Kalėjimų departamentui pavaldžiose įkalinimo įstaigose – pertvarkų metas. Nuo sausio 1-osios jau sujungti 1-ieji bei 2-ieji Vilniaus pataisos namai. Iki vasario 1-osios reorganizacija turi būti baigta ir visuose ketveriuose Pravieniškių pataisos namuose, o Pravieniškių gydymo ir pataisos namai turi būti sujungti su Laisvės atėmimo vietų ligonine.
Dar vasarą kai kurie kalbinti pataisos namų darbuotojai su nerimu vertino sumanymus reorganizuoti įkalinimo įstaigas. „Sutinkame, jog pertvarka reikalinga, – sakė jie. – Tačiau ar tikrai reorganizacijai pasiruošta ir ar, pasinaudojant pertvarka, neparankiems pareigūnams nebus kapojamos galvos?..“ Pareigūnai nuogąstavo ir dėl skubėjimo sujungti pataisos namus. „Mes baiminamės ne tik dėl savęs (nes niekas dorai nepaaiškina, kokia tvarka vyks reorganizacija), bet ir dėl nuteistųjų elgesio, – kalbėjo pareigūnai. – Jie įdėmiai seka, kas čia toliau dėsis.“
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas, kuris beveik vienintelis nevynioja žodžių į vatą ir sako tai, ką mano, patvirtino, jog profesinė sąjunga dar rudenį kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir paprašė sustabdyti Vilniaus 1-ųjų ir 2-ųjų pataisos namų reorganizaciją. „Gavome signalų, jog reorganizacijos procesai nėra skaidrūs, – sakė V. Lamauskas. – Žmonėms daromas spaudimas: kviečiami po vieną „ant kilimėlio“ ir siūlomos žemesnės pareigos. Be to, pabrėžiama, „jei nesutiksi, kitų pareigų gali ir nebūti pasiūlyta“... Žmonės sunerimę, kalba, jog pareigos siūlomos tik „reikalingiems“ žmonėms.“
Profesinės sąjungos pirmininkas piktinasi, jog Teisingumo ministerija ilgai neatsakė į jų kreipimąsi – jis įtaria, jog derybos buvo tik imituojamos ir tyčia vilkinama.
V. Lamauskas sako, jog šiose struktūrose dirbantys žmonės daugeliu atvejų vangiai gina savo teises, nes bijo, kad nebūtų su jais susidorojama. „Galbūt reorganizacija – o ji vyksta neskaidriai – pagaliau išjudins juos“, – tikisi profesinės sąjungos pirmininkas.
Naikinamos pareigybės
Vilniaus 1-ieji („pareigūnų kolonija“) ir 2-ieji pataisos namai nuo sausio 1-osios faktiškai yra sujungti. Dar gruodžio pabaigoje buvo baigti visi turto bei dokumentų perdavimo darbai, o nuo šiol ši įstaiga vadinasi Vilniaus pataisos namais. Jiems vadovauti paskirtas bausmių vykdymo sistemoje didelę darbo patirtį turintis Arvydas Ižička. „Mes nieko nesprendžiame, – lakoniškai atsakė direktorius, paklaustas apie reorganizaciją. – Yra Vyriausybės nutarimas, o mes jį tik vykdome. Aš darbuotojų neatleidinėju, aš tik priimu į darbą.“
Tačiau būtent šiuose pataisos namuose vykdant reorganizaciją panaikinamos nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, taip pat jų socialinę reabilitaciją vykdančių pareigūnų pareigybės. „Kaip vienas darbuotojas fiziškai gali atlikti užduotis – vykdyti nuteistųjų priežiūrą, – kai nuteistieji bausmes atlieka skirtingose vietose?“ – retoriškai klausė profesinės sąjungos pirmininkas V. Lamauskas.
Beje, abi minėtosios įkalinimo įstaigos – nedidelės. Vienoje jų bausmę atlieka apie 90 pareigūnų, kitoje – apie 500 ne pirmą kartą nuteistųjų. Kai kurių specialistų teigimu, būtų buvę kur kas paprasčiau į Vilniaus 2-uosius pataisos namus, atskyrus lokalinę zoną, tiesiog perkelti 90 bausmę atliekančių pareigūnų. Taip būtų likę laisvi pastatai, o ir darbuotojams nereikėtų lakstyti tarp dviejų skirtingose gatvėse esančių objektų.
Agresyvių nusikaltėlių telkinys
Treji Pravieniškių pataisos namai ir atviroji kolonija nuo vasario 1-osios taps vienu juridiniu vienetu – Pravieniškių pataisos namais-atvirąja kolonija, čia bausmes atliks beveik 3000 nuteistųjų.
Į Pravieniškių pataisos namus atlikti bausmių paprastai siunčiami pirmą kartą sunkius ar labai sunkius nusikaltimus padarę vyrai. Ne vienas pareigūnas baiminasi, kaip reiktų suvaldyti tokį didžiulį „monstrą“, jeigu, neduok Dieve, kiltų riaušės. „Šiose įkalinimo įstaigose kali tokie „berniukai“, kad nuolat turi būti pasiruošęs bet kam – intelekto lygis, jei taip galima pasakyti, agresoriškas. Jie pripažįsta tik jėgą ir pinigus“, – sakė ilgus metus vienuose Pravieniškių pataisos namuose pradirbęs pareigūnas.
Šių eilučių autorei ne kartą teko girdėti, kiek pareigūnams tenka įdėti pastangų, kad įtrauktų nuteistuosius į įvairias socialines programas, užimtų juos. „Kad socialinė programa ar projektas pradėtų normaliai funkcionuoti, reikia maždaug pusmečio jam paruošti, – yra sakęs Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas socialiniam darbui Lionius Demjanovas.
Tad ar sumažinus darbuotojų skaičių (iš Pravieniškių pataisos namų planuojama atleisti 25 darbuotojus) nenukentės nuteistųjų reabilitacija, ar tvarkai ir saugumui užtikrinti pakaks pareigūnų?
Paklaustas apie vykdomą pertvarką, Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktorius Skirmantas Agurkis nesileido į kalbas: „Išeinu į užtarnautą poilsį, – sakė S. Agurkis. – 31 metus atidaviau šiai sistemai, paruošiau pamainą. Dabar tegul jaunimas rodo, ką sugeba.“ Direktorius tik patikino, jog buvo pasiekęs, kad jo vadovaujamoje įkalinimo įstaigoje nuteistųjų nepasiekdavo nei alkoholis ar kvaišalai, nei kiti draudžiami daiktai. Ar pasiseks palaikyti tvarką po reorganizacijos, S. Agurkis nesiėmė prognozuoti.
Ligoninė ir pataisos namai
Keisčiausia idėja – sujungti 100 kilometrų vieną nuo kitos nutolusias laisvės atėmimo vietų įstaigas: Pravieniškių gydymo ir pataisos namus bei Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Nuo vasario 1-osios bendra įstaiga vadinsis Laisvės atėmimo vietų ligonine.
Dar 2004 metais sumanyta į Pravieniškių gydymo ir pataisos namų teritoriją iš Vilniaus centro – Lukiškių aikštės – perkelti Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Buvo skirti milijonai, pradėtos „amžiaus statybos“. Iškilo keletas naujų pastatų, kapitaliai suremontuotos senosios gyvenamosios patalpos.
Jau tuomet daugelis bausmių vykdymo sistemoje dirbančių žmonių skeptiškai žiūrėjo į pasiryžimą ligoninę perkelti vos ne į miškų glūdumą. Bet, matyt, Kalėjimų departamento vadovams toks objektas buvo labai parankus. Kas paneigs, jog iš toms statyboms skirtų milijonų nenubyrėjo kam nors į kišenę – na, kad ir vilai užsienyje nusipirkti?.. O šių įstaigų sujungimas dar pasitarnaus tuo, jog bus atsikratyta „nepatogių“ žmonių.
Giminių klanas?
Kai kurie pareigūnai širsta, jog Teisingumo ministrijoje sėdintys reformų sumanytojai nepasidomi, kokia darbo įkalinimo įstaigose specifika. „Optimizuojant ir taip neva sutaupant milijonus, išeitinėms kompensacijoms, įvairių dokumentų bei norminių aktų, sutarčių keitimui ir pradėtų projektų reorganizavimui „išlėks“ milžiniškos pinigų sumos – ne vienas milijonas, – aiškino į reorganizacijos mėsmalę pakliuvę pataisos namų darbuotojai. – Ši reorganizacija paliečia ne tik mus, darbuotojus, bet ir nuteistuosius, kurie tik ir laukia savo eilės pakelti galvas, nes galbūt liks mažiau drausmės.“
Kita vertus, atleidimo lapelius gavę pareigūnai vis garsiau ima šnekėti, jog į jų vietas priimami „reikalingi“ žmonės. „Visuotinio nedarbo laikais vykstančios reorganizacijos – proga „sukišti“ savus – gimines ir artimuosius, – tvirtino ne vienas pareigūnas. – Nors ir iki šiol šioje sistemoje klestėjo žmonų, meilužių, dėdžių, tetų ir kitų artimųjų klanas.“
Beje, daugelyje šalių nėra tokios įstaigos kaip Kalėjimų departamentas – tokios tarpininkės tarp Teisingumo ministerijos ir įkalinimo įstaigų, tokios „auklės“ (ne veltui sakoma: „Dešimt auklių – vaikas be galvos“). Ar nebūtų buvę protingiau „optimizuoti“ visą departamentą su kabinetiniais darbuotojais? Jei pastarųjų nebūtų, darbas laisvės atėmimo vietose, ko gero, nė kiek nenukentėtų...
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
