Finansuoja norvegai
Bene sparčiausiai darbai vyksta Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (PN-AK). Pernai paskutinėmis gruodžio dienomis viešai buvo pristatytas 2009-2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis finansuojamos programos projektas „Sudaryti sąlygas sumažinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pakartotinio nusikalstamumo atvejų skaičių“. Šiuo projektu bus bandoma išspręsti įsisenėjusią problemą šalies pataisos namuose – panaikinti bendrabučio tipo kalinimą. Nuteistieji turėtų bausmes atlikti šiuolaikiškose, tarptautinius standartus atitinkančiose kamerose.
„Šiuo metu esančiose didžiulėse kalinimo patalpose gyvena po 20 ir daugiau skirtingų žmonių, tad nenuostabu, kad stipresnis ima „valdžią“ į savo rankas, bando įvesti savo tvarką. Dėl to skaldomasi kastomis, sunkiai galime išguiti dar nuo sovietmečio likusius „lagerinius“ kalinių įpročius. O naujajame sektoriuje bus įrengtos kamerų tipo patalpos, kuriose nuteistieji gyvens po 2-3, – sakė Pravieniškių PN-AK direktorius Virginijus Ceslevičius. – Tai optimaliausias variantas, nes, jei nuteistieji gyvens po vieną, jie neteks socialinių, bendravimo įgūdžių. Kameras nakties metu galėsime rakinti, todėl turėtų ženkliai pagerėti nuteistųjų izoliacija ir neigiamų įtakų prevencija“.
Tokia įkalinimo įstaigos rekonstrucija – pirmoji Lietuvoje. Ji pradėta įgyventi pernai liepą ir planuojama pabaigti iki 2016 metų balandžio. Programai yra skirta 9,8 mln. litų, iš kurių 8,4 mln. litų yra Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšos, o dar 1,5 mln. litų prideda Lietuva.
„Kai bus įrengtos tarptautinius standartus atitinkančios kameros, jose bus galima apgyvendinti 456 3-ojo sektoriaus nuteistųjų, – paaiškino Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas Arvydas Stankevičius. – O modernios techninės apsaugos priemonės leis maždaug 30 ginkluotą apsaugą vykdžiusių pareigūnų perkvalifikuoti ir perkelti juos dirbti tiesiogiai su nuteistaisiais bei vykdyti kai kurias socialinės reabilitacijos funkcijas“.
Anot pavaduotojo, šiuo metu yra atlikta pastatų techninė ekspertizė, vyksta baigiamieji projektavimo darbai. Metų viduryje planuojama pradėti realius darbus – 3-ojo sektoriaus pastatų ir inžinerinių apsaugos techninių priemonių rekonstravimą.
Beje, Pravieniškių PN-Ak nuolat lankosi atstovai iš Norvegijos Karalystės Pataisos tarnybų direktorato. Šių vizitų tikslas – stebėti, kaip vyksta projekto, kurį jie finansuoja, darbai.
Pagerės priežiūra
Pravieniškių PN-AK dalyvauja ir dar viename projekte – „Sąlygų įkalintiems asmenims, priklausantiems pažeidžiamoms grupėms, gerinimas“, kuris beveik jau įgyvendintas. „Balandžio mėnesį 2-ajame sektoriuje turėtume atidaryti naują lokalinį sektorių, skirtą priklausomybės ligomis sergantiems įkalintiems asmenims, – sakė A. Stankevičius. – Taip siekiama pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą tiems asmenims, kurie priklauso pažeidžiamoms grupėms“.
Šis lokalinis sektorius bus izoliuotas nuo kitų, tačiau, pasak įstaigos vadovų, tikimąsi, jog naujų darbo vietų kurti neprireiks – jame dirbs tie patys darbuotojai.
Kovo pradžioje Psichologinės tarnybos ir 2-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojai apsilankė Vilniaus pataisos namuose veikiančiame reabilitacijos centre, bendravo su ten dirbančiais specialistais ir centro gyventojais.
Mat Vilniaus pataisos namuose esančiame reabilitacijos centre dirbantys specialistai gana sėkmingai taiko gydymo ir reabilitacijos metodus priklausomybių turintiems nuteistiesiems. Kolegos iš Pravieniškių ir atvyko pasisemti patirties, kaip kokybiškai parengti ir įdiegti Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programą, išgirsti su kokiais sunkumais susiduriama dirbant su priklausomais asmenimis.
Tardymo izoliatorius Kaip pranešė Kalėjimų departamentas, Šiaulių tardymo izoliatorius (TI) pasirašė rangos sutartį su UAB „Panevėžio miestprojektas“ dėl naujojo pastato projektavimo darbų. Pagal ją rangovai dar šiemet turės parengti pastato techninį projektą. Naujasis tardymo izoliatorius bus modernesnis ir talpesnis.
Šiaulių TI, statytame daugiau nei prieš 100 metų, sąlygos gana prastos, todėl manoma, kad naujas, modernus ir erdvus pastatas gerokai palengvins sąlygas ne tik sulaikytiems asmenims, bet ir ten dirbančiam personalui.
Naujo TI projektavimo ir statybos darbai yra atliekami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą. Bendra projektavimo darbų sutarties vertė yra 184 500 eurų.
Kalėjimų departamentas dar 1999 metais turėjo parengtą techninį projektą „Panevėžio miesto 400 vietų tardymo izoliatorius (arešto namai)“. Pasirašyta sutartimi rangovai įsipareigoja šį projektą pakoreguoti ir pritaikyti naujam sklypui Šiaulių rajone, Malavėniukų kaime.
Naujosios laisvės atėmimo įstaigos, kurioje numatyta 600 vietų, statybos turėtų būti baigtos iki 2018 metų gruodžio vidurio.
Teismų karuselėje
Užtat Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (TI-K) dar kol kas vis dar puikuosis sostinės centre. Dar pernai Kalėjimų departamentas įsivėlė į teismų karusėlę dėl paskelbto Lukiškių TI-K iškeldinimo viešojo konkurso. Koncerno „Icor“ įmonės „City Service“ ir „Realco statyba“ kreipėsi į teismus, nes buvo neptenkinti, kad Kalėjimų departamentas, Viešųjų pirkimų tarnybai leidus, pradėjo neskelbiamas derybas su „Hanner“ ir „Pilies projektais“, o ne su „City Service“. Pasak departamento atstovų, pastaroji anksčiau turėjo patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, tačiau to nepadarė, todėl jos pasiūlymas buvo atmestas.
Iš konkurso išmestos įmonės savo ieškinyje Kalėjimų departamentui prašė įpareigoti perkančiąją organizaciją organizuoti neskelbiamas derybas su visais trimis dalyviais, o ne dviem, kaip nutiko po ieškovų pašalinimo iš konkurso, taip pat įpareigoti atsakovą sustabdyti konkurso vykdymą.
Tačiau prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, kuris pabrėžė, kad dabartinės sąlygos Lukiškių TI-K neatitinka teisės aktų reikalavimų, dėl to valstybė patiria išlaidas žalai nuteistiesiems, kurių kalinimo sąlygos buvo pripažintos neatitinkančiomis reikalavimų (izoliatorius yra perpildytas, nuteistųjų (suimtųjų) laikymo sąlygos jame yra netinkamos), atlyginti. Akivaizdu, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius konkursą, Lukiškių TI-K iškėlimo iš sostinės centro įgyvendinimas užsitęstų.
Tačiau „City Service“ ir „Realco statyba“ nenurimo ir dar kartą kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), kuris iš dalies patenkino bendrovių skundą ir perdavė jį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos – Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT), tačiau ir čia nieko nepešė.
Vyksta remontai
Na o kol pešamąsi dėl pelningo Lukiškių TI-K iškeldinimo, įkalinimo įstaigos administracija yra priversta remontuoti patalpas, kadangi neatsigina suimtųjų ir nuteistųjų skundų dėl prastų kalinimo sąlygų.
Pasak šios įkalinimo įstaigos direktoriaus pavaduotojo ryšiams su visuomene Romo Ostanavičiaus, Visuomenės sveikatos centro darbuotojų vizitai tokie dažni, kad šie laikomi vos ne įkalinimo įstaigos darbuotojais. „Tačiau po tokių vizitų gauname nurodymų suremontuoti tai vieną, tai kitą kampą, todėl pradėjome remontuoti 1-ąjį korpusą, kuriame apgyvendinti nuteistieji ir dalis suimtųjų, – „Akistatą“ informavo R. Ostanavičius. – Dvi gyvenamąsias patalpas jau atnaujinome, o iš viso šiais metais planuojame suremontuoti 29 gyvenamąsias patalpas“.
Pasak direktoriaus pavaduotojo, 2-asis korpusas, kur gyvena suimtieji, buvo suremontuotas prieš 8 metus.
Kai pernai spalio mėnesį Šiaulių tardymo izoliatoriuje (TI) apsilankė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir pasibaisėjo suimtųjų gyvenimo sąlygomis (o taip pat ir darbuotojų), pajudėjo ledai ne tik dėl naujojo tardymo izoliatoriaus statybos, bet ir imtąsi bent minimaliai pagerinti Šiaulių TI laikomų suimtųjų buitines sąlygas. Neseniai buvo suremontuoti nuteistųjų ir suimtųjų dušai, prie dušų esančios persirengimo bei pagalbinės dušų patalpos.
Aurelija Žutautienė
