Lietuvos sodininkų mėgėjų bendrijos, kurių per 1200, skundžiasi Seimo Aplinkos apsaugos komitetui esančios nustumtos į užribį.
Sodų sklypų šeimininkai skundžiasi nesulaukiantys nei savivaldybių, nei valstybės dėmesio įrengiant vandentiekį bei nuotekų valymo įrenginius, mokesčiai už bendro naudojimo žemę pakilo keliasdešimt kartų.
Lyg atskira sala Vilniuje – Šeškinės sodų bendrija, vos už kilometro nuo miesto centro. Pusė sodų šeimininkų čia gyvena nuolat, tačiau namai neprijungti nei prie miesto vandentiekio, nei prie nuotekų tinklų. Tad daugelyje sklypų įrengti vandens gręžiniai ir nuotekų duobės.
„Turime pasidarę vandentiekio ir nuotekų technikinį projektą, vis žada nuo 2007 m., kad bus padaryta. Dabar žada nuotekų ir vandentiekio tinklus prijungti kitais metais, bet raštiško nieko neturim, yra tik žodinis susitarimas.
Pasidarėme kelio projektą, padarėme asfalto dangą“, – pasakoja Adolfas Vrubliauskas, sodininkų bendrijos „Šeškinė“ pirmininkas.
„Vilniaus mieste – 238 sodininkų bendrijos, o tinklai eina tik pro 38 bendrijas, kurios galėtų prisijungti vandentiekį, o kanalizaciją – tik kelios. Tai ką kalbėti apie kitas bendrijas, kurios yra toliau?“ – klausia Sodininkų draugijos pirmininkas Vladislovas Butkevičius.
Pagal bendrąjį Vilniaus planą į miestą įjungti numatyta tik kelis šimtus hektarų sodų iš daugiau kaip 2,2 tūkst. hektarų, plytinčių apie sostinę. Esą čia nutiesti inžinerines komunikacijas būtų itin brangu.
Kol kas žemės ūkio veiklai priskiriamos bendrijos, skirtingai nuo namų bendrijų, negali pretenduoti į paramą. O jeigu gyvenvietėje yra bent 300 namų, ji gali gauti ES paramą vandentiekiui ir nuotekų valyklai įrengti.
Kita bėda – keliai. Daugelis jų nutiesti ir prižiūrimi pačių bendrijų. Be to, už juos, kaip ir kitą soduose esančią bendrai naudojamą žemę, imami mokesčiai nuo žemės vertės, pastaruoju metu išaugusios dešimtimis kartų.
„Anksčiau turėjome mokėti už valstybės žemę 280 Lt, pernai mokėjom 2,8 tūkst. Lt, o šiemet lapkritį jau reikės sumokėti 28 tūkst. Lt. Tuos vidaus kelius reikėtų perduoti savivaldybėms, kad savivaldybės seniūnijos rūpintųsi“, – mano Česlovas Pijoraitis, Kauno rajono sodininkų bendrijos „Šatėjai“ pirmininkas.
„Čia ne sodininkų žemė. Keliai sodo teritorijoje – valstybės žemė ir savivaldybės turi padaryti detaliuosius planus“, – įsitikinęs Eidigintas Germanavičius, Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas.
Daugiau kaip 300 tūkst. sodų sklypelių šeimininkų ir juos vienijančios bendrijos, anot jų vadovų, yra paliktos tvarkytis vienos su savo problemomis.
„Manau, kad sodų bendrijų teritorija turi būti priskiriama kaip savivaldybės teritorija, ir savivaldybės turėtų pirmiausia rūpintis planavimu, nes turint planą galima paskaičiuoti kiek reikės lėšų – keliams gerinti, vandeniui tiekti, nuotekoms valyti“, – teigia Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Pasak J. Šimėno, kitą mėnesį Aplinkos apsaugos komitetas kviesis didžiųjų miestų savivaldybių atstovus aptarti sodų bendrijų problemų.
Taip pat komitetas kreipsis į Vyriausybę, kad sodininkų bendrijos būtų atleistos nuo mokesčio už kelius ir kitą bendrai naudojamą žemę, esančią soduose.
Salomėja PRANAITIENĖ
