Kaune, Nepilnamečių tardymo izoliatoriuje–pataisos namuose (NTI–PN) surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo Kalėjimo departamento atstovai, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė, aptarta viena opiausių problemų – kaip sustiprinti nuteistų nepilnamečių ryšius su artimaisiais.
Jau keleri metai NTI–PN vykdoma Nepilnamečių justicijos programa, kurios vienas iš pagrindinių uždavinių – teikti pagalbą tarpusavio santykių palaikymui, jų gerinimui ar atkūrimui. Šios įstaigos darbuotojai ne tik įdeda daug pastangų, kad į pataisos namus patekę paaugiai galėtų tęsti mokslus ar įgyti profesiją, bet ir išmoko juos elementariausių buities, higienos įgūdžių, kurių jie iki tol neturėjo.
„Vaikai, ypač iš asocialių šeimų, pakliuvę pas mus, nesugeba bendrauti ne tik su vyresniais, bet net ir su savo bendraamžiais. Ne vienas jų tik čia, pataisos namuose, atranda savyje talentų įvairiems darbams, imasi muzikinės ar meninės veiklos, – sako NTI–PN direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti Kauno regiono pataisos inspekcijos direktoriaus pareigas Neringa Gudėnaitė. – Tačiau bėda ta, kad paauglys, atlikęs bausmę ir, kaip mes sakome, „įstatytas į vėžes“, laisvėje dažnai lieka vienas su savo bėdomis ir rūpesčiais.
Per tuos pataisos namuose praleistus metus trapūs ryšiai su artimaisiais nutrūksta: niekas nuteistų paauglių nelanko, nerašo laiškų, nesidomi, kaip jie gyvena, ko jiems trūksta. Todėl ir buvo imtasi įgyvendinti Nepilnamečių justicijos programą, kurioje numatytas šioks toks akstinas tėvams bendrauti su vaiku – tėvai ne tik raginami lankyti savo vaiką, bet jiems apmokamos ir kelionės išlaidos.“
Kaip pasitarime akcentavo NTI–PN Reabilitacijos skyriaus viršininkas Darius Slavėnas, vien šiais metais išsiųsta 90 laiškų–pakvietimų nuteistųjų artimiesiems, kad jie atvyktų pasimatyti su vaikais ir aptartų iškilusias problemas. „Kvietime yra nurodoma, jog bus apmokėtos ir kelionės išlaidos, tačiau vis tiek apie 30 procentų pas mus esančių vaikų tėvai nelanko ir jais nesidomi“, – pabrėžė D. Slavėnas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Žiobienė pasiūlė stiprinti ryšius su vaiko teisių apsaugos tarnybomis, savivaldybių socialinės rūpybos skyriais. „Galbūt reikėtų į prie savivaldybių veikiančių vaiko gerovės komisijų sudėtį įtraukti ir NTI–PN atstovus, kurie geriausiai žino apie vaiką ir jo santykius su tėvais, – sakė kontrolierė. – Tuomet būtų galima tėvus įspėti dėl vaiko nepriežiūros ir net bausti.“
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės O. Tarvydienės nuomone, atsakomybę turėtų prisiimti ir bendruomenė, kurioje gyvena nuteisto ir nelankomo vaiko tėvai. „Visuomenė turėtų būti suinteresuota, kad į ją sugrįžęs jaunas žmogus nenusikalstų vėl. – sakė O. Tarvydienė. – Be to, tėvus gal vertėtų paveikti per jiems teikiamas paslaugas ir tokiu būdu juos paskatinti ne tik lankyti vaikus, bet ir grįžusiems padėti, kad šie nebenusikalstų.“
Šiame pasitarime taip pat buvo aptarti švietimo, probacijos, kiti aktualūs klausimai.
Nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose vyko pasitarimas ( Vaido Bivainio nuotr.) (nuotr. Organizatorių)