įkalinimo įstaigos

Pagal savižudžių skaičių tarp pirmaujančių valstybių įsitvirtinusi Lietuva kitas Europos šalis lenkia ir savižudybių gausa laisvės atėmimo įstaigose – pastaraisiais metais jų ir vėl ėmė daugėti. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos duomenimis, pernai laisvės atėmimo įstaigose mirė 25 asmenys, iš jų 7 nusižudė. 2019 m. mirė 22 nuteistieji, iš jų 8 nusižudė, rašoma pranešime spaudai.

Įkalinimo įstaigose iki šiol nustatyta iš viso 112 koronaviruso atvejų – serga 40 kalinių ir 72 darbuotojai.  Praeitą antradienį koronaviruso atvejų skaičius įkalinimo įstaigose siekė 64. Daugiausia atvejų patvirtinta Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje – 51. Čia serga 34 kaliniai ir 17 darbuotojų.  Laisvės atėmimo vietų ligoninėje kol kas patvirtinti 34 atvejai – serga 3 kaliniai ir 31 darbuotojas.

Įkalinimo įstaigose šiuo metu patvirtinti 64 koronaviruso atvejai – serga 35 kaliniai ir 29 darbuotojai, antradienį pranešė Kalėjimų departamentas. Dar praėjusį ketvirtadienį koronaviruso atvejų skaičius įkalinimo įstaigose siekė 19. Daugiausia atvejų patvirtinta Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Įkalinimo įstaigoje, kurioje bausmes atlieka apie 2 tūkst. nuteistųjų, nustatyta 30 koronaviruso atvejų kaliniams, taip pat serga ir 10 darbuotojų.

Pastarosiomis savaitėmis iš įkalinimo įstaigų pabėgus porai nuteistųjų, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius žada griežtesnę laisvėje dirbančių nuteistųjų priežiūrą.

Vyriausybė siūlo numatyti daugiau galimybių įdarbinti nuteistuosius už įkalinimo įstaigų ribų. Trečiadienį Ministrų kabinetas apsisprendė teikti Seimui Bausmių vykdymo kodekso pataisas, kuriomis būtų nustatoma aiškesnė motyvacinė sistema, skatinanti pačių nuteistųjų norą dirbti. Pakeitimais siekiama įtvirtinti aiškius kriterijus, kuriuos atitinkantys nuteistieji būtų perkeliami iš vienos drausminės grupės į kitą.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) rengiasi kreiptis į Teisingumo ministerijos vadovybę su reikalavimu pateikti aiškią informaciją apie numatomą 2019 metų įkalinimo įstaigų priežiūros sistemos finansavimą. Anot pareigūnų, įkalinimo įstaigų priežiūros sistema yra bene vienintelė teisėsaugos sistemos sritis, kurios kitų metų planuojamas biudžetas vis dar nežinomas.

Apie naujų įkalinimo įstaigų statybą kalbama jau seniai. Ir ne vien dėl to, kad esančios šalyje perpildytos, neretai įsispraudusios į didžiųjų miestų centrus, bet ir dėl to, kad gerinti nuteistųjų gyvenimo ir buities sąlygas nuolat ragina ir Europos Sąjunga.

Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos pasiūlytoms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, kuriomis būtų tikslinamos tam tikros bausmių skyrimo taisyklės ir įvedamos alternatyvios bausmės už kai kurias nusikalstamas veikas, siekiant subalansuoti laisvės atėmimo bausmės taikymo praktiką ir sumažinti laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų skaičių Lietuvoje. „Teisės teoretikai ir praktikai pripažįsta, kad bausmių skyrimo politika Lietuvoje nėra subalansuota.

„Įkalinimo įstaigų modernizacija Lietuvoje yra būtina. Naujos, europietiškus standartus atitinkančios įkalinimo įstaigos leistų ne tik padidinti visuomenės saugumą, bet ir pagerinti resocializacijos galimybes, taptų pozityvių pokyčių vieta. Manau, kad šios iniciatyvos trukdžiai toliau paliktų Lietuvą atsilikusių valstybių gretose, o įkalinimo įstaigos toliau būtų nusikaltėlių mokyklomis“, – sako Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas Jonas Stašinskas.

"Mums svarbiausia - pareigūnų saugumas. Stringantis projektas reikštų, kad pareigūnai ir toliau turės dirbti pavojingesnėmis sąlygomis. Tai visiškai nepriimtina, nes visuomenei ir valstybei labai svarbų darbą dirbantys žmonės turi turėti kiek įmanoma saugesnes, europietiškas darbo sąlygas", - pabrėžia ikiteisminių įstaigų profesinės sąjungos vadovas Tomas Vaitkunskas. Ikiteisminių įstaigų profesinės sąjungos vadovas ne sykį pabrėžė, kad dabartinėmis sąlygomis dirbti - itin sunku.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos įkalinimo įstaigose dirba mažiau kaip trečdalis nuteistųjų, kai kitose Europos šalyse – kelis kartus daugiau. Visa bėda – dešimtmečiais neatnaujinta gamybinė įranga, tad įdarbinti daugiau nuteistųjų tiesiog nėra kur. Verslininkai sako, kad, trūkstant darbuotojų, veiklos kaliniams jie turėtų.

Ilgą laiką Vilniuje siautėjusios Lopo narkotikų prekeivių gaujos vadeiva Laimonas Lapinskas-Lopas (32 m.), kuris nuteistas 20 metų nelaisvės, „sudegina“ jau antrą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (TI-K) darbuotoją.

Tuo metu, kada kai kurie kalėjimai gali pasigirti televizija, sporto salėmis, stalo teniso stalais ir geromis valgyklomis, pasaulyje yra daugybė kitų laisvės atėmimo vietų, kurios ne be pagrindo vadinamos pragaru žemėje: 1. Stenlio (Stanlay) kalėjimas (Honkongas) Vienas iš šešių labiausiai saugomų Honkongo objektų buvo pastatytas 1937 metais, jame buvo vykdomos mirties bausmės. 1990 metais vyriausybė nusprendė jį uždaryti. 122 nusikaltėliai nuo 1946 iki 1966 metų buvo pakarti.

Nuo praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojus Probacijos įstatymui, iš 11 Lietuvos įkalinimo įstaigų lygtinai paleisti 1104 asmenys. Daugiausia nuteistųjų lygtinai paleista iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos – 497. Iš Marijampolės pataisos namų neatlikę visos bausmės į laisvę išėjo 217 asmenų, iš Panevėžio pataisos namų – 95, iš Vilniaus pataisos namų – 70 nuteistųjų, iš Alytaus pataisos namų – 68, iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų – 44, iš Laisvės atėmim...

Iš daugiau kaip 10 000 šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose kalinčių asmenų dirba tik 1190 – taigi apie 14 procentų. Kiti dienas leidžia tinginiaudami. Atsisako dirbti – nuobauda Seniai praėjo tie laikai, kai atliekančiam bausmę nuteistajam, buvo privalu dirbti.

Nuo liepos 1-osios įsigaliojus Probacijos įstatymui durys į laisvę atsivers maždaug 3 tūkst. nuteistųjų. Lietuva – vienintelė Europos Sąjungoje, kurioje probacija – alternatyvi bausmė įkalinimui – nebuvo įteisinta specialiu įstatymu. Šiaulių ir Panevėžio apskričių pataisos inspekcijų įskaitoje  yra po 1200 žmonių. Daliai nuteistųjų bausmės vykdymas atidėtas, kitiems apribota laisvė, o dar kiti – lygtinai paleisti iš pataisos namų prieš terminą.

Kaune, Nepilnamečių tardymo izoliatoriuje–pataisos namuose (NTI–PN) surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo Kalėjimo departamento atstovai, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė, aptarta viena opiausių problemų – kaip sustiprinti nuteistų nepilnamečių ryšius su artimaisiais.

Nuteistieji įsigudrina bausmių atlikimo vietose įsirengti bevielį ryšį ir naršyti internetu. Bausmių vykdymo kodeksas nedraudžia įkalintiems turėti kompiuterius. Tiesa, kamerose jie negali naudotis internetu. Jiems leidžiama tik žiūrėti DVD diskus, rašyti tekstus, perkelti nuotraukas. Norėdami susisiekti su pasauliu, nuteistieji įsigudrina gauti iš laisvės specialias mikroschemų plokštes ir jas įdiegę kompiuteriuose naudojasi bevieliu ryšiu.

Kalėjimų departamentui pavaldžiose įkalinimo įstaigose – pertvarkų metas. Nuo sausio 1-osios jau sujungti 1-ieji bei 2-ieji Vilniaus pataisos namai. Iki vasario 1-osios reorganizacija turi būti baigta ir visuose ketveriuose Pravieniškių pataisos namuose, o Pravieniškių gydymo ir pataisos namai turi būti sujungti su Laisvės atėmimo vietų ligonine. Dar vasarą kai kurie kalbinti pataisos namų darbuotojai su nerimu vertino sumanymus reorganizuoti įkalinimo įstaigas.

Lietuvoje savaitę viešėję Europos komiteto prieš kankinimus ir kitokį nežmonišką, žiaurų ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) nariai lankėsi ir galimose Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalinimo įstaigose, kurios minimos parlamentinio tyrimo išvadose. Be viso to ekspertai lankėsi ir policijos areštinėse ir šalies įkalinimo įstaigose.

Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai įkalinimo įstaigose nuteistieji fiziškai pasipriešina pareigūnams ar juos įžeidinėja necenzūriniais žodžiais. Kalėjimų atstovai įspėja, kad tokiems asmenims nuolaidžiaujama nebus. Kaip praneša Kalėjimų departamentas, antradienio rytą Marijampolės pataisos namuose dviem pareigūnams užėjus į drausmės grupės gyvenamąsias patalpas, vienam iš jų pasipriešino nuteistasis, kuris slėpė telefoną.