Į portalą tv3.lt kreipusis kaunietė Nijolė skundėsi, kad jau nuo sausio 16 d. negauna jokių pajamų.
„Esu neįgali, dirbti negaliu, todėl gaudavau neįgalumo pensiją. Dabar vėl reikėjo kreiptis dėl pakartotinio neįgalumo nustatymo. Gydytojas nustatė, kad esu darbinga, todėl ir nebegaunu pensijos. Tačiau dirbti negaliu, sunkiai vaikštau. O iki senatvės pensijos man dar 5 metai.
Gyvenu su neįgaliu sūnumi. Neturiu artimųjų, kurie galėtų man padėti. Taigi pinigus tenka skolintis iš pažįstamų žmonių, tačiau skolų grąžinti negaliu. Todėl tie žmonės daugiau nebeskolins“, – skundėsi moteris.
Ji pasakojo, kad neseniai nusprendė kreiptis pagalbos į Kauno miesto savivaldybę.
„Parašiau prašymą gauti kompensaciją už šildymą ir socialinę pašalpą. Tačiau jų negavau.
Todėl dabar belieka mirti badu, nes neturiu pinigų nusipirkti nei vaistams, nei maistui. Ką kalbėti apie komunalinius mokesčius. Už šildymą esu skolinga jau 150 eurų, neturiu iš ko susimokėti“, – sakė moteris.
Ji skundėsi, kad paprastų žmonių problemos institucijų valdininkams neįdomios.
„Visur kreipiausi ir rašiau laiškus – į gydytojus, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, Kauno savivaldybę, merą. Tačiau niekas man neatsakė. Jiems neįdomios mano problemos. Niekas nepaaiškina, kodėl negaunu išmokų. Jeigu blogai užpildžiau prašymą, tai tegu taip ir pasako. O dabar niekas neaišku, kodėl jau nuo sausio negaunu jokių pajamų. Valdžia marina mane badu.
Bijau, kad neteksiu buto, jeigu skolos ir toliau augs, todėl skolinuosi iš žmonių, stengiuosi susimokėti komunalinius mokesčius, vaistų nebeperku, neturiu už ką jų nusipirkti. Todėl tenka kęst kojų skausmus, sunkiai vaikštau. Greitai turbūt iš viso nebepaeisiu. Maistui taip pat pinigų nebelieka, dabar va nusipirkau tik duonos“, – pasakojo moteris.
Nesutinka iš naujo užpildyti prašymo
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė tikino, kad moters situacija jai žinoma.
„Nuolatos reaguojame į asmens pateiktas užklausas. Informavome, kad dėl piniginės socialinės paramos yra būtina pateikti naują prašymą. Tačiau pareiškėja kategoriškai atsisako tai daryti“, – teigė savivaldybės atstovė.
Žmogaus darbingumas ir savarankiškumas gali keistis
Tuo metu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teigė, kad konkretaus žmogaus situacijos komentuoti dėl duomenų apsaugos negali.
Tačiau tarnyba papasakojo, kad negalia yra nustatoma įvertinus asmens savarankiškumą ir medicininius kriterijus – sveikatos būklę, organizmo funkcijų sutrikimus ir pan.
„Savarankiškumas įvertinamas pokalbio su asmeniu metu užpildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną, o medicininė dalis yra vertinama remiantis gydančio gydytojo parengtame siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) pateiktais duomenimis ir kitais medicininiais dokumentais.
Patys NDNT specialistai žmogaus sveikatos netiria, nediagnozuoja ir pan., nes NDNT nėra sveikatos priežiūros įstaiga“, – aiškino tarnyba.
Anot jos, negalia žmogui nustatoma tam tikram terminui arba neterminuotai.
„Nustatomas terminas priklauso nuo to, kokie medicininiai duomenys nurodyti siuntime, jį rengia gydantis gydytojas, t. y., jei iš šių duomenų prognozuojama, kad asmens sveikatos būklė ir asmens savarankiškumas per tam tikrą laiką gali keistis, tiek gerėti, tiek blogėti, ir tai darytų įtaką jo negaliai, negalia nustatoma terminuotai“, – komentavo tarnyba.
Ji atkreipė dėmesį, kad pasibaigus nustatytam terminui, žmogus į NDNT kreipiasi dėl pakartotinio negalios vertinimo ir pateikia naują gydytojo parengtą siuntimą, kuriame yra surašyta aktuali, tuometinę sveikatos būklę atitinkanti medicininė informacija.
„Per tam tikrą laiką gali būti pasikeitęs ir žmogaus savarankiškumas. Pagal šiuos naujus rodiklius ir atliekamas naujas negalios vertinimas. Negalia gali būti išlikusi tokia pati, tačiau jos procentai gali būti ir padidėję ar sumažėję.
Jei žmogus nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, jį per 30 dienų gali apskųsti NDNT direktoriui ir negalios vertinimas bus peržiūrėtas, t. y. atliktas pakartotinis vertinimas. Jei asmuo nesutinka ir su šiuo sprendimu, jį per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai. Šios komisijos sprendimą įstatymų nustatyta tvarka galima apskųsti teismui“, – aiškino tarnyba.
