Nors patiekalai iš sraigių apetitą sužadina toli gražu ne kiekvienam lietuviui, gurmaniškos tradicijos pamažu plinta ir mūsų krašte. O štai daržininkai ir sodininkai gamtoje besiveisiančių sraigių kaimynyste nėra patenkinti. Mat jos – tikros augalų niokotojos.
Lietingi vasaros pradžios orai buvo labai palankūs Lietuvoje gyvenančioms sraigėms, todėl jų šiemet kaip niekada gausu lapuočių miškuose, pievose, daržuose, soduose ir net miestų parkuose. Tik drėgnesnė vieta – ir tenka saugotis, kad netyčia užlipęs ant slidaus kauburėlio neišsitiestum visu ūgiu.
Nereiklūs moliuskai
„Lietuvoje sutinkama keliasdešimt sraigių rūšių, bet labiausiai paplitusios prieš kelis šimtus metų iš Prancūzijos atvežtos vynuoginės sraigės, - pasakoja Lietuvos zoologijos sodo entomologė Lina Palkina. - Jos - didelės, maždaug 4-5 centimetrų ilgio, kiautas - su 4-5 apvijomis, įvairiaspalvis. Kitų rūšių sraigės tokios didelės neužauga."
Sraigės nėra lepūs gyviai. Joms daugintis, anot entomologės, išskirtinių sąlygų nereikia. “Šie moliuskai veisiasi ten, kur yra pakankamai drėgmės, netrūksta maisto, jis nesunkiai pasiekiamas, netoli yra paunksmė, - vardija L.Palkina. – Nors sraigės juda lėtai, migruoja tol, kol susiranda tinkamiausią vietą gyventi. Įsikūrusios daržuose, t. y. kur sočiai maisto, sraigės gali pridaryti daug nuostolių. Mat jos mielai šniaukščia ne tik kiaulpienes, dilgėles ar kerpes, bet ir daržovių lapus, šaknis. Pažeistas augalas greitai žūva."
Sraigės maisto ypač aktyviai ieško naktį, dėl to neretai vadinamos naktiniais sodų kenkėjais. Šiuos gyvius išnaikinti nėra paprasta, nes jei vieta joms patinka, po kurio laiko vėl čia ims veistis. Daržo lysvių tarpueiliuose galima išdėlioti lentgalių ar šiferio gabalų, stambesnių (varnalėšos, rabarbarų) lapų. Palaukus, kol sraigės po jais sulįs, visas surinkti ir paleisti atokesnėje vietoje. Sraigės mėgsta apleistus plotus, todėl labai svarbu gerai prižiūrėti aplinką: laiku nupjauti ir išnešti žolę, augalų lapų liekanas. Mat sraigėms tai - ir maistas, ir prieglobstis nuo saulės kaitros. Atgrasius gyvius iš daržo galima išbaidyti jų susibūrimo vietose ir apie augalus pribarsčius pelenų, tabako ar gesintų kalkių miltelių.
Gurmanams - džiaugsmas
Prancūzai turbūt niekada nesupras lietuvių, kurie bodisi sraigių ir iš jų ruošiamų delikatesų. Tiesa, gurmaniški patiekalai iš maistingos sraigių mėsos Lietuvoje jau irgi populiarėja.
Specialistų teigimu, maistui tinka ne vien fermose auginamos vynuoginės sraigės. Galima valgyti ir surinktas pievose ar daržuose. Tik būtina gerai jas apdoroti. Maistui ruošti tinka vynuoginės sraigės, kurių skersmuo - ne mažesnis kaip 3 cm. 4 - 5 paras jos palaikomos vėsioje patalpoje (geriausia - medinėje ar plastikinėje dėžutėje). Per šį laiką sraigės išsivalo. Tada sumetamos į pasūdytą vandenį ir pusvalandį paverdamos. Išgriebus iš vandens, dvidante šakute išimamas kiauto turinys, atskiriamas žarnynas, nupjaustomos kojelės. Jos parūgštintame vandenyje arba vyne ant silpnos ugnies virinamos dar apie 3 valandas. Prieskonių (petražolių šaknų, česnakų, pipirų, saliero, svogūno) dedama pagal skonį. Kol kojelės išvirs, gerai išplaunami kiauteliai, į kuriuos vėliau sudedama su prieskoniais ir sviestu sumaišyta sraigių mėsa.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
Virginija Grigaliūnienė
