Iš daugiau kaip 10 000 šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose kalinčių asmenų dirba tik 1190 – taigi apie 14 procentų. Kiti dienas leidžia tinginiaudami.
Atsisako dirbti – nuobauda
Seniai praėjo tie laikai, kai atliekančiam bausmę nuteistajam, buvo privalu dirbti. Tačiau tais laikais dirbti nelabai kas norėjo, nes nerašyti kalėjimo įstatymai draudė dirbti „bachūrams“, „vierchams“. Tad jie vietoje savęs į darbus grūsdavo prasilošusius, prasiskolinusius, pažemintuosius – „dūchus“, „kaziolus“, „gaidžius“ ir kitų žemesniųjų kastų atstovus. Vienu metu buvo tokia nuostata kalinių tarpe: jeigu dirbi, tai esi „ožys“. O nuo „ožio“ iki „gaidžio“ – vienas nedidelis žingsnelis. Kalėjime „gaidžiai“ labiausiai skriaudžiama kasta, kuri turi ne tik nudirbti visus darbus, bet ir tenkinti „vierchų“ seksualinius poreikius. Įkalinimo įstaigų dirbantieji oficialiai tai neigia, tačiau buvę kaliniai apie kąstas pripasakoja daug visokių istorijų.
„Aštuonioliką metų dirbu įkalinimo įstaigoje, bet tokių santykių, kad vienas nuteistasis siųstų dirbti vietoj savęs kurį nors kitą nuteistąjį, tikrai nebuvo,“ – sako Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-osios valdybos laikinai einantis viršininko pareigas Darius Kubilius.
Viršininkas sako, jog ir dabar yra tokių, kurie atsisako dirbti, kurie mano esantys už visus gudresni, turi sąskaitose daugiau pinigų, niekina kitus nuteistuosius.
„Tačiau adminstracija darbą tokiems „šustriakams“ irgi siūlo, – sako D. Kubilius. – Jei jie nesutinka, tai traktuojama kaip administracijos reikalavimų nevykdymas, tiems skiriamos drausminės nuobaudos. Nenoras dirbti fiksuojamas ir asmens charakteristikoje. O tai turi įtakos svarstant lygtinio paleidimo terminus.“
Tačiau dabar, kai bedarbystė dantis rodo ir laisvėje, aprūpinti bausmę pataisos namuose atliekančius asmenis, nėra jokių galimybių.
Priklauso nuo užsakymų
Šiandien nuteistieji dirba trijose valstybės įmonėse – prie Pravieniškių, Alytaus ir Marijampolės pataisos namų.
Viena didžiausių iš jų – Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų – turi filialus prie visų Vilniuje, Pravieniškėse ir Panevėžyje esančių pataisos namų. Šioje įmonėje įdarbinama maždaug 750 nuteistųjų.
„Įdarbintume ir daugiau, jei turėtume užsakymų. Gamybos apimtis priklauso nuo užsakovų: jei jų yra, visiems gerai, – sako 28 metus šioje įmonėje besidarbuojantis direktoriaus pavaduotojas Vytautas Pitkauskas. – Mūsų įmonės apyvarta 2009–2010 metais siekė 11 mln. litų, o pernai jautėme pakilimą, nes apyvarta išaugo iki 17 mln. litų. Šiuo metu – štilis, turime tik smulkių užsakymų. Iš patirties galiu pasakyti, kad šie metai nieko gero nežada“.
Anot direktoriaus pavaduotojo, jų įmonė dalyvauja įvairiuose konkursuose įvairiausiems darbams atlikti, ieško verslininkų, kuriems galėtų gaminti jiems reikalingas detales ar gaminius. „Žinome savo galimybes ir kokios kokybės gaminį galime pateikti užsakovui, – aiškina verslo peripetijas V. Pitkauskas. – Manau, mūsų darbų kokybė atitinka kainą, tik dar neatsigauna kai kurios pramonės šakos, tebesijaučia stagnacija statybose, tad ir su užsakymais niekas neskuba“.
Kokybė atitinka kainą
Bene didžiausias metalo apdirbimo cechas yra Pravieniškėse – jame dirba apie 80 kalinių. „Gamyba šiek tiek paskirtyta pagal produkcijai keliamus reikalavimus. Vilniaus pataisos namuose, Rasų gatvėje esančiame metalo apdirbimo bare, gaminami grubesni metalo gaminiai: grotos, šarvuotos durys, įvairios metalo konstrukcijos, kurioms nekeliami dideli kokybės ar dizaino reikalavimai, – sako V. Pitkauskas. – O Pravieniškių metalo apdirbimo ceche gaminama jau šiek tiek aukštesnio lygio produkcija: stelažai vaistinėms, persirengimo spintelės, seifinės spintos ir pan. Ir mūsų gaminama produkcija nėra brangi, bet pakankamai kokybiška“.
Kaip sako V. Pitkauskas, Kalejimų departamento ir daugelio įkalinimo įstaigų administracijos darbuotojų kabinetuose sustatyti būtent nuteistųjų rankomis pagaminti baldai. „Galime pagaminti puikiausius laukiamojo, kabineto baldus, esame gaminę tiek medžio, tiek metalo detales stambioms įmonėms. Darbo ieškome visais įmanomais būdais – dalyvaujame konkursuose, kalbamės su verslininkais, – pasakoja direktoriaus pavaduotojas.
Kepama ir duona
Beveik visos Lietuvo įkalinimo įstaigos (išskyrus Panevėžio pataisos namus) pačios apsirūpina duonos gaminiais. Štai Vilniaus pataisos namuose – vadinamosiose Rasose, kur bausmes atlieka vyrai, nusikaltę jau ne pirmą kartą, – įrengtoje duonos kepykloje nuolat triūsia 6–8 nuteistieji. „Kepama juoda ir balta duona, ja aprūpiname visas Vilniuje esančias įkalinimo įstaigas“, – paaiškina Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Česlovas Jocius. – Dar 10–12 nuteistųjų dirba metalo apdirbimo ceche, 12–15 – stalių bare kitame pataisos namų padalinyje Sniego gatvėje“.
Na o Pravieniškių kepykloje, kur dirba 8–9 nuteistieji, kepama duona aprūpinami ne tik šioje pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, bet ir Alytaus pataisos namuose kalintys asmenys.
Duonos gaminiais apsirūpina ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose bausmes atliekantys paaugliai. Čia įrengta šiuolaikinė duonos gaminių kepimo linija, tad nuteisti nepilnamečiai pataisos namų viduje gali pabaigti duonos kepėjų mokslus ir dirbti.
Tenka sukti galvas
Įkalinimo įstaigų vadovai susirūpinę, kad kartais geras iniciatyvas ir norus žlugdo įstatymai. Štai Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka ir nuteistieji iki gyvos galvos, kurie pagal įstatymą privalo būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. Nė vienas 21 čia perkeltas nuteistasis iki gyvos galvos neturi darbo. Kad įdarbintų tokį nuteistąjį, valstybės įmonė turėtų įrengti atskirą cechą.
Štai pastaruoju metu Pravieniškių įkalinimo įstaigos vadovai suka galvas, kaip įdarbinti gana gabų drožėją, nuteistąjį iki gyvos galvos, kuriam darbą siūlo liaudies menininkas iš Šiaulių. „Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime šie nuteistieji kali atskirai ir problema, kaip įdarbinti, nekyla, – sako Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Virginijus Ceslevičius. – Telieka tik visiems aktualus rūpestis – kiek įdarbinti. Tačiau mes nenuleidžiame rankų, tariamės su juristais ir manome, jog rasime būdą išspręsti šią problemą“.
Beje, bene prieš ketvertą metų šių pataisos namų nuteistiesiems iki gyvos galvos buvo pasiūlytas darbas – fasuoti sėklas. „Šį darbą vyrai galėjo atlikti savo gyvenamose vietose, – prisiminė D. Kubilius. – Jokie reikalavimai nebūtų buvę pažeisti ir vyrai tam tikram laikui būtų turėję užsiėmimą. Deja, nuteistieji atsisakė motyvuodami – esą „koks gi čia darbas...“
Daugiau „saugiklių“
Valstybės įmonėje prie Alytaus pataisos namų įdarbinti nuteistieji gamina elektros instaliaciją, baldus biurui ir namams, įvairios paskirties gaminius iš metalo – stelažus, metalines spintas, vartus ir tvorų elementus, taip pat pina gaminius iš vytelių. Be to, projektuoja ir gamina įvairias nestandartines konstrukcijas pagal užsakymus, gamina plastmasės liejimo formas, presformas, štampus.
Kaip papasakojo Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas, dabar nuteistieji gamina šašlykines, neseniai darbo turėjo ir vytelių pynėjai. „Šiuo metu deramės su vietos verslininkais dėl darbo užsakymų“, – sako K. Jasmontas.
Paklaustas, ar noriai verslininkai priima nuteistąjį į darbą, ar nebijo, kad šis apvogs, pasigers ir panašiai, direktorius atsako: „Nebijo, nes bausmę atliekantis žmogus turi daugiau „saugiklių“ negu atsiųstasis iš darbo biržos. O mes saviškius, kurie turi teisę be sargybos išeiti į miestą ar darbą, dažnai netikėtai patikriname. Be to, darbdavys gali nebijoti, kad toks darbininkas pabėgs, prigers, kels konfliktines situacijas. Mūsų vyrai žino, jog neapsimoka tolinti čia pat šviečiančią laisvę“.
Dviračiai ir siuviniai
„Šiuo metu iš 330 nuteistųjų, kurios atlieka bausmę, 50 dirba gamyboje, dar 50 įdarbintos pačiuose pataisos namuose – gamina valgį, dirba skalbykloje, atlieka kitus ūkio darbus, – pasakoja Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė. – Apie 13 moterų – pensininkės arba dėl ligos negali dirbti“.
Pravieniškių valstybinės įmonės Panevėžio filialas yra sudaręs sutartį su Šiaulių dviračių gamybos bendrove „Baltik vairas“, todėl 10–12 moterų surinkinėja dviračius. Dar antra tiek siuva darbo rūbus, drabužius žemesnio rango įkalinimo įstaigų pareigūnams. Keletas moterų dirba gintaro apdirbėjomis – keli gintaro dirbinių meistrai yra sudarę sutartis ir tam pristato gintarą į pataisos namus.
R. Stankuvienė sako, kad jei būtų galimybė, įdarbintų ir daugiau moterų, bet kai laisvėje didelis nedarbas, niekas nepuola siūlyti darbų. Todėl pataisos namų administracija sukasi kaip išmanydama: veža nuteistąsias prižiūrėti šunų į gyvūnų globos prieglaudą, rūšiuoti buitinių atliekų ar dirbti kitokių naudingų darbų. „Tačiau į darbus už pataisos namų teritorijos ne visos gali išvažiuoti, tą reikia užsitarnauti, – aiškina R. Stankuvienė. – Moterys privalo nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, būti atlikusios trečdalį bausmės. Moteris, kurioms nebedaug likę, kol joms atsivers pataisos namų vartai, po truputį pratiname prie laisvės“.
TIK FAKTAI:
Prie įkalinimo įstaigų esančiose valstybės įmonėse gaminama įvairi produkcija – nuo inkilų paukščiams, įvairių metalo, medžio ir siuvimo dirbinių iki baldų ar jiems skirtos furnitūros.
Šių valstybės įmonių gaminiai yra parduodami tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – Estijoje, Latvijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir kitur. Per 2011 metus visos trys įmonės kartu sudarė sandorių už 3 606 000 litų.
Nuteistieji atlieka ir visuomenei naudingų darbų: tvarko aplinką, sodina medelius ir gėles, globoja gyvūnus.
Nuo senų laikų tarp kalinių egzistuoja griežtai apibrėžtos kastos. Jų schema yra tokia: „gaidžiai“, „ožiai“, „duchai“, „bachūrai“, „šustriakai“, „vierchai“.
Pati žemiausi yra „gaidžių“ kasta, kuri dar skirstoma į „amarus“ ir „šlepukus“. Jie vieni nuo kitų beveik nesiskiria, nes teikia lytines paslaugas. Tik „šlepukai“ patenkina kalinius oraliniu būdu.
Tarp nuskriaustųjų yra ir savo noru patenkinančiųjų likimo draugus. Teikiantieji mokamas lytines paslaugas yra vadinami „putiovais“.
Nuskriaustuoju kalinys tampa visam gyvenimui. Ši dėmė nenuplaunama, čia neegzistuoja apeliacija, niekam nepasiskųsi, jog nelaimėliu tapai neteisėtai. Žinia apie tokius kalinius labai greitai pasklinda po visus pataisos namus.
„Dūchai“ yra artimiausi „vierchų“ tarnai. Jie jiems gamina valgyti, nešioja krepšius, tvarko gyvenamąsias patalpas, bet kuriuo momentu pareikalavus atveda „gaidį“.
Įkalinimo įstaigų administracijos pripažįsta, kad egzistuoja kalinių įstatymai ir kastos, todėl stengiasi visais įmanomais būdais šias kastas išskirstyti. Tam tikslui nuteistieji yra skirstomi į lengvąją (joje tie, kurie laikosi įstaigos vidaus taisyklių, dirba ar mokosi, užsiima socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų organizuojamoje veikloje), paprastąją ( tie, kurie laikosi nustatytos tvarkos, tačiau nėra aktyvūs) ir drausminę (linkusieji nusikalsti, konfliktiško būdo asmenys) grupes.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
