Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad savivaldybės įdarbinti gali tik tuos gyventojus, kurie jau gauna pašalpas.
Vienoje socialinio tinklo grupėje jos narys neseniai paskundė, kad už dyką jis dirba jau 7 savaites.
„Užpildžiau prašymą pašalpai gauti. Tačiau savivaldybė paprašė manęs 7 savaites rinktis šiukšles. Taip ir padariau, tačiau pašalpos iki šiol negaunu.
Ar tokia tvarka normali? Pavyzdžiui, kiti visą gyvenimą nieko neveikia, pašalpas gauna ir atidirbti jiems nieko nereikia. Kodėl visiems gyventojams nevienodos taisyklės galioja“, – skundėsi žmogus.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, ar tikrai gali būti, kad žmogus verčiamas dirbti, tačiau pinigų negauna.
Atidirbti tenka ne visiems
Vilniaus savivaldybė pastebėjo, kad teisės aktuose numatyta galimybė savivaldybėms pasitelkti socialinės pašalpos gavėjus visuomenei naudingai veiklai.
„Tačiau atidirbti už pašalpą nereikia.
Vis dėlto jeigu žmogus yra kviečiamas ir jis atsisako dirbti, jis netenka galimybės gauti socialinę pašalpą“, – teigė savivaldybė.
Ji skaičiavo, kad nuo metų pradžios socialinę pašalpą gavo daugiau nei 8 tūkst. gyventojų.
Sausio mėnesio pašalpa vidutiniškai siekė 171,7 euro, o vasarį – 189,9 euro.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija irgi teigė, kad visuomenei naudingos veiklos organizavimas – savivaldybių teisė, bet ne pareiga. Taip pat ji atkreipė dėmesį, kad darbai gyventojams gali būti skiriami, kai jie gauna socialinę pašalpą, o ne prieš ją skiriant.
„Taigi, savivaldybė gali darbingus, tačiau nedirbančius ar nesimokančius darbingo amžiaus žmones, gaunančius piniginę socialinę paramą, pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.
Tokie žmonės neatlygintinai atlieka nedidelės apimties visuomenei naudingas paslaugas bendruomenės labui. Tokių darbų tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, didinti jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją“, – aiškino ministerija.
Kokie darbai dažniausiai skiriami gyventojams?
„Visuomenei naudingos veiklos spektras labai įvairus. Tai ne tik aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas, parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra.
O taip pat ir veikla nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityse, pagalba teikiant socialines paslaugas, organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius ir pan.“ – vardijo ministerija.
Ji skaičiavo, kad 2022 m. vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavo 64,6 tūkst. asmenų, tai sudarė 2,3 proc. visų šalies gyventojų.
„Bendras socialinės pašalpos gavėjų skaičius per šį laikotarpį sudarė 126,8 tūkst. asmenų arba 4,5 proc. visų šalies gyventojų. Vidutinis socialinės pašalpos dydis vienam asmeniui per mėnesį sudarė 116 eurų ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 7,8 proc. – nuo 108 iki 116 eurų
Kadangi praėjusiais metais valstybės remiamos pajamos buvo didinamos du kartus ir išaugo 18 eurų, nepasiturintys gyventojai gavo didesnę socialinę pašalpą, kurios vidutinis dydis asmeniui per mėnesį nuo 2022 m. birželio iki metų pabaigos išaugo iki 125 eurų“, – komentavo ministerija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigė, kad socialinę pašalpą gali gauti žmonės, kurių vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2023 m. sausio 1 d. neviršija 172,7 euro.
„Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbingumo išmoka.
Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama ir kt.“ – aiškino ministerija.
