Žmogaus apsisprendimą likti ten, kur gyvena, ar ieškoti darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje arba dairytis į užsienį lemia ir tai, kad iki šiol turime dvi Lietuvas, o atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir regionų vis didėja.
Pakartoję šiuos ne kartą girdėtus teiginius, trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje parlamentarė, šešėlinėje vyriausybėje atsakinga už regioninę politiką, Agnė Bilotaitė ir Zarasų meras Arnoldas Abramavičius aiškino, kokių permainų, jų nuomone, reikėtų, kad atotrūkis mažėtų.
Tikslas – prikelti „antrąją Lietuvą"
Priminusi, kad galimybės įsidarbinti kai kuriuose rajonuose 20–30 proc. mažesnės negu Lietuvos vidurkis, kad vidutinis atlyginimas tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje perkopia 2000 litų, kad sostinėje vienam žmogui tenka 42 tūkst. litų metinių užsienio investicijų, o pietryčių Lietuvoje vos keliasdešimt litų, A. Bilotaitė pabrėžė, kad skirtumai tarp „dviejų Lietuvų" kol kas tik didėja, o ekonominis regionų atsilikimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių žmonės keliasi į didžiuosius miestus ir emigruoja.
„Ta antroji Lietuva yra prasčiau gyvenanti Lietuva, o mūsų tikslas yra ją prikelti“, – teigė parlamentarė, pristatydama regioninės politikos gaires, kuriose, jos teigimu, identifikuojamos atskirties keliamos problemos ir siūlomi sprendimai.
„Ekonominė situacija lemia kiekvieno žmogaus pasirinkimą, ar išvykti į tolimą šalį, ar į Vilnių, Kauną. Jeigu daug žmonių iš kurios nors teritorijos bando išvykti, vadinasi, kažkas toje teritorijoje yra negerai“, – pritarė jai Zarasų rajono meras A. Abramavičius. Jis taip pat teigė, kad atotrūkis didėja. Pripažinęs, jog pastaruoju metu regionuose nemažai padaryta, kad pagerėtų žmonių gerovė, jis tvirtino, kad regionai, ypač probleminiai, beveik neturi galimybių pritraukti verslą.
Siūlo keisti finansavimo modelį
Anot A. Abramavičiaus, yra kelios priežastys, dėl kurių savivaldybės nėra suinteresuotos pritraukti investuotojus, o savivaldybių galimybės formuojant biudžetus, labai ribotos.
„Augimą nurėžia Finansų ministerija. Nuo 2010 metų GPM augimas savivaldybėse yra apribotas“, – sakė A. Abramavičius ir siūlė palikti savivaldybėms GPM prieauglį, kad jos būtų suinteresuotos naujų darbo vietų steigimu, leisiančiu surinkti daugiau mokesčių. Jis taip pat pabrėžė suprantantis, kad verslas investuoja ten, kur didesnės galimybės užsidirbti, tačiau pridūrė, kad sukūrus kompensacinį mechanizmą verslas į regionus ateitų, ir pastarieji imtų atsigauti. „Lietuva – tai ne vien aukštosios technologijos“, – pridūrė A. Abramavičius.
„ES finansavimas labai reglamentuotas, todėl mes siūlome, kad naujojoje 2014–2020 metų perspektyvoje būtų palengvintas priėjimas pasinaudoti parama regionams, tačiau turi ateiti ir verslas“, – teigė A. Abramavičius.
Pripažinęs, kad, pavyzdžiui, Zarasuose, niekada nebus taip pat, kaip Klaipėdoje, Zarasų meras A. Abramavičius teigia, jog atotrūkis negali būti toks milžiniškas. Jis sakė raginantis jau dabar numatyti, kaip 2014–2020 metais bus panaudota ES parama, kad duotų maksimalią naudą ir paskatintų verslą investuoti regionuose.
Pasak A. Bilotaitės, norint pritraukti investicijų į provinciją, jam reikia suteikti lengvatų, kad atėjęs į probleminę savivaldybę verslas gautų atitinkamą kompensaciją iš valstybės. Ji pridūrė, kad turėtų aktyviau dirbti ir regionuose įsikūrusios mokymo įstaigos, kurių užduotis – ruošti tokios rūšies specialistus, kurių reikia konkrečiame regione.
„Šiuo metu visai neatsižvelgiama į regiono specifiką, jo pranašumus“, – teigė A. Bilotaitė, aiškindama, kad regioniniai projektai turėtų tapti tikrai regioniniais, kuriuose dalyvautų bent keturios savivaldybės, o ne „savivaldybių bendradarbiavimu perskirstant pinigus. Kritikuodama, kad iki šiol buvo finansuojami „kompensaciniai projektai, negalvojant, ar bus sukurtos darbo vietos“, ji teigė, kad reikia galvoti „ne kaip duoti pašalpas žmonėms, o kaip sukurti darbo vietas provincijoje“.
TS-LKD atstovaujanti parlamentarė taip pat informavo, kad rengiami pasiūlymai, kaip reikėtų keisti regionų plėtros politiką, kad atskirtis Lietuvoje imtų mažėti.
