J. Stašinskas pasakojo, kad dirba su kaliniais jau ne vieną dešimtmetį, matė kitų šalių sistemų ir tikina, kad Lietuvoje bausmių vykdymo sistema eina vis labiau blogėja, todėl, pasak J. Stašinsko, netrukus gausime signalą iš ES, kad Lietuva turi rimtai pagalvoti ir kažką daryti.
„Dabar įkalinimo įstaigos daugumai nuteistųjų yra nusikalstamumo mokyklos, vietoj to, kad juos neutralizuoti, jie dar mokomi nusikalsti. Pas mus kaip Stalino laikų lageriai – naujoje vietoje aptverdavo tvorą, tada dar vieną tvorą per vidurį, viena pusė gamybinė zona, kita – gyvenamoji. Pastato barakus ir ten gyvena 100-300 žmonių, niekas nežiūrėdavo, kas kaip tvarkosi, rytais veda į darbą ir tiek – tai ta sistema išliko ir pas mus“, – pasakojo Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas.
Įkalinimo įstaigose kriminalinė subkultūra
Dabar Lietuvos įkalinimo įstaigose nusikaltėliai gali laisvai bendrauti, ten įsikūrusi kriminalinė subkultūra. Anot J. Stašinsko, tokia situacija susiklostė, nes nėra atskirų kamerų kalintiems asmenims, o infrastrūktura – vienas svarbiausių veiksnių užtikrinant saugumą.
„Kai yra atskiros kameros gali reguliuoti kaip čiaupą vandens, matai reabilitaciją – ką išleist, o ką ne, gali būti ir kartu ir atskirai. Reikia infrastruktūros, jei paimsim, pavyzdžiui, prokoratūrą – jiems patalpos nesudaro esmės, o būtent įkalinimo įstaigoms tai yra svarbiausia.
Kai kaliniai taip laikomi visada atsiranda lyderiai ir dalis tų, kurie atlieka bausmę, ypač gabesni – įtraukiami tų lyderių į nusikalstamą veiklą, lyderiai rodo kaip galima uždirbti didelius pinigus ir ten tie gabesni nusikaltėliai „maitinami“, palaikomi ir gauna paramą iš kitų draugų, nusikaltėlių susivienijimų. Todėl tie, kurie išeina į laisvę, jie jau žino, kur keliaus ir dirbs. Apskritai, Lietuvos įkalinimo įstaigose vyrauja rusiška subkultūra, ji labai gaji ir stipri iki šiol“, – įspėja J. Stašinskas.
Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas sako, kad iš Lietuvos įkailinimo įstaigų išėję nusikaltėliai jungiasi prie užsienio nusikalstamų grupių, pavyzdžiui, Norvegijoje. Taip pat Lietuviai turi daug nusikalstamos rusiškos patirties, todėl bendradarbiauja ir su rusų nusikaltėlių grupuotėmis.
„Ryšys tarp įkalinimo įstaigų ir laisvųjų – didelis, yra vadinamosios „torpedos“, jei sugauan juos – jie nebijo to kalėjimo. Lietuviai kaliniai turi rusišką mentalitetą, jei mes nesutvarkysim savo įkalinimo įstaigų susilauksim skambučių, kame reikalas, kodėl tai nesutvarkyta. Esant tokioms sąlygoms dalis išėjusių kalinių į laisvę glaudžiasi prie autoritetų, o kiti subkultūros išmokyti išeina į socialinę atskirtį. Juk jie išeina prararadę šeimas, pašalpų nėra, namų neturi. Jie gali rinktis socialinę atskirtį – gaus pašalpų, pavalgys valgyklose, kažką pavogs smulkiai. Tokie asmenys vykdo smulkius nusikaltimus, išmoksta saugotis, o girtuokliai ir narkomanai greitai grįžta atgal“, – pasakoja J. Stašinskas.
Pasak J. Stašinsko, kriminalinė subkultūra klesti Lietuvoje ir dažnai nusikalstamumas pernešamas į užsienio šalis. Dabar dar Lietuvoje jis taip stipriai nejaučiamas, bet greitai iškils kaip svarbi problema.
