik dėl kokybiško derliaus. Jis skatina jaunų medžių augimą, vainiko formavimąsi, apsaugo nuo ligų.

Panevėžio priemiesčio gyvenviete virstančios sodų bendrijos „Šermutas“ gyventojai svarsto, kuo jie policijos pareigūnams ir miesto vadovams nusikalto, kad nei vienų, nei kitų neprisiprašo suvaldyti kelių erelius.

Siekiant sumažinti šildymo kainas Kaune plinta mada kraustytis gyventi į sodus. Kauniečių negąsdina faktas, kad gyvenant sode buitis kasdien pareikalaus daugiau pastangų, informuoja "Lietuvos rytas". Kelionės į darbą, malkų kapojimas ir autonominė šildymo sistema yra nedideli „nepatogumai“, kainuojantys gerokai pigiau nei centrinis šildymas, už kurį jau gaunamos didžiulės nepaaiškinamos sąskaitos. Gyventojai pamažu renkasi ne tik malkas, anglis, bet ir katilus.

Jei atsitiktų taip, kad lankysitės Japonijoje iki 2013-ųjų kovo mėnesio pabaigos, nepamirškite užsukti Nabana botanikos sodą, kuris yra Sato gyvenvietėje Nagashima saloje. Kiekvieną žiemą sode rengiamas įspūdingas šviesos šou. Kasmet šiam reginiui parengiama vis kita tema, o milijonai žibintų ir iš jų suformuoti tuneliai sukuria unikalų reginį.

Šiau­lie­tė Bro­nė Gri­cie­nė 30 me­tų ve­ria šiau­di­nius so­dus, šio ama­to mo­ko ki­tus, ren­gia pa­ro­das. Anot tau­to­dai­li­nin­kės, se­no­vė­je ti­kė­ta, jog so­dai at­bai­do pik­tą­sias dva­sias. Kad ap­sau­ga bū­tų už­tik­rin­ta, rei­kia nors ke­lis šiau­dus su­ver­ti sa­vo ran­ko­mis. Lūš šiau­das – lūš gy­ve­ni­mas B. Gri­cie­nės bu­to pa­lu­bė­je sklan­do šiau­di­niai įvai­riau­sių geo­met­ri­nių fi­gū­rų so­dai. Ant ne­ma­to­mų siū­lų ple­vė­suo­ja paukš­te­liai, an­ge­liu­kai.

Puoselėjantieji augalus žino, jog visada yra galimybė rinktis, ką įsileisti į savo namų kiemą. Vieniems augalai tampa tik aplinkos fonu. Kitiems – galimybe išreikšti save. Klevų raudoniu iš tolo švytintis Danielės Šležienės sodas – ypač pastebimas rudenį. Jame ne tik ji, bei ir visi šeimos nariai randą sielos atgaivą. Pabėgo iš miesto Vilniuje gimusios ir užaugusios Danielės niekas nepavadintų asfalto vaiku. Ji pati tikino, kad didžiausią įspūdį jai paliko tėvo sodas pamiškėje.

Lietuvoje du pastaruosius savaitgalius vykusiose „Senukų“ sodininkų mugėse apsilankė per 40 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tokiose mugėse visoje Lietuvoje dalyvavo apie 20 tūkst. lankytojų. Šiemet sodininkai labiausiai domėjosi vaismedžių ir dekoratyvinių augalų sodinukais. „Šį savaitgalį vykusi rudeninė mugė Kaune sulaukė ne tik sodininkų, bet ir didesnio šeimų dėmesio.

Sostinės Žvėryno rajone gyvenanti Irena Darginavičienė jau aštuonerius metus puoselėja kamienines rožes. Spalio pradžioje visos jos dar žydėjo. Domina ne bet kokios rožės Nors sklypą, kaip įprasta mieste, juosia tvora, aukštai iškeltos rožių galvos ne vieną einantįjį Lenktąja gatve, priverčia sulėtinti žingsnį, šiek tiek pasistiebti ir atidžiau pažvelgti į nedidelį namų kiemą.

Druskininkuose apdovanoti šių metų tarptautinio festivalio „Poetinio Druskininkų rudens“ laureatai. Jotvingių premija skirta poetui R. Stankevičiui už eilėraščių rinkinį „Ryšys su vadaviete“, jaunojo Jotvingio premija įteikta I. Valantinaitei, išleidusiai antrą poezijos rinkinį „Pasakos apie meilę ir kitus žvėris“. Rudenėjantys Druskininkai pasitiko dvidešimt trečiojo festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ dalyvius – poetus, prozininkus, vertėjus iš Lietuvos ir 15 užsienio šalių.

Sostinės Bernardinų sodo rekonstrukcijos darbus numatoma baigti 2013 metų pavasarį. Ar darbai neatsilieka nuo realizavimo grafikų, stebėjo rekonstruojamame sode apsilankiusi Vilniaus miesto Bernardinų sodo (Sereikiškių parko) techninio projekto koordinavimo darbo grupė, vadovaujama Vilniaus vicemero Jono Pinskaus. Išvažiuojamojo posėdžio metu specialistai susipažino su šiuo metu atliekamais techniniame projekte numatytais darbais, ar jie vyksta pagal grafiką.

Jafa - vienas iš seniausių pasaulio miestų, jis minimas Biblijoje, Senajame ir Naujajame Testamentuose. Senovės įrašai rodo, kad tai gali būti vieta, kur Nojus pastatė savo arką, o legendinis Persėjas išlaisvino Andromedą. Legenda pasakoja, kad miesto pavadinimas susijęs su vieno iš Nojaus sūnų vardu – Jafetu, kuris šioje vietoje po tvano pastatė uostą.

Triukšmaujantys gyvūnai, purvinas darbas ir smagios akimirkos. Tokius įspūdžius parsivežė Kauno kolegijos studentai, suorganizavę talką Lietuvos zoologijos sode. Būsimieji Turizmo ir viešbučių vadybos specialistai netradiciniu būdu nusprendė paminėti visame pasaulyje šiandien švenčiamą tarptautinę turizmo dieną.

Prekybos centras Italijoje, Rozanno mieste, neseniai buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą, kaip turintis didžiausią vertikalų sodą pasaulyje. Vertikalaus sodo, kitaip tariant "augalų sienos", plotas čia užima 1 263 kvadratinius metrus, ir jis yra sudarytas iš daugiau nei 44 tūkst. augalų rūšių.

Skinkite rudeninius obuolius ir kriaušes. `Surinkite ligotus vaisius ir užkaskite kuo toliau nuo sodo, kad neplistų ligų sukėlėjai. Vaismedžius patręškite fosforo ir kalio trąšomis. Nugnybkite sparčiai augančius jaunų obelų ir kriaušių ūglius, išpjaukite ligotas ir nusilpusias derančių vaismedžių šakas. Tai galite daryti iki rugsėjo 23 dienos. Metas kasti duobes medeliams sodinti. Obelims ir kriaušėms – 100 cm pločio ir 60 cm gylio. Slyvoms ir vyšnioms – 70 cm pločio ir 40 cm gylio.

Versliniuose soduose kitą savaitę pradedami skinti kai kurių veislių žieminiai obuoliai. Sodininkai obuolių derliumi šiemet nesiskundžia, tačiau  sako, kad  lietuviškų obuolių parduotuvėse kaip ir kasmet truks. Viktoro Rinkevičiaus obelynas Biržuose – penkiasdešimties hektarų. Sodininkas planuoja  priskinti iki 800 tonų obuolių, praneša „Panorama“. Liepos pabaigoje praūžusi kruša dalies sodo nepagailėjo, tad kai kurie obuoliai bus tinkami tik sultims spausti.

Nuvežtas į komisariatą skandalistas pripūtė beveik keturias promiles. Šeštadienį apie 23 val.  Varėnos rajono policija gavo pranešimą, kad Varėnos kaimo esančioje sodyboje  neblaivus asmuo grasina fiziniu susidorojimu ten gyvenantiems bei gatve einantiems žmonėms. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, asmuo pasipriešino ir, sodinant tarnybinį į automobilį, ranka sudavė tarnybos metu uniformuotam  Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliui.

Lenkijoje gyvai diskutuojamas sodų bendrijų likimas. Kai kurios jų tapo žaliomis oazėmis tarp modernių stiklo ir betono statinių miestuose, bet į žemes gviešiasi nekilnojamojo turto plėtotojai. Sodelių savininkai bando gintis – ne visus plotus mieste reikia užasfaltuoti ar užstatyti, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba. Lenkijos sostinėje Varšuvoje tokių oazių  dešimtys.

Ką daryti, kad sodas džiugintų ir kitais metais? * Dabar metas persodinti daugiametes gėles. Persodinę nugenėkite, palikdami virš dirvos 10 cm. Patręškite vasarines gėles, kurios dar ilgai žydės: jurginus, fuksijas, kardelius. Sodinkite pavasarį žydinčių gėlių (tulpių,  narcizų, hiacintų, žydrių, krokų, margučių, snieguolių, scylių) svogūnėlius. * Jei nelyja, laistykite žydinčias gėles. Iki rugpjūčio vidurio gėlyną galima tręšti azoto trąšomis.

Prieš šešerius metus Klaipėdos apskrities aplinkosaugininkai mušė pavojaus varpus, kai Karklėje vienas po kito pradėjo dygti nameliai ant ratų. Nesudėtingo statinio kategorijai priskiriamiems nameliams nereikia statybos leidimų, tačiau aplinkosaugininkams nepatiko, kad jie darko kraštovaizdį. Po diskusijų su jų savininkais, kurie namelius pasistatė nuosavoje žemėje, buvo nuspręsta, kad juos reikia apkalti lentelėmis ir, jei yra galimybių, padaryti šlaitinį stogą, kad ne taip kristų į akis.

Grafų Tiškevičių rūmuose įsikūręs Kretingos muziejus šiandien kviečia į šventę „Atgimęs Kretingos dvaras“. Per ją lankytojams bus pristatyti renovuoti muziejaus pastatai, naujos ekspozicijos. Per daugiau nei dvejus metus trukusią renovaciją naujam gyvenimui atgimė senasis dvaro vandens malūnas, ratinė, sutvarkyti pagrindiniai rūmai ir žiemos sodas.

Iš Kinijos į Europą atkeliavusios didžiažiedės gėlės išpopuliarėjo ir Lietuvoje. Aromatingi įvairių spalvų ir formų bijūnai, kuriems retas atsispiria, puikiai žydės, jei bus tinkamai prižiūrimi. Nepakenčia įmirkusios dirvos Bijūnai – ilgaamžiai augalai. Vienoje vietoje jie gali augti 10–15 metų. Mėgsta erdvią saulėtą vietą. Gražiai atrodo pavieniai krūmai prie terasų, vartelių, pasodinti gėlyne ar žalioje pievelėje. Iš jų galima sudaryti gyvatvorę, atskiriančią daržo ir sodo zonas.

Seimas patobulino Sodininkų bendrijų įstatymą. Jame atsisakoma mokesčių už bendro naudojimo žemę, o vidaus kelius, vandetiekio ir nuotekų sistemas bus galima perduoti savivaldybėms. Teigiama, kad šie pokyčiai soduose paskatins infrastruktūros plėtrą, nes bendro naudojimo turtą perėmus savivaldybėms, šios jam tvarkyti galės naudoti ES paramą.

Vasara – metas, kai dauguma žmonių iš triukšmingų miestų ir didmiesčių persikelia į sodus – ten prabėga savaitgaliai, didžioji atostogų dalis, ten skubama pailsėti po dienos darbų. Tradicinis lietuviškas sodas mums dažniausiai asocijuojasi ne tik su poilsiu, bet ir su praktine nauda – čia organiškai dera ir rožių krūmai, ir bulvių lysvės. Vis dėlto sodininkystė –  ne tik praktinė nauda ar gyvenimo būdas. Sodas kaip savotiškas mažytis parkas gali teikti atgaivą sielai ir akims.

Sodams tręšti tinka tiek paprastos, tiek sudėtinės ar kompleksinės trąšos. Svarbiausia – nustatyti, kokio elemento vaismedžiams trūksta. Tačiau retas sodininkas mėgėjas atlieka dirvožemio tyrimus ir aiškinasi, ko trūksta jo auginamiems vaismedžiams. Geriau tręšti per du kartus Vegetacijos pradžioje galima naudoti populiariausią azoto trąšą – amonio salietrą. Ja patartina tręšti neutralios arba jai artimos reakcijos dirvožemiuose įveistus sodus.

Birželio 9-10 dienomis leiskite sau atsikvėpti nuo miesto dulkių ir pasimėgauti žaluma Londono soduose. Ar esate įsitikinę, kad pažįstate kiekvieną Londono kampelį? Londono sodų atvirų durų savaitgalis įrodys, kad pažįstate miestą anaiptol ne taip gerai, kaip manėte. Drauge su pirmaisiais vasaros žingsniais tradiciškai atsiveriantys miesto sodai, kurių suskaičiuojama daugiau kaip du šimtai, kviečia ne tik atokvėpiui žalioje erdvėje.

Viešosios įstaigos „Mūsų kiemas“ paskelbtas gražiausio gėlyno prie daugiabučio konkursas pritraukė dešimtis dalyvių. Konkurso organizatoriai sakosi sulaukę ne tik gražių nuotraukų, bet ir unikalių istorijų apie žmones, kurie užsiima gyvenamųjų rajonų puošimu. Kas jie, paslaptingi miesto gėlininkai? „Sodindama gėles ir atlikdama kitus darbus darželyje prie namo puikiai pailsiu“, - pasakojo gėlyno savininkė Eglė. „Rekomenduoju šį užsiėmimą visiems.

Pabandžiusieji auginti našlaites įsitikina, kad joms prižiūrėti ypatingų pastangų nereikia. Šios gėlės kilusios iš laukinių trispalvių našlaičių. XIX amžiuje ir vėliau darbavęsi selekcininkai iš jų sukūrė daugybę įvairiaspalvių veislių. Padeda įsimylėjus Našlaičių selekcija pirmi užsisėmė lordas Gambieras ir ledi Mary Elizabeth Bennet. Jie kryžmino našlaites iš įvairių vietų siekdami sukurti gerokai didesnius žiedus.

Be patogaus krėslo neįsivaizduojama jokia sodyba. Kaip malonu pučiant gaiviam vėjeliui mėgautis saule ir vasaros gaiva... Stilingas krėslas ne tik būtinybė, bet ir daiktas, kuris net ir mažiausią sodybos kiemą pavers stilingu ir jaukiu. Išsirinkti krėslą ne taip paprasta, kaip gali atrodyti: Labai svarbu atkreipti dėmesį į krėslo kojeles (jos turi būti patvarios ir neįsmigti į žemę). Krėslai turi būti patogūs tiems, kuriuos kankina nugaros skausmai.

Saalfeldo mieste Vokietijoje gyvenantis Volkeris Kraftas garsėja savo sode augančiu medžiu, papuoštu 10 000 margučių. Jie „augti“ ant šio medžio pradėjo per 1965 m. Velykas, kuomet ant šakelių pasirodė 18 pirmųjų margučių. Vėliau kasmet derlius vis didėjo, kol pagaliau pasiekė dešimt tūkstančių. 76 metų vyras nusprendė, kad tiek margučių pakaks, nes jau nebėra vietos jiems sukabinti. Kasmet į V. Krafto sodą atvyksta tūkstančiai žmonių.

Net ir labiausiai perpildytuose miestuose, galima sukurti neįtikėtinas poilsio oazes, tinklalapis e-ogrody.pl siūlo akies krašteliu dirstelėt į didmiesčiuose sukurtas ramybės oazes. High Line parkas Manthatene Keliolika senų baržų, prišvartuotų netoli Temzės krantinės sukuria savotišką gyvenamojo rajono vaizdą, kurio akcentas – Towerrio tiltas.

Lietuvoje sodininkyste užsiima daugiau nei pusė šalies gyventojų – didžioji dauguma (68 proc.) tradiciškai augina įvairias kultūras – daržoves, vaisius, uogas, ir tik 32 proc. tautiečių sode poilsiauja. Tai atskleidė pasaulinės prekių sodui, namams ir lauko darbams gamintojos „Fiskars“ atliktas tyrimas, kurį kompanija pristatė kartu su 2012 m. pavasario sodo įrankių kolekcija. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad sodą ar daržą prie namų arba nuosavą sodo, daržo sklypą turi 56 proc.

Vilniaus miesto savivaldybė drauge su Japonijos ambasada, „Lietuvos bonsai“ asociacija ir keliais privačiais investuotojais planuoja Vilniuje įrengti japonišką sodą. Svarstoma, kad jis turėtų atsirasti sklype prie Geležinio vilko-Žalgirio gatvių sankryžos. Sode numatoma įrengti tvenkinius, kuriose veisis japoniški karosai, tvenkiniuose bus paliktos salos, į kurias bus galima pakliūti tilteliais. Sode augs visžaliai medžiai, krūmai ir bonsai.

JAV Kalifornijos valstijoje iš San Francisko zoologijos sodo pagrobta voverinė beždžionė, praneša CNN. Zoologijos sodo darbuotojai penktadienio rytą pastebėjo, jog galinė aptvaro dalis išlaužta ir tvoroje išpjautos dvi skylės. Dingusi beždžionė, žinoma kaip Banana-Sam, yra 17 metų. Zoologijos sodo prižiūrėtojai įspėja, jog, nors beždžionėlė atrodo labai miela, ji nėra naminis gyvūnėlis ir gali įkasti.

Šiemet į Lietuvą žiema atkeliauja iš lėto – iki šiol gruodis stebino kiek per šiltu šiam metų laikui oru. Visgi, jau pamažu žiema pradeda rodyti savo tikrąjį veidą. Meteorologai prognozuoja, kad sniegas vis ilgiau užsibus, o sausis, kaip visuomet, apdovanos pūgomis ir speigais. Tam, kad sulaukus sniego neliktumėte užpustyti, dabar puikus metas apgalvoti, ką nuveikti namų aplinkoje, jog  sniegas keltų ne rūpestį, o džiaugsmą.

Iš privataus zoologijos sodo JAV Ohajo valstijoje pabėgo dešimtys egzotinių gyvūnų, praneša BBC. Ohajo valstijoje esančio Zanešvilio miesto policija gavo pranešimų, kad laisvėje laksto gepardai, lokiai grizliai, juodieji lokiai, vilkai, tigrai ir liūtai. Pranešama, kad 25 gyvūnai jau nušauti. Policijos pareigūnai gyvūnų savininką Terį Tompsoną (Terry Thompson) rado negyvą zoologijos sode, bet nesakė, kaip jis mirė. Anot policininkų, gyvūnų fermos vartai buvo atidaryti.

Į sodus ir daržus atslenkantis ruduo primena, jog ateina svarbus derliaus ir pasiruošimo žiemai sezonas. Rugsėjo pabaiga – spalio pradžia, dėl saulėto ir šilto oro dar žinoma „bobų vasaros“ vardu, yra tinkamas metas atlikti pirmuosius sodo ir dirvos paruošimo šaltajam sezonui darbus.

Gera žinia besilankantiems Italijoje – turistams atverti Vatikano sodai, rašoma kelionių tinklalapyje Makalius.lt. Juose pasivažinėti galėsite ekologiškai švariais automobiliais. Į ekskursijos maršrutą įtraukti Vatikano soduose esantys pastatai, fontanai, egzotiniai augalai. Šiuo metu ekskursija į Vatikano sodus vykdoma tik pirmoje dienos pusėje. Pažintinio turo metu yra galimybė naudotis audiogidais, kurie įrašyti italų, anglų, prancūzų, ispanų ir vokiečių kalbomis.

Tęsiame pasivaikščiojimus po apleistas Šiaulių žaliąsias zonas su architektu Algimantu Černiausku. Praėjusį kartą leidomės prarasta ežerų grandine nuo Rėkyvos ežero Prūdelio link. Šįkart kelionę tęsiame užžėlusiomis Talkšos ežero pakrantėmis pro prestižiniu Šiaulių Užupiu taip ir netapusį unikalųjį Kalniuką Ginkūnų ežero link.