Savivaldybės administracijai nesiimant siųsti gaunančiųjų socialines pašalpas padirbėti, ją įpareigoti tai padaryti bando Tarybos narys.
Jau kurį laiką nemažai šalies savivaldybių gyventojų, gaunančių socialinę pašalpą, privalo už ją atidirbti. Panevėžio mieste tokia tvarka kol kas negalioja – tik rajone. Taigi miesto Savivaldybės tarybos narys Viktoras Trofimovas, kuris dar yra Panevėžio darbo biržos vadovas, pateikė sprendimą, pagal kurį Savivaldybės administracijai būtų pavesta iki gegužės 1 dienos parengti panevėžiečių telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos aprašo projektą ir pateikti jį Tarybai svarstyti.
Bando eiti kitu keliu
„Panevėžio rajono savivaldybė lenkia miestą daugiau nei trimis žingsniais socialinėje ir užimtumo srityse“, – įsitikinęs Viktoras Trofimovas. Ir visų pirma dėl to, kad, kaip dauguma kitų šalies savivaldybių, turi pasitvirtinusi tvarką, pagal kurią socialinių pašalpų gavėjai turi kažkiek padirbėti visuomenės labui.
V. Trofimovo manymu, tai praverstų ir miestui – kad ir sniegui gatvėse valyti.
Politiko nuomone, rajonas miestą aplenkė ir kitu klausimu: ten pašalpas alkoholiui išleidžiantys ir už komunalines paslaugas nemokantys išmokų gavėjai grynųjų pinigų akyse nemato – pinigai pervedami paslaugų teikėjams ir parduotuvėms.
Ir galiausiai rajonas nuo šių metų gali savarankiškai spręsti dėl socialinės paramos didinimo ar mažinimo.
„Tikiuosi, miesto Savivaldybės administracija nebus biurokratiška“, – V. Trofimovas viliasi, kad analogiška tvarka bus parengta ir Panevėžyje. Jis sako siūlymus dėl padirbėjimo visuomenės labui buvo pateikęs ir pernai pavasarį, kai miestui vadovavo Povilas Vadopolas, tačiau spėjo, kad jie nusėdo kažkieno stalčiuje.
Dabar V. Trofimovas tikisi, kad Taryba pritars jo siūlymui ir Savivaldybės administracija bus įpareigota parengti tvarką ir pateikti ją tvirtinti Tarybai. Savivaldybės Socialinių paslaugų skyrius yra išdėstęs, kodėl tokios tvarkos įgyvendinimas sukeltų nemažai problemų, tačiau politikas nemano, kad yra kokių kliūčių. „Nėra administracijos biurokratų noro“, – įsitikinęs jis.
V. Trofimovo manymu, galima viską padaryti ir paprasčiau, inovatyviau pažiūrėti į sprendimo paiešką.
Įžvelgia daug problemų
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius kolegijai yra pateikęs savo nuomonę apie galimybę organizuoti gaunančiųjų socialinę pašalpą darbą. Manoma, kad tai būtų netikslinga. Be to, asmeniui atsisakius už pašalpą atidirbti, gryni pinigai nebūtų mokami, o ir tai esą pažeistų asmenų teises. Jie būtų sulyginami su socialinės rizikos šeimomis ir būtų pažeidžiamos teisės net pasirenkant parduotuvę, tai yra būtų siūloma su kortelėmis apsipirkti tik tose parduotuvėse, kurios laimės pirkimų konkursą. Tokiu atveju baiminamasi sulaukti teisminių ginčų.
Dar viena priežastimi, kodėl netikslinga nustatyti tvarką, Socialinės paramos skyrius įvardija faktą, kad smarkiai pablogėtų paramos gavėjų aptarnavimas. Tik specialistas galėtų pasiųsti asmenį darbams. Tad vėl išaugtų eilės, pailgėtų laikas nuo prašymo priėmimo iki socialinės paramos išmokėjimo.
Pateikiami ir skaičiai. 2009 metais prašymų socialinei paramai gauti priimta 15 185, 2010 metais – 23 629, 2011-aisiais per sausį–kovą – 7 040.
Rašte Savivaldybės kolegijai taip pat cituojama šalies Konstitucija, kurioje rašoma, kad priverčiamas darbas yra draudžiamas ir pan. Kartu abejojama, ar atsirastų įmonių, norinčių įdarbinti pašalpų gavėjus, ir pateikiamas Anykščių rajono savivaldybės pavyzdys. Čia per dvejus metus į Socialinės paramos skyrių nesikreipė nė vienas darbdavys, pageidaujantis tokios darbo jėgos.
Jei patvirtins, darys
Miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas sako, kad būtų daroma taip, kaip nuspręstų Taryba: jei patvirtins, kad reikia kurti tvarką, ji bus kuriama. Bet tuomet, vedėjo teigimu, būtų daug niuansų.
„Sudėtingas procesas... Rajone yra kitaip, – aiškina V. Michailovas. – Ten seniūnijoje gyvena mažiau žmonių ir vieni kitus puikiai pažįsta. Mieste socialinę paramą gauna apie 9 000 šeimų. Jei nors vienam šeimos nariui galėtume pasiūlyti paramą, jau būtų daug.“
Šiuos žmones tektų aprūpinti darbo įrankiais, užtikrinti darbų saugą ir kt. Specialisto žiniomis, anaiptol ne visi didieji miestai dar turi tokią tvarką.
Kaip sako V. Michailovas, rajone darbus paskirsto seniūnija. Kadangi pinigų nuolat trūksta, ir vienam žmogui pusdienį padirbėjus nemokamai jau būna didelis džiaugsmas. O štai ar mieste atsirastų norinčiųjų priimti dirbti tokius žmones, abejojama. Socialinės paramos skyriaus vedėjo teigimu, kai kurios įmonės – pavyzdžiui, „Panevėžio gatvės“ – sunkiai besiversdamos jau ir saviems darbuotojams trumpina darbo dieną. „Tai ar verta?“ – klausia specialistas.
Tiesa, maždaug prieš dešimtmetį ir mieste veikė panaši tvarka.
V. Michailovas teigė tuo metu dar nedirbęs, tačiau, jo žiniomis, sumanymas nelabai pasiteisino – neatsirado norinčiųjų priimti tokius trumpalaikius darbuotojus, o pašalpas vis tiek nori nenori teko mokėti „už dyką“.
Kliūčių nemato
Panevėžio rajone, kaip ir minėta, socialinių pašalpų gavėjai visuomenės labui pluša nuo pernykštės vasaros. Jiems per mėnesį reikia atidirbti keturias dienas po keturias valandas. Pasak rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės, žmogus gali dirbti jam patogiu metu, patogią dieną ir jam priimtinus darbus.
Pašalpų gavėjai kviečiami ne tik tvarkyti teritorijų. Jie gali būti naudingi ir kitur: pagelbėti neįgaliam asmeniui, prisidėti organizuojant kultūros ar sporto renginį ir pan. Tokie asmenys gelbsti ir iškraunant gautus maisto paketus, skirtus socialiai remtiniems žmonėms. „Patiems dalija, ne kam kitam“, – primena A. Paškevičienė.
Vedėjos žiniomis, padirbėti už socialines pašalpas reikia beveik visoje Lietuvoje – gal tik kelios savivaldybės to dar nepraktikuoja. Todėl miesto valdininkų nuogąstavimai dėl panašios tvarkos įgyvendinimo A. Paškevičienę stebina. „Darbo, aišku, padaugėja, – sutinka ji. – Reikia išrašyti siuntimus, žiūrėti, kas dirbo, o kas ne. Bet ir naudos turima daugiau.“
Už pašalpas atidirbinėjantys rajono gyventojai vietos valdininkams didelių pretenzijų nereiškia – tik keli yra pasakę, kad juos tai žemina. Vienas net pateikė skundą merui.
„Ne mes tai sumąstėme – įstatyme parašyta, – sako A. Paškevičienė, – bet tokiai tvarkai pritariame. Reikia galų gale ir padirbėti.“
Tiesa, yra asmenų, kurie nekviečiami atidirbti – jau ir taip dirba, augina vaikus, prižiūri neįgalius asmenis ir kt.
Specialistės manymu, ir pačiam asmeniui pravartu išeiti iš namų, pabendrauti su žmonėmis, jaustis naudingam. „Jis gali būti naudingas savo vaiko mokyklai, savo vaiko darželiui, aplinkai, kurioje gyvena“, – dėstė vedėja.
Jei asmuo nesutinka padirbėti visuomenės naudai, pašalpa jam vis tiek skiriama, tačiau ne pinigine forma: pervedama, kaip minėta, į parduotuvę, paslaugų teikėjams ir kt. Per mėnesį tokių rajone būna iki dešimties, o pašalpas gauna daugiau nei 3 500.
Daiva SAVICKIENĖ
