sodas

Mintys apie Japoniją, nepaisant neseniai įvykusios katastrofos, dažnai nuteikia svajingai. Pagalvojus apie šią Azijos šalį, prieš akis iškyla besileidžianti saulė, mieli galvomis linkčiojantys japonai, žydintys sodai... Nereikia skristi tūkstančius kilometrų, kad pajustum Japonijos dvasią –užtenka pasukti link pajūrio. Netoli Palangos (apie 20 km) buvęs gydytojas Šarūnas Kasmauskas jau ketvirti metai drauge su šeima ir savanoriais iš Japonijos kuria japonišką sodą.

Netoli Vilniaus, Pagirių gyvenvietėje, jau beveik keturias dešimtis metų gyvena Regina ir Vytautas Kazlauskai. Gelsvas jų mūrinukas nuolat skęsta žieduose, medelyne auga tik išskirtinių veislių vaismedžiai ir dekoratyviniai augalai, o darže klesti rečiausių veislių daržovės. Atsako į visus klausimus Jaunystėje įgyta biologų specia­lybė ir gyvenimo patirtis padėjo sutuoktiniams neprarasti vilties, kai kasmet tekdavo patirti nuostolių sode, medelyne ir gėlynuose.

Rastinėnų vietovardį Vilniaus rajone išgarsino sodininkai mėgėjai. Kelių šimtų hektarų plote sovietmečiu buvo įkurtos kelios dešimtys sodų bendrijų. Įdomaus reljefo šaltiniuota vietovė su kalneliais, užpelkėjusiais upeliais per daugelį metų tapo antraisiais namais tūkstančiams vilniečių. D. ir Z. Suzanovičiai užpelkėjusį devynių arų sklypą įsigijo daugiau nei prieš penkiolika metų.

Nuolat margaspalvėje televizijos karuselėje besisukanti Violeta Baublienė nemėgsta dalyti interviu ir būti dėmesio centre. Ji nelaiko savęs kuo nors išskirtinesne nei kitų profesijų atstovai ir nesistengia visiems įtikti nei išvaizda, nei balsu. Violeta ne iš tų žurnalistų, kuriems vis tiek kokiame kanale dirbti. Viliojama buvo ne sykį. Vis dėlto liko ištikima televizijai, kurioje pradėjo žurnalistės karjerą.

Augalai išsprogo ir suvešėjo – gražumėlis! Norėtųsi tikėti, kad tas klestėjimas tęsis, kol šakos ims svirti nuo sveikų sultingų vaisių, daržovės pradės virsti iš lysvių, o dekoratyviniai krūmai ir gėlės nepaliaus stebinti savo spalvomis bei formomis. Tačiau aure, į gyvybe trykštančias šakeles jau taikosi pirmieji kenkėjai, o nuo jų neatsilieka kol kas dar nepastebimi ligų sukėlėjai.

Ne naujiena, kad lietuviai – itin prie žemės prisirišę žmonės, mėgstantys sukišti pirštus į dirvą ir nemenkai paplušėti, kad užsiaugintų sveikų, meile tręštų žalumynų ir susikurtų jaukią aplinką. Juk kiekvieno mūsų sodelis – savaip išpuoselėtas! O jei neturime žemės plotelio, galime tokį įsirengti kad ir daugiabučio balkone. Kaip įrengti sodą? Svarbu – tinkamai pasiruošti. Apsispręskite, ko norite. Sugalvokite sodui temą, išsikelkite tikslą.

Apklausos rodo, kad šiemet kas antras miestietis ketina pats užsiauginti daržovių. Grįžimas atgal į daržą, nuo kurio lietuviai ir taip nebuvo toli, susijęs su keliais pagrindiniais dalykais: ekonomija, ekologija, patiriamu malonumu ir net mada, besiritančia ir per Ameriką, ir per Europą. Sėklų pardavėjai trina rankas: šiemet prekyba sėklomis patrigubėjo. Ekologija Sėklų parduotuvėje sutikta jauna radviliškietė Dovilė Adomaitienė ieškojo sėklų savo mamai, turinčiai kolektyvinį sodą.

Lietuvos sodininkų mėgėjų bendrijos, kurių per 1200, skundžiasi Seimo Aplinkos apsaugos komitetui esančios nustumtos į užribį. Sodų sklypų šeimininkai skundžiasi nesulaukiantys nei savivaldybių, nei valstybės dėmesio įrengiant vandentiekį bei nuotekų valymo įrenginius, mokesčiai už bendro naudojimo žemę pakilo keliasdešimt kartų. Lyg atskira sala Vilniuje – Šeškinės sodų bendrija, vos už kilometro nuo miesto centro.

Nors ruduo dar nė neįpusėjo, soduose jau baigiamas nuimti derlius. Privirta uogienių, prikonservuota daržovių, priraugta vynuogių vyno, nukastos bulvės. Beliko rudeninių veislių obuolius sandėliuoti, burokėlius ir morkas nurauti. Lengviau atsipūtę sodininkai apie šį sezoną jau kalba būtuoju laiku ir skaičiuoja, ką šįmet pavyko nuveikti. Jei kas ir skundžiasi sulaukę mažesnio derliaus, tik ne kauniečiai Rina, Romanas ir Asta Zamkevičiai.

Ruduo – gėrybių metas. Sodai lūžta nuo obuolių, miškai – nuo grybų, o daržuose – pačios įvairiausios daržovės. Šviežią ir gardų maistą gali valgyti net tie, kurie neturi sąlygų užsiauginti gamtos gėrybių, mat jų gausu turguose. Tačiau šiomis gėrybėmis galima džiaugtis ne vien šviežiomis, bet ir pasiruošti skanėstų žiemai. Pateikiame kelis receptus, kurie leis pasireikšti jūsų fantazijai ir geram skoniui.

Ne tik valdžia, bet ir gamta nenusiteikusi padėti bedarbiams. Daugelio viltys bent kiek užsidirbti rudenį skinant obuolius versliniuose soduose sužlugo. Verslinių sodų savininkai rudeninių veislių obuolius skina nuo šios savaitės pradžios, bet darbininkų pasamdė perpus mažiau ir darbo jie turės ne du mėnesius, o tik iki spalio vidurio. Taip yra dėl to, kad soduose šiemet obuolių derlius gerokai menkesnis nei pernai.

Nors patiekalai iš sraigių apetitą sužadina toli gražu ne kiekvienam lietuviui, gurmaniškos tradicijos pamažu plinta ir mūsų krašte. O štai daržininkai ir sodininkai gamtoje besiveisiančių sraigių kaimynyste nėra patenkinti. Mat jos – tikros augalų niokotojos. Lietingi vasaros pradžios orai buvo labai palankūs Lietuvoje gyvenančioms sraigėms, todėl jų šiemet kaip niekada gausu lapuočių miškuose, pievose, daržuose, soduose ir net miestų parkuose.

JAV ambasados Vilniuje Amerikos centras ir Tarptautinis trumpų filmų festivalis „Tinklai“ pristato keliaujančią kino programą, sudarytą iš trylikos prestižinių šiuolaikinių JAV dokumentinių filmų. Universitetinės filmų  ir video asociacijos (UFVA) ir Tarptautinės dokumentinių filmų asociacijos (TDFA) parengta programa aprėpia įvairius požiūrius į amerikietišką gyvenimą bei vertybes.