Penkioms šalies savivaldybėms eksperimento tvarka pačioms sprendžiant, kam skirti socialinę pašalpą, aiškėja, kad kai kurie pašalpų gavėjai jomis naudojosi neteisėtai. Apie pažeidimus praneša ir patys gyventojai, informuoja LTV naujienų tarnyba. Jau du mėnesiai Akmenės, Radviliškio, Raseinių, Šilalės ir Panevėžio rajonų savivaldybės pačios sprendžia, kam skirti socialines pašalpas, todėl jų gavėjai jaučiasi itin stebimi seniūnijų darbuotojų.„Jeigu jie neteisūs, tai negali keikti. Aišku, jaudinasi, nervinasi“, – teigė Panevėžio rajono Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys.
Seniūnai sako jau gaunantys gyventojų pranešimų, kad kai kurie pašalpų gavėjai dirba nelegaliai arba išleidžia pašalpas ne pagal paskirtį. Todėl darbuotojams leidžiama labiau kontroliuoti, kur socialinės rizikos šeimos deda gaunamas pašalpas, pavyzdžiui, padengia skolas ar perka maisto.„Tie pinigai labai naudojami ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, nusiperka išmanųjį telefoną. Bet ar tas išmanusis telefonas labai reikalingas vaikui, kuris paskui lieka be batų, be rūbų?“ – pastebėjo Panevėžio rajono Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius.
„Daug šeimų kreipėsi, kurios nėra susituokusios, nėra vaikams nustatyta tėvystė. Dabar tikrai turi mūsų juristė daug darbo dėl vaikų tėvystės nustatymo“, – skundėsi Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys.
Per du šių metų mėnesius Panevėžio rajone, lyginant su pernai gruodžiu, socialinių išmokų padaugėjo aštuoniais šimtais. Esą dėl to, kad užsiregistravusiems darbo biržoje socialinė pašalpa dabar mokama tuojau pat, o ne po pusmečio.
„Lietuviai, kaip mes sakom, išradingi, jie labai greit atrado galimybę. Žmogus, iš užsienio grįžęs žiemos atostogų, užsiregistruoja darbo biržoje, pateikia dokumentus pašalpai, kompensacijai už šildymą, tuoj jam paskiriama 3 mėnesių išmoka ir jis toliau gali gyventi taip, kaip jam reikia“, – tvirtino Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Kad tokie atvejai nesikartotų, juos fiksuoja seniūnijose sudaryta komisija ir praneša savivaldybėms. Šios sprendžia dėl tolesnio pašalpų mokėjimo.
„Jau pirmieji susitikimai su 5 savivaldybių specialistais ir vadovais parodė, kad labiau bendradarbiaujant, viena vertus, sumažėja piktnaudžiavimo, kita vertus, žymiai efektyviau galima padėti tiems, kam pagalba reikalinga“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Per dvejus metus žadama apibendrinti penkių savivaldybių patirtį ir pateikti siūlymus Vyriausybei, kaip keisti pašalpų skyrimo tvarką.
Zina Paškevičienė
