socialinė pašalpa

Gyventojai, patiriantys finansinių sunkumų, gali kreiptis į savivaldybes dėl socialinių pašalpų. Jos vardija, kam ir kada išmokos skiriamos. Savivaldybių specialistai skaičiuoja, kad didžiausia pašalpa siekė 800 eurų, taip pat įvardija, kada pašalpa nemokama, nors ji ir buvo apskaičiuota. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, 2023-ųjų gruodį socialinę pašalpą sostinėje gavo 6 215 pareiškėjai. Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 6 067 asmenys, gyvenantys Vilniuje.

Nepasiturintiems gyventojams savivaldybės moka socialines pašalpas, kurių dydis gali siekti daugiau nei 200 eurų per mėnesį. Tačiau už jas savivaldybės prašo nudirbti visuomenei naudingus darbus. Tai gali būti aplinkos tvarkymas ar pagalba švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose. Taip pat savivaldybės vardija pašalpų gavėjus, kuriems taikomos išimtys ir jiems dirbti nereikia.

Jurbarko rajone gyvenantis Tomas yra baigęs tik aštuonias klases, nes jaunystėje sakosi buvęs truputį banditas. Vyras neturi specialybės, oficialiai nedirba ir neketina pradėti bei galėtų būti vadinamas darbo rinkai nepasirengusiu, o, galbūt, ir rengtis nesiruošiančiu, asmeniu. Su žmona Tomas augina tris vaikus, laukiasi ketvirtojo, gyvena socialiniame būste, bet negeria, nevartoja narkotinių medžiagų ir puikiai žino, kas jam priklauso Lietuvos socialinėje sistemoje.

Užimtumo tarnyboje bent pusę metų registruoti gyventojai, kurie būdami bedarbiais gauna socialinę pašalpą iš savivaldybės, pradėję dirbti dar 12 mėnesių gali gauti visą arba dalį buvusios pašalpos. Taigi tokie asmenys vienus metus gali gauti ir atlyginimą, ir pašalpą.

Provincijoje skurdas dažniausiai didesnis nei sostinėje ar kituose Lietuvos miestuose, tad kaimelių ir miestelių žmonės priversti išgyventi už itin mažas sumas. Viena tokių – Širvintų rajone gyvenanti Vilma, turinti išlaikyti dvi dukras iš 270 eurų socialinės pašalpos. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Širvintų rajone gyvenanti dviejų vaikų mama Vilma sunkiai tramdo ašaras.

Dalis gyventojų pasakoja, kad komunaliniams mokesčiams ir maistui išleidžia visas gaunamas pajamas. Taupyti nėra iš ko, todėl praradus pajamų šaltinį belieka tik skolintis arba badauti. Tokioje situacijoje atsidūrusi gyventoja piktinosi institucijų abejingumu. Anot jos, niekas nesiruošia padėti pajamas praradusiems žmonėms. Į portalą tv3.lt kreipusis kaunietė Nijolė skundėsi, kad jau nuo sausio 16 d. negauna jokių pajamų. „Esu neįgali, dirbti negaliu, todėl gaudavau neįgalumo pensiją.

Nepasiturintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl socialinės pašalpos. Mokėdamos šias išmokas savivaldybės gali paprašyti gyventojų už jas atidirbti, pavyzdžiui rinkti šiukšles ar tvarkyti aplinką. Tačiau kai kurie skundžiasi, kad savivaldybė užkrauna darbais, tačiau pašalpos neskiria. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad savivaldybės įdarbinti gali tik tuos gyventojus, kurie jau gauna pašalpas.

Viena 25 metų moteris su neseniai gimusiu vaikeliu pabėgo iš smurtinių santykių užsienio šalyje ir sugrįžo į Lietuvą. Bet čia net 2–3 mėnesius turėjo verstis kaip išmanė, nes negavo jokios paramos. Jauna moteris paprasčiausiai nežinojo apie galiojančius įstatymus ir kitus reikalavimus, o dėl per didelio atstumo iki savivaldybės administracijos nenuvažiavo pasikonsultuoti su Socialinės paramos skyriumi.

Socialinės pašalpos vienoms Lietuvos savivaldybėms – it spąstai, iš kurių merai nesugalvoja kaip vaduotis. Tuo metu kitos savivaldybės džiaugiasi sugriežtinta pašalpų skyrimo tvarka ir jau pamiršo laikus, kai pašalpą gaudavo kone kiekvienas jos paprašęs. Portalas tv3.lt išsamiau pasidomėjo, kaip Lietuvos savivaldybės sprendžia socialinių pašalpų klausimą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Panevėžio miesto savivaldybė vieningai nusprendė spalio viduryje 4-uko susilaukusiai panevėžiečių porai, kuri nuo žiniasklaidos laikosi atokiai, skirti solidžią vienkartinę socialinę pašalpą – 18 tūkst. 240 eurų. Vis dėlto aiškėja netikėtos detalės: ketvertuko tėvas buvo nuteistas garsioje Svainijos savininkų reketo byloje, Paltankės pravarde žinomas vyras yra teistas ir už užpuolimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sukūrė būsto šildymo išlaidų kompensacijos bei socialinės pašalpos dydžio skaičiuokles. Tad gyventojai neišėję iš namų patys gali pasiskaičiuoti socialinę pašalpą ar kompensaciją. „Kad suvaldytume žmonių srautus, norinčių pasitikrinti, ar jiems priklauso parama, sukūrėme skaičiuoklę. Pasitikrinus ir pamačius, kad asmenims priklauso parama, juos kviečiame kreiptis į savivaldybę.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė padidinti valstybės remiamas pajamas iki 122 eurų. Šis dydis taikomas skaičiuojant piniginę socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenimis. Jis dabar siekia 102 eurus. Nuo šių pajamų dydžio priklauso tokie dalykai kaip socialinė pašalpa, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, teisė į nemokamą mokinių maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, kitos išmokos.

Pernai pagalbos į namus ir socialinės globos asmens namuose paslaugos buvo suteiktos 18,6 tūkst. žmonių, arba 4,5 proc. daugiau žmonių nei 2015 metais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Kaip ir ankstesniais metais, dauguma (82,2 proc.) asmenų, gavusių socialines paslaugas į namus, buvo pensinio amžiaus, 16,6 proc. – darbingo amžiaus asmenys su negalia, 1,2 proc. – vaikai su negalia.

 Numatoma, kad visose Lietuvos savivaldybėse liks nepanaudota apie 50 proc. socialinėms pašalpoms bei būsto šildymo išlaidų, karšto, geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms 2015 metams skirtų lėšų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vidutiniškai per vieną praėjusių metų sausio – rugsėjo mėnesį socialinę pašalpą gavo 114,7 tūkst. asmenų arba 4 proc. visų gyventojų.

Šiandieną yra iš tikrųjų nenormali situacija, kada asmenys, kurie vartoja gėrimus, kurie geria, geria už mokesčių mokėtojų pinigus, „Žinių radijui“ sakė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.   R. Žemaitaitis įregistravo pataisas, kuriomis siūloma nemokėti nedarbo išmokos arba socialinės pašalpos jeigu į šias išmokas pretenduojantis arba jas gaunantis asmuo yra neblaivus, o tokį faktą užfiksavo kompetentingos institucijos.

Valstybinė darbo inspekcija užsibrėžusi patikrinti dar daugiau socialinių pašalpų gavėjų nei praėjusiais metais. Nuo šių metų visos savivaldybės, tarp jų ir Panevėžio miesto, perėmė socialinių pašalpų mokėjimo funkciją. Dabar miestas pašalpas mokės iš savo biudžeto, o sutaupytas lėšas socialinei paramai galės pasilikti ir panaudoti kitoms reikmėms, tad bus labiau suinteresuotos remti tik tuos, kurie iš tiesų sunkiai suduria galą su galu, o ne švaistyti pinigus uždirbantiesiems iš šalies.

Gerda Belokopytova Atskubėję naujieji metai atnešė pokyčių ir Socialinių paslaugų įstatyme. Panašu, kad vis labiau stengiamasi užkirsti kelią neteisėtai gauti socialines pašalpas asmenims, nurodantiems mažesnes oficialias pajamas negu yra iš tikrųjų. Ankstesnės sankcijos jau davė rezultatų – gaunančių socialines pašalpas skaičius Šilutės rajone sumažėjo.

Pašalpa plius visuomenei naudingas darbas – tokia praktika Šiauliuose sukėlė audringą reakciją. Pašalpų gavėjai klausia: „Jeigu yra darbo, kodėl nesteigiamos darbo vietos?“ Ką tik universitetą baigusi mergina už socialinę pašalpą nusiųsta plauti indų į privatų darželį. Ji abejoja tokio darbo teisėtumu. „Kraunu daiktus, geriau Anglijoje plausiu indus“, – sako šiaulietė.

Gyventojus mainais už socialines pašalpas raginanti atidirbti Panevėžio rajono savivaldybė atsidūrė teisme. Valdininkus į teismą padavusi gyventoja tikina jaučiasi pažeminta ir reikalauja užmokesčio už atidirbtas valandas. Paįstrio seniūnijos gyventoja už socialinę pašalpą pusantrų metų ravėjo, grėbė lapus, rūšiavo šiukšles. 38–erių moteris skundžiasi, kad dėl to iš praeivių sulaukusi ir patyčių. „Konstitucijai nusižengiama tais atidirbinėjimais.

Keturis kartus teistas Pasvalio rajono gyventojas nelegaliai prekiaudamas technika gavo daugiau nei 1 mln. litų pajamų, nesumokėjo 130 tūkst. litų pajamų mokesčio bei apgaule gavo daugiau nei 4 tūkst. litų socialinę pašalpą.

Dvylika kartų per metus pasikartoja situacija, kurios įkaite yra tapusi visa Lietuva. Dešimtąją mėnesio dieną prie pašto skyrių išsirikiuoja minia pašalpų laukiančių žmonių. Nors tarp jų yra tikrai vargo prispaustų asmenų, dauguma valstybės skiriamą paramą išleidžia svaigalams. Kad yra būtent taip, įsitikino ir „Klaipėdos“ žurnalistai. Į eilę – su buteliais Spalio 10-osios rytą Liepų gatvėje prie centrinio pašto rikiavosi 30 žmonių eilė.

Siūloma suteikti teisę gauti paramą (piniginę socialinę pašalpą) asmenims, gaunantiems išmokas už žemės ūkio veiklą Lietuvoje. Tokią Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Šiau­lie­tė krei­pė­si į re­dak­ci­ją, nes jau tre­čią die­ną So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riu­je ne­ga­li su­lauk­ti sa­vo ei­lės. „Žmo­nės sto­vi net lau­ke, o kai pa­si­tei­ra­vau, ko­dėl taip yra, nu­til­dė ma­ne: tu­ri­te lai­ko, tai ir lau­ki­te“, – pik­ti­no­si mo­te­ris. Šiau­liuo­se nuo 2009-ųjų pa­tri­gu­bė­jo žmonių, gau­nan­čių so­cia­li­nes pa­šal­pas. Ei­lės ri­kiuo­ja­si Auš­ros alė­jo­je esan­čia­me So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riu­je – apie dvi­de­šimt lan­ky­to­jų.

Sugriežtinus socialinių pašalpų skyrimą ir mokėjimą, Panevėžio rajone gyvenamąją vietą deklaravę miestiečiai suskato išsiregistruoti iš kaimo. Panevėžio miestas nedalyvauja bandomajame piniginės socialinės paramos teikimo projekte, todėl čia lengviau gauti pašalpas.

Iš 60-ies šalies savivaldybių tik dešimt nereikalauja atidirbti už paramą. Įdarbinti delsia Kone 6000 panevėžiečių šeimų gali padėkoti Savivaldybei už tai, kad ši nevers socialinių pašalpų gavėjų vasarą dirbti. Kaip valstybės išlaikytinius pasiųsti dirbti viešųjų darbų, valdininkai miesto Tarybos buvo įpareigoti nuspręsti dar iki gegužės 1-osios. Tačiau nuo vasario sukę galvą specialistai pareiškė negalintys nieko išmąstyti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko teigimu, „Sodros“ deficitas per keturis pirmuosius 2012 metų mėnesius yra maždaug 200 milijonų litų mažesnis, negu buvo planuota. Tačiau tai esą nereiškia, kad buvo netiksliai suplanuota. „Per pirmąjį šių metų ketvirtį 50 tūkstančių padaugėjo dirbančiųjų, kurie yra apdrausti visomis socialinio draudamo rūšmis“, – gyrėsi ministras D. Jankauskas po „Sodroje“ pirmadienį vykusio išvažiuojamojo vyriausybės pasitarimo.

Rajono Savivaldybė bando dar labiau pažaboti socialinių pašalpų gavėjus, kad pinigai atitektų tiems, kuriems iš tiesų labiausiai reikia, o ne ieškantiesiems landų įstatymuose. Praėjus beveik trims mėnesiams nuo dienos, kai Panevėžio rajono savivaldybė, kaip ir kitos bandomajame socialinės paramos teikimo projekte dalyvaujančios šalies savivaldybės, eksperimento tvarka savarankiškai skirsto išmokas, su nesąžiningais socialinių pašalpų gavėjais vis dar susiduriama.

Penkioms šalies savivaldybėms eksperimento tvarka leista pačioms spręsti, kam skirti socialines pašalpas. Baigiantis trečiajam eksperimento mėnesiui aiškėja, kad dalis pašalpų gavėjų gudrauja ir pašalpas gauna neteisėtai, praneša LTV „Panorama“. Akmenės rajone vasarį buvo per 3 tūkstančius pašalpų gavėjų. Jiems išdalyta per pusę milijono litų, kompensacijos už šilumą rajone artėja prie milijono. „Apie 50–70 žmonių per mėnesį aplankome.

Penkioms šalies savivaldybėms eksperimento tvarka pačioms sprendžiant, kam skirti socialinę pašalpą, aiškėja, kad kai kurie pašalpų gavėjai jomis naudojosi neteisėtai. Apie pažeidimus praneša ir patys gyventojai, informuoja LTV naujienų tarnyba. Jau du mėnesiai Akmenės, Radviliškio, Raseinių, Šilalės ir Panevėžio rajonų savivaldybės pačios sprendžia, kam skirti socialines pašalpas, todėl jų gavėjai jaučiasi itin stebimi seniūnijų darbuotojų.„Jeigu jie neteisūs, tai negali keikti.

Vilniaus mieste 2011 metais socialinę pašalpą gavo 216 303 asmenys. Lyginant su 2008 m., prasidėjus ekonominei krizei, gaunančių socialinę pašalpą vilniečių padaugėjo 13,2 karto, Kaune – šis skaičius didėjo 26,6 karto (nuo 1519 iki 40300), Klaipėdoje – 18,5 karto (nuo 725 iki 13400), Šiauliuose – 10,9 karto (nuo 621 iki 6756), Panevėžyje – 9,3 karto (nuo 964 iki 8928). „Dar prieš trejus metus visoje Lietuvoje buvo apie 135 tūkst.

Savivaldybės administracijai nesiimant siųsti gaunančiųjų socialines pašalpas padirbėti, ją įpareigoti tai padaryti bando Tarybos narys. Jau kurį laiką nemažai šalies savivaldybių gyventojų, gaunančių socialinę pašalpą, privalo už ją atidirbti. Panevėžio mieste tokia tvarka kol kas negalioja – tik rajone.

Socialines pašalpas pernai gavo dvylika procentų Šiaulių rajono gyventojų ir jų vis daugėja. Daugiau kaip pusei besimokančiųjų mokyklose skiriami nemokami pietūs. Tik vieno kito moksleivio tėvai nepriklauso socialiai remtiniems. Pašalpoms skiriami milijonai „Savivaldybė teikia labai didelę socialinę pagalbą, pernai – per 12 milijonų litų, ją gauna labai daug žmonių“, – sako Šiaulių rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Simanauskienė.