Sugriežtinus socialinių pašalpų skyrimą ir mokėjimą, Panevėžio rajone gyvenamąją vietą deklaravę miestiečiai suskato išsiregistruoti iš kaimo. Panevėžio miestas nedalyvauja bandomajame piniginės socialinės paramos teikimo projekte, todėl čia lengviau gauti pašalpas.
„Popierinė“ migracija
Socialinių pašalpų gavėjų „popierinę“ migraciją iš kaimo į miestą pastebėjo ne tik abiejų savivaldybių socialinės paramos skyrių darbuotojai, bet ir savivaldybes konsultuojanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta mobilioji Socialinės pagalbos tarnyba (SPT).
Panevėžyje apsilankę šios tarnybos nariai – viceministras Dalius Bitaitis ir ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė – patys įsitikino, kad panevėžiečiai naudojasi galimybe apgaudinėti valstybę.
Jie aplankė socialinių darbuotojų parinktas septynias panevėžiečių šeimas, ne vienerius metus gaunančias socialines pašalpas.
„Esame nustebinti, kaip gerai Panevėžyje gyvena socialinių pašalpų gavėjai“, – po pasisvečiavimo remtinose šeimose ironizavo V.Toleikienė.
Gyvena pasiturimai
Ministerijos atstovus nustebino, kad jų aplankyti socialinės paramos gavėjai įsikūrę gerai įrengtuose būstuose, važinėja neprastais automobiliais, kai kurie atostogauja užsienyje, vienas iš jų baigia pasistatyti nuosavą namą.
Klausinėjami, kaip pavyksta susikurti tokią buitį, jie išsitarė turintys papildomų pajamų. Pavyzdžiui, vienas iš socialinių pašalpų gavėjų nelegaliai taiso automobilius.
„Akivaizdu, kad tokie žmonės neturėtų gauti socialinių pašalpų“, – sakė D.Bitaitis.
Visoms toms šeimoms bus surašyti buities tyrimų aktai ir nuspręsta dėl tolesnio socialinės paramos teikimo.
Viceministras apgailestavo, kad miestuose, skirtingai nei kaimuose, nėra seniūnijų, žmonės menkai vienas kitą pažįsta, todėl socialiniams darbuotojams sunkiau surinkti informaciją apie pašalpų prašytojų ar jų gavėjų materialinę padėtį.
Ministerija svarsto reikalauti gyventojų pateikti išsamesnę turimo turto deklaraciją, ketina susieti įvairius duomenų apie gyventojus registrus į vieną bazę, kad socialiniai darbuotojai galėtų gauti kuo tikslesnę informaciją apie klientą.
Šiuo metu Panevėžyje yra apie 9000 socialinės paramos gavėjų.
Aptarė socialinio būsto klausimus
Su Panevėžio savivaldybės vadovais mobiliosios Socialinės pagalbos tarnybos nariai aptarė socialinio būsto skyrimo klausimus.
Savivaldybė siekia, kad su kitais didžiaisiais šalies miestais būtų sulygintos leistinos panevėžiečių, pretenduojančių į socialinį būstą ar jame jau gyvenančių, pajamos. Pagal dabar galiojančius įstatymus iš socialinio būsto tenka iškeldinti tvarkingus žmones, nes jie gauna šiek tiek didesnes nei nustatyta pajamas. Taigi mažėja jų galimybė atsistoti ant kojų, motyvacija dirbti ir užsidirbti.
Viceministras D.Bitaitis pažadėjo inicijuoti atitinkamų teisės aktų peržiūrą.
Iki šiol ministerija Panevėžio savivaldybei aiškino, kad tokių galimybių nėra.
Panevėžio savivaldybės vadovai su ministerijos atstovais taip pat diskutavo dėl socialinės pašalpos gavėjų telkimo visuomenei naudingiems darbams, aptarė kitus aktualius klausimus.
Inga SMALSKIENĖ
