Birželio mėnesį intensyviai naikinkite piktžoles. Iš jų galite spręsti, kokia sodo dirva. Kai stinga kalkių, auga dirviniai asiūkliai, svėrės, rūgtys, rūgštynės, tūbės, dirvinės našlaitės, žliūgės.
Birželio mėnesį intensyviai naikinkite piktžoles.
Darbai darže
* Kalkingose dirvose tarpsta dilgėlės, notrelės, usnys, veronikos, trikertės žvaginės. Naikinkite ant komposto krūvos augančias piktžoles, kol jos nesubrandino sėklų.
* Daigams paaugus reikėtų juos retinti, nes tankiai augantys augalai konkuruoja. Prieš retinimą būtinai paliekite dirvą.
* Morkų daigus pirmą kartą patariama retinti kas 2–3 cm, burokėlių, griežčių, ridikų, ropių daigus – kas 5 cm, o salotas – ne rečiau nei kas 10 cm.
* Ankstyvieji gūžiniai ir žiediniai kopūstai formuoja gūžes ir galvutes, todėl jiems reikia daug vandens ir maisto medžiagų. Juos galima laistyti trąšų tirpalu, į 10 1 vandens įdėjus po 30 g amonio salietros ir kalio chlorido bei 80 g superfosfato. Toks tirpalas tinka ir burokėliams bei pomidorams laistyti. Tręšiant agurkines ir kitas daržoves trąšų dedama perpus mažiau.
* Patariama reguliariai skabyti (išlaužyti) šoninius agurkų ir pomidorų ūglius. Ir tai daryti vertėtų, kol jie neišaugo ilgesni nei 3–5 cm. Jei skabysite 20–30 cm šoninius ūglius, 1 kvadratiniame metre užauginsite 3 kg mažiau agurkų ir pomidorų vaisių.
* Agurkų, skirtingai nei pomidorų, rekomenduojama nugnybti tik ūglių galus.
* Jei daržovės auginamos šiltadaržiuose, jie vėdinami. Daržovės laistomos, papildomai tręšiamos. Inspektų langus, šiltnamių stiklus galima nubalinti kalkėmis, tada nukris temperatūra. Pomidorai laistomi retai, bet gausiai, geriausia iki pietų, jiems tinkamiausia 15–30 °C temperatūra.
* Agurkai geriau auga drėgnesniame ir šiltesniame nei pomidorai šiltadaržyje, todėl vėdinti taip smarkiai jo nereikia. Agurkus geriausia laistyti apie pietus. Svarbu nepamiršti, kad daugumos veislių agurkus ir jų hibridus apdulkina bitės. Šiltadaržio daržovės laistomos panašios arba šiek tiek silpnesnės koncentracijos mineralinių trąšų tirpalu nei lauko daržovės.
* Nepakankamai ir nereguliariai laistomų agurkų vaisiai apkarsta, gali sutrūkinėti.
* Nereguliariai laistomų pomidorų vaisiai taip pat sutrūkinėja, juos gali pažeisti puvinys.
* Daržoves, kurios pavasarį nebuvo tręštos mineralinėmis trąšomis ir auga nederlingoje dirvoje, papildomai reikėtų patręšti mineralinėmis trąšomis.
* Apžiūrimi braškių kereliai, skabomi tie ūsai, kuriais jos nebus dauginamos. Braškės dauginamos tik derlingų ir sveikų kerų ūsais. Tokie kerai pažymimi kuoliukais ir leidžiama iš jų augti ūsams, kad susidarytų rozetės. Numatoma vieta naujam braškynui, iš anksto ruošiama dirva.
* Visas augalines daržo liekanas kompostuokite su durpėmis, mėšlu, mineralinėmis trąšomis. Komposto krūvą kas mėnesį reikėtų perkasti, galima užpilti srutų, kad jos pagreitintų augalinių liekanų puvimą. Žiūrėkite, kad komposto krūva neapaugtų piktžolėmis.
* Kurmiai sunaikina daug kenkėjų lervų, bet sodui padaro nemažai žalos. Juos nesunku pagauti spąstais. Svarbu, kad spendžiami spąstai nebūtų užberti žemėmis ir būtų pakankamai giliai.
* Žiediniai kopūstai suformuos geras galvutes, jei juos pasodinsite iki birželio vidurio. Sodindami šiuos kopūstus birželį, dirvos mėšlu netręškite, jį geriau naudokite kaip mulčią. Jei norite užsiauginti gražių baltų kopūstų galvučių, apsaugokite jas nuo saulės, surišdami arba užlauždami lapus virš galvučių.
* Jei norite visą vasarą turėti žaliųjų žirnelių, sėkite juos visą birželį, bet atminkite, kad vėliau pasėtų derlius mažesnis.
* Šaltu vandeniu nelaistykite šilumą mėgstančių daržovių: agurkų, paprikų, baklažanų, aguročių ir kt. Juos liekite tik vasarošilčiu vandeniu.
* Lauke augančius agurkus, išauginusius trečią tikrąjį lapą, tręškite kas 10 dienų. Birželį nuskinkite smarkiai ūgtelėjusių agurkų viršūnes.
* Kaliaropes sodinkite antroje birželio pusėje iki liepos pradžios. Jei sausa, nepamirškite palaistyti. Tada, prasidėjus lietums, šios daržovės netrūkinės.
* Kai tik užsimezga pupų ankštys, nulaužkite jų viršūnes. Tada pupos greičiau prinoks ir neplis juodieji pupiniai amarai.
* Jei norite liepą ar rugpjūtį mėgautis ridikais, sėkite juos birželį eilutėmis, palikdami 20 cm tarpueilius.
* Birželio pradžioje medžio pelenais naikinkite svogūnines museles.
Darbai sode
* Valkčiu sergančius agrastus reikėtų purkšti 0,5 proc. kalcinuotos sodos tirpalu, pridėjus į jį šiek tiek ūkiško muilo.
* Birželį sodo augalams gali pakenkti ir įvairių vabzdžių lervos. Jų atsiradus, sodo augalų viršūnėlėse susisuka lapai, ant jų atsiranda pilkšvų ar rausvų dėmių. Tai rodo, kad sode apsigyveno kenkėjai. Juos naikinant patariama naudoti priemones, kurios naikina ir lapus graužiančius vikšrus, ir jų sultis čiulpiančias erkes bei amarus, taip pat stabdo grybelinių ligų vystymąsi.
* Jei avietyne pradeda augti atžalos, atsirado avietinių muselių lervų. Tokias atžalas reikia išpjauti iki pat žemės ir sudeginti.
* Šį mėnesį vaismedžiai meta vaisių užuomazgas. Tai natūralus biologinis procesas, nes pirmiausia nukrenta neišsivysčiusios, kenkėjų pažeistos vaisių užuomazgos. Patartina jas surinkti ir sunaikinti.
* Apžiūrėkite paskiepytus augalus ir nuimkite skiepų aprišalus.
* Pašalinkite bežiedžius vynuogių ūglius arba juos patrumpinkite, palikę tik penkis lapus.
* Per sausrą vanduo greičiau pasieks medžių šaknis, jei žemę aplink medį subadysite laužtuvu.
* Pirmoje mėnesio pusėje vaismedžių kamienus apriškite 15 cm pločio gofruoto popieriaus juostomis. Jios padės sugaudyti obuolinius vaisėdžius.
* Aktyviai naikinkite vapsvas. Jas geriausia gaudyti ant medžių pakabintais buteliais, pripiltais giros arba vaisių sulčių.
* Retinkite per tankiai augančias avietes, viename ilginiame metre palikdami 8–10 jų.
* Kovojant su kenkėjais, svarbu žinoti, kad, esant aukštesnei kaip 25 laipsnių temperatūrai, jokiais cheminiais preparatais augalų purkšti negalima.
Darbai gėlyne
* Rožės ilgai žydės, jei tinkamai pašalinsite nužydėjusius jų žiedus. Negalima pjauti viso metūglio, pakanka patrumpinti jį iki pirmos gerai išsivysčiusios akutės. Kuo ilgiau nuo krūmo nepašalinsite nužydėjusių žiedų, tuo lėčiau formuosis nauji žiedai. Norėdami paspartinti rožių žydėjimą, jas gausiai patręškite (1 kv. m – 30–40 g).
* Ribokite kiliminių daugiamečių augalų augimą. Jie turi užimti tik jiems skirtą vietą.
* Sausu metu gausiai liekite pavasarį pasodintus augalus. Nuo sausros ypač saugokite rododendrus.
* Birželio pabaigoje karpykite gyvatvores, pašalinkite metūglius.
* Reguliariai pjaukite veją. Nupjovę ją, patręškite ir paliekite.
* Birželio pradžioje sėkite našlaites ir neužmirštuoles.
* Pageltus svogūninių gėlių lapams, iškaskite, nuvalykite, išdžiovinkite svogūnėlius ir laikykite juos sausoje patalpoje, kurioje vyrauja apie 20 °C temperatūra.
Kaip apsisaugoti nuo rauplių
Mažesnius medelius ir krūmus pravartu laistyti paraugintomis srutomis. Jos prieš laistymą 5–7 kartus atskiedžiamos. Jei nėra srutų, juos galima tręšti 30–50 g karbamido ar 50 g amonio salietros, ištirpintos 10 l vandens. Aplink vaismedį ar krūmelį sodo šakėmis iškasamas negilus griovelis ir į jį supilamos šios trąšos. Paskui, trąšoms susigėrus, dirva sulyginama.
Vaismedžiai azoto trąšomis gali būti tręšiami per lapus. Bet tai daroma, kai medeliai prastai auga arba kai norima naikinti plintančias rauplių sporas. 0,3 proc. karbamido tirpalu (30 g karbamido 10 l vandens) reikia nupurkšti vaismedžius, kol jų lapeliai jauni. Tai padeda apsaugoti nuo rauplių. Šiomis trąšomis vaismedžius reikėtų purkšti praėjus parai po lietaus.
Vėliau, lapams stambėjant, tirpalo koncentracija didinama iki 0,4–0,5 proc. (40–50 g karbamido 10 1 vandens). Pirmą kartą purškiama po vaismedžių žydėjimo. Tuo metu į trąšų tirpalą galima įdėti truputėlį boro rūgšties (apie 6 g vienam arui sodo). Toks boro rūgšties kiekis visiškai kompensuoja boro trūkumą.
Parengė Rapolas Tamošiūnas