Prieš šešerius metus Klaipėdos apskrities aplinkosaugininkai mušė pavojaus varpus, kai Karklėje vienas po kito pradėjo dygti nameliai ant ratų. Nesudėtingo statinio kategorijai priskiriamiems nameliams nereikia statybos leidimų, tačiau aplinkosaugininkams nepatiko, kad jie darko kraštovaizdį. Po diskusijų su jų savininkais, kurie namelius pasistatė nuosavoje žemėje, buvo nuspręsta, kad juos reikia apkalti lentelėmis ir, jei yra galimybių, padaryti šlaitinį stogą, kad ne taip kristų į akis.
Gyvenantieji sodininkų bendrijose gali išgirsti nebent kaimynų pretenzijų. Tačiau laikantis įstatymuose numatytų atstumų nuo kaimynų ribos, namelyje ant ratų galima gyventi be problemų. „Pirkome šitą namuką gal prieš aštuonerius metus. Tada mokėjome 15 tūkst. Lt. Jei būtume pradėję statyti namą, tikrai būtų atsiėję daugiau“, – tikino Antanas Daukantas iš „Beržyno“ bendrijos Vilniaus rajone. Ir dabar jis nesigaili dėl savo sprendimo. Namelyje, kuris prieš tai stovėjo ant Anglijos žemės, yra visa, ko reikia. Vyras parodė du miegamuosius, virtuvėlę, valgomąjį, svetainę, tualetą. Dažnai savaitgaliais jame įsikuria ne tik jis su žmona, bet ir sūnaus šeima su vaikais.
Akmenys prie ratų
Sumontuoti ant ratų nameliai, būna skirtingų dydžių, prabangesni turi ir šlaitinius stogus. Auksarankiai lietuviai netrunka juos pagražinti, kaip kas išmano. Dažniausiai prie namelių atsiranda atviros arba dengtos lauko terasos, daug kas prilipdo ir įstiklina verandas.
„Mes pasidarėme tik erdvią laiptų aikštelę. Ir pasistengėme namelį apželdinti taip, kad nesimatytų jo apačios“, – sakė vyras. Daukantų šeimai, kaip ir kitiems tokių namelių savininkams, rūpestį gali kelti tik tai, ar neatsiras norinčiųjų pavogti namelį, nes padaryti tai labai lengva. Užtenka tik prikabinti prie automobilio ar kitos transporto priemonės ir tempti, kur nori. Todėl, matyt, dažnas pasirūpina, kad prie namelių ratų būtų atridentas ne vienas didesnis akmuo ir kad jis stovėtų taip, jog blogos valios žmonėms nekiltų noras kišti nagus prie svetimos nuosavybės.
Anglijoje nameliai ant ratų perkami tik poilsiui. Juose žmonės pasirinktame kurorte gyvena atostogų metu. Išvažiavusieji padirbėti svetur dažnai apgyvendinami būtent tokiuose nameliuose.
Pagal kišenę ir namelis
Visi kilnojamieji nameliai atitinka tam tikrą standartą. Jų korpusas būna dengtas dažyta formine aliuminio skarda, viduje įrengta elektros instaliacija, sienose – izoliacinė medžiaga. Nameliai būna 25–42 kv. m dydžio, dviejų arba trijų miegamųjų, kuriuose įrengtos viengulės ir dvigulės lovos, spintos, staliukai, virtuvė (dujinės viryklės, orkaitės, šaldytuvai), dušo kabinos, pusvonės ar netgi vonios, tualetas. Vandens sistemą šildo momentiniai dujiniai vandens šildytuvai, o kambarius – elektriniai radiatoriai, dujinis židinys ar centrinė šildymo sistema. Įėjus į tokį namelį pasijunti smagiai, nes interjeras jaukus ir estetiškas. Panaršius internete išaiškėjo, kad tokių namelių kainos svyruoja nuo 9 tūkst. iki 60 tūkst. Lt. Tačiau įprastų namų savininkai tvirtina, kad nė už ką nesikraustytų į namelį ant ratų, nes esą jame karšta, tvanku, aplink vien nuodingus garus skleidžiantis plastikas. Ką rasi geriau už mūrinuko ar rąstinio namo vėsą, kai už lango daugiau kaip 30 laipsnių karščio!
Gyvena kaip ponas
Kita vertus, kiek tų lietuviškos vasaros karščių. Po Joninių jau pakvimpa rudeniu. Todėl įsigijusieji kilnojamuosius namelius anksčiau ar vėliau ima galvoti, kaip juos apšiltinti. „Gyvenome tokiame namelyje. Jei paspaudžia šaltukas, tai ir namelyje tiek pat laipsnių. Taigi nusprendėme papildomai apšiltinti 15 centimetrų storio šiltinamąja medžiaga ir apkalti medinėmis lentelėmis. Draugai tokį namelį pastatė ant pamato ir apmūrijo. Beje, kol nebuvo atvežtų iš Anglijos tokių namelių, taip žmonės darydavo atsitempę nurašytą statybininkų vagonėlį. Nieko naujo“, – tikino Petras Mickus, gyvenantis apšiltintame namelyje ant ratų iki pat lapkričio. Pasak P.Mickaus, jame labai nesunku pasistatyti krosnelę ir šildytis malkomis, nes dujos brango ir brangs, o netoliese esančiame miške sausuolių į valias. Vyras netoli namelio išsikasė šulinį, atsivedė vandenį ir tikino dabar gyvenantis kaip ponas.
Įleidžia šaknis
Pasak vienos kilnojamaisiais nameliais prekiaujančios įmonės vadovo, namelių ant ratų Lietuvoje tik daugės, nes jie gerai pritaikyti gyventi ir greitai bei lengvai pastatomi. Jis pataria atsivežus tokį namelį statyti ant tvirtų atramų ir būtinai paremti plytomis ar kuo kitu per vidurį, kad namelis stovėtų tvirtai ir nelinguotų. Kilnojamųjų namelių sienos drėgmės nebijo. Iš išorės jas galima plauti vandens srove. Tačiau drėgmė kenkia baldams, juolab kai per žiemą statinys nešildomas. Todėl rekomenduojama žiemą visuose kambarėliuose palikti po drėgmės sugėriklį arba pastatyti po kibirą druskos.
Į Lietuvą dažniausiai atvežami naudoti nameliai. Pasitaiko, kad juose buvę savininkai palieka ne tik baldų, bet ir įvairių buities prietaisų, kitų naudotų daiktų. Naujų namelių ant ratų atvežama nedaug ir tik pagal individualų užsakymą, nes, palyginti su naudotais, jie gana brangūs.
„Gamintojai kilnojamiesiems namukams suteikia penkiasdešimties metų garantiją. Žinant, kad Anglijoje ar kurioje kitoje šalyje jie iš taško A į tašką Z keliavo bemaž 20 metų, lengvai galima apskaičiuoti, kiek jie tarnaus gyvenantiesiems Lietuvoje. Kita vertus, tą terminą galima būtų pratęsti, nes pastatyti sodininkų bendrijose nameliai ant ratų „įleidžia“ šaknis. O kuo mažiau transportuojami, tuo mažiau ir susidėvi. Be to, lietuviai savo būstą, kad ir koks jis būtų, myli ir juo rūpinasi“, – šmaikštavo verslininkas.
