socialinė atskirtis

Per mažos investicijos į darbuotojus bei kelerius metus linksniuojama socialinės atskirties problema – tokius ekonominius šių metų iššūkius Lietuvai prognozuoja Europos Komisija. Taip pat Komisija ragina Lietuvą imtis sisteminės mokesčių reformos bei susirūpinti naujais mokesčiais. Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis penktadienį Seime pristatė Europos Komisijos (EK) parengtą 2018 metų Lietuvos ekonomikos iššūkių analizę. Šios ataskaitos pagrindu Lietuva gegužę sulauks rekomendacijų.

2018-ieji – geltonojo šuns metai, vadinasi, pamatysime, kokį lietuvišką posakį apie šunis galėsime pritaikyti kitąmet, prognozuodamas politinę padangę juokavo politologas Algis Krupavičius. Tuo tarpu ekonominiu požiūriu Lietuvos laukia augimas, tik svarbu nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius.

Lietuvai kitąmet pasiekus 2 proc. nuo Bendrojo Vidaus Produkto finansavimą gynybai, jo didinti nebereikėtų – lėšas derėtų nukreipti socialinės atskirties mažinimui, sako socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas. Jis teigia nepritariantis Seime gimusiai idėjai partijų lyderiams atnaujinti 2012-aisiais parlamentinių partijų pasirašytą susitarimą, kuriuo nuspręsta pasiekti 2 proc. BVP gynybai iki 2020-ųjų. Šį rodiklį Lietuva turėtų pasiekti jau kitąmet.

Atlikėja Jurga pristato vaizdo klipą bei naujausio savo radijo singlo „Reikalingi“ akustinę versija, įrašyta kartu su pianistu Giedriumi Naku. Naująjame muzikiniame klipe dainininkė nusifilmavo su socialinę atskirtį patiriančiais Lietuvos žmonėmis. Klipo idėja Jurgai Šeduikytei gimė apsilankius Lietuvos Carito valgykloje ir artimiau susipažinus su jos lankytojais. „Esu įsitikinusi, kad viešas žmogus gauna papildomą socialinės atsakomybės naštą.

Lietuvos verslas diskusijos apie mokesčių reformą pasigenda pozicijų ir išsakomų nuomonių stabilumo – tokius apibendrinimus galima daryti po LPK atliktos apklausos kaip verslas vertina naujai pasiūlytą reformą. „Verslui reikia stabilumo ir prognozuojamos situacijos. Nepamirškime, kad visos investicijos ateina, kai yra aišku, kas vyksta ir kas bus, o kalbos apie mokesčius ir jų pakeitimus verslui yra ypatingai jautrus ir daugelį apsisprendimo faktorių įtakojantis dalykas.

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti. Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu.

Lietuvos ekonomikai augant šešerius metus iš eilės, regioninis atotrūkis šalyje nemažėja, rodo kasmetinė „Swedbank“ Finansų instituto atlikta lyginamoji savivaldybių analizė. Sekant globaliomis tendencijomis, didieji šalies miestai plečiasi ir gyventojai labiau telkiasi šalies centruose. Tačiau būtina pabrėžti, jog nemaža dalis iššūkių regionuose kyla ir dėl nesuvaldytos regioninės atskirties ir netolygaus ekonomikos augimo. „Kartu su ekonomine atskirtimi pastebima ir socialinė atskirtis.

„Įkalinimo įstaigų modernizacija Lietuvoje yra būtina. Naujos, europietiškus standartus atitinkančios įkalinimo įstaigos leistų ne tik padidinti visuomenės saugumą, bet ir pagerinti resocializacijos galimybes, taptų pozityvių pokyčių vieta. Manau, kad šios iniciatyvos trukdžiai toliau paliktų Lietuvą atsilikusių valstybių gretose, o įkalinimo įstaigos toliau būtų nusikaltėlių mokyklomis“, – sako Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas.

Žmogaus apsisprendimą likti ten, kur gyvena, ar ieškoti darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje arba dairytis į užsienį lemia ir tai, kad iki šiol turime dvi Lietuvas, o atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir regionų vis didėja.

Rūta Grigolytė, LRT.lt „Kai teko Europos Komisijai pristatyti mūsų pokyčius krizės sąlygomis, kad buvo sumažintos pensijos, išmokos bedarbiams, tai pirmiausia manęs klausė, kaip sureagavo žmonės. Pasakiau, kad nebuvo nieko. Jie šito nesuprato. Mums sunku suprasti, kaip žmogus gali nejausti, kad dega pirštas, bet, pasirodo, yra tokių ligų. Vadinasi, stadija jau gili“, – apie lietuvių polinkį kęsti tyliai ir kiekvienam atskirai sako prof. Boguslavas Gruževskis.

Elektronine pinigine vadinama daugiafunkcinė mikromokėjimų sistema „Tapsis“ mažina socialinę vaikų atskirtį ugdymo įstaigose. Tuo įsitikinęs vienos pirmųjų ją įsidiegusių mokyklų Lietuvoje direktorius Sigitas Alubauskas. „Nemažai daliai vaikų, gaunančių nemokamą maitinimą, valgykloje parodyti talonėlį, suteikiantį teisę į valstybės finansuojamus pietus, iš tiesų sukelia psichologinį diskomfortą.

Šį rug­sė­jį kaip nie­kad gau­siai į mo­kyk­las mo­ki­niai rink­sis vil­kė­da­mi uni­for­mas. Kaž­ka­da dek­la­ra­vus, kad uni­for­ma ni­ve­liuo­ja as­me­ny­bes, pa­sta­rai­siais me­tais priei­na­ma prie nuo­mo­nės, kad ji ne tik gra­ži ir pra­ktiš­ka, bet ir jos dė­ka ma­žė­ja so­cia­li­nė at­skir­tis, o tė­vai su­tau­po lė­šų, ski­ria­mų moks­lei­vių drabužiams.

Skaitydama metinį pranešimą, šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė išskyrė socialinės atskirties didėjimo problemą. „Dėl uždelstų reformų ir padarytų klaidų šalyje daugėja socialiai pažeidžiamų žmonių. Todėl socialinė politika ir toliau reikalauja sutarimo. Tačiau pasiūlymai pasirodė tik prieš mėnesį, Vyriausybės kadencijai einant į pabaigą“, - pažymėjo ji.

Liaudies išmintis byloja: „Be akių – kaip be rankų“. Vargu, ar atsirastų norinčių prarasti kurią nors vieną šių kūno dalių. Deja, pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančia rega, įvairiais kitais regėjimo sutrikimais. Ar pastarieji gali grasinti aklumu, teiraujamės Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorės Angelės Daujotienės. „Maždaug 90 proc.

„Skaudžiausia yra tai, kad recesijos metu visi Lietuvos regionai labai greitai pajuto nuosmukį. Atsigavimą pradėjo justi tik didieji miestai, bet ta banga iki rajonų, mažųjų savivaldybių dar neatsirito“, – apžvelgdama antrą kartą Lietuvoje atliktos savivaldybių lyginamosios analizės rezultatus sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Nors nuo vieno Lietuvos pakraščio iki kito yra vos keli šimtai kilometrų, įvairiuose mūsų šalies kampeliuose gyvenančių žmonių finansinė padėtis gerokai skiriasi. Naujausi duomenys liudija, kad atskirtis tarp savivaldybių pastaruoju metu dar labiau padidėjo. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas tyrimas.

Pateikiame pasaulio ir Lietuvos praėjusios savaitės svarbiausių įvykių apžvalgą. 2011 09 05, pirmadienis K. Kemzūros gestas papiktino varžovus. Po paskutinių Europos krepšinio čempionato A grupės pergalingų rungtynių su Portugalijos komanda Lietuvos rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra sulaukė piktų varžovų trenerio Mario Palmos žodžių apie negarbingą elgesį. Portugalijos strategui užkliuvo K. Kemzūros paimta minutės pertraukėlė per rungtynes, kuomet lietuviai pirmavo beveik 30 taškų.

Vasara sostinės benamių nakvynės namuose – savotiškas poilsio metas. Šaltuosius mėnesius stengęsi išlaikyti turimas vietas „Caritas“ įkurtuose nakvynės namuose, vasaromis benamiai bando užsidirbti, prisidurti prie menkų pašalpų, išsikovoti galimybę gyventi geriau. Eilė prie kartu su nakvynės namais įkurto dienos centro išsirikiuoja dažniausiai tada, kai greta esančioje labdaros valgykloje „Betanija“ varguoliams dalijamas maistas.

Neseniai vienoje radijo laidoje dalyviai teigė, kad dauguma Lietuvą kamuojančių bėdų kyla dėl žmonių susvetimėjimo, atskirumo ir prarastų tarpusavio ryšių. Laida buvo apie jaunimą, ne apie ekonomiką, tačiau laidos dalyvių argumentai krypo į ekonominę pusę, būtent ten ieškant susvetimėjimo priežasčių. Rinka buvo įvardinta viena iš jų. Neva rinkoje žmogus rūpinasi tik savimi, egzistuoja individo kultas ir tai atskiria žmones vienus nuo kitų.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad ilgalaikė socialinė atskirtis yra tokia pat kenksminga kaip ir rūkymas arba alkoholizmas. Tyrimais nustatyta, kad tiems asmenims, kurių socialinė grupė yra maža, gresia aukštas kraujo spaudimas ir net silpnaprotystė, skelbia dailymail.co.uk. Teigiama, kad vienatvė gali lemti imuniteto susilpnėjimą, širdies ligas ar vėžinius susirgimus. Psichologas Johnas Cacioppo sako, kad vienišumo jausmas gali sukelti ir nemigą.

Įvairių krizių laikotarpiu – kaip paprastai – visose šalyse suklesti pranašysčių, būrimų, užkalbėjimų, juodosios magijos ir kitokie panašaus pobūdžio verslai, dažnai persimetantys ir į politiką. Čia jie mutuoja, įgauna naujas formas ir įsitvirtina ilgam. Paskum cunamiu ritasi visko griovimo ir neigimo banga.

Lietuvos žmonės turėtų neregėtai apsidžiaugti. Mat užvakar iš Europos Parlamento (EP) atėjo žinia, jog europiečių išrinktieji, siekdami mažinti skurdą, pritarė minimalių pajamų įtvirtinimui Europos Sąjungoje. Iš kur bus semta, tarkime, skurdžioje Lietuvoje lėšų visuomenės socialinei atskirčiai sumažinti? Ekonomisto profesoriaus Romo Lazutkos nuomone, reikalingi pinigai bus paimti papildomai apmokestinant turtingesnįjį sluoksnį.

Statistika liudija, kad, nepaisant galiojančių ir šią sritį reguliuojančių teisės aktų, Europos moterys vis dar labiau rizikuoja atsidurti ties skurdo riba. Daugumoje ES šalių socialinę atskirtį vidutiniškai patiria 17 proc. moterų (15 proc. vyrų). Lyčių padėties skirtumus ne moterų naudai bene akivaizdžiausiai atskleidžia darbo rinka. Vyrų ir moterų darbo užmokestis ES šalyse vidutiniškai skiriasi 18 proc. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis yra vienas didžiausių ES.

Europos Komisija ir ES pirmininkaujanti Ispanija šiandien paskelbs 2010–uosius Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Šūkiu „Įveikime skurdą!“ kviečiama kovoti su skurdu, kurį tiesiogiai patiria vienas iš šešių europiečių; šiai kovai ES 2010 m. skirs didžiausią dėmesį. Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso ir Ispanijos Ministras Pirmininkas José Luisas Rodríguezas Zapatero kovos su skurdu metus pradės renginiu Madride.