Lietuvos žmonės turėtų neregėtai apsidžiaugti. Mat užvakar iš Europos Parlamento (EP) atėjo žinia, jog europiečių išrinktieji, siekdami mažinti skurdą, pritarė minimalių pajamų įtvirtinimui Europos Sąjungoje. Iš kur bus semta, tarkime, skurdžioje Lietuvoje lėšų visuomenės socialinei atskirčiai sumažinti? Ekonomisto profesoriaus Romo Lazutkos nuomone, reikalingi pinigai bus paimti papildomai apmokestinant turtingesnįjį sluoksnį.
Perspektyva – neaiški
R.Lazutka sakė, kad jei EP sprendimas virstų Europos Komisijos Direktyva ir taptų privalomas, Lietuvoje jis reikštų perversmą, nes minimalios skurdžiausio lietuvio pajamos išaugtų daugiau nei dvigubai. Bėda ta, kad niekas dorai nežino, kada tai atsitiks ir ar iš viso EP sprendimas bus įdiegtas į gyvenimą. „Kol kas jis tėra rekomendacinio pobūdžio“, – „Respublikai“ sakė R.Lazutka.
Bet tai nesutrukdė ir pačiam EP, ir jame dirbantiems europarlamentarams iš Lietuvos tariamu ar tikru laimėjimu pasigirti visam pasauliui. Jei tikėsime europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės pranešimu, prielaidos atsirasti EP sprendimui buvo išties svarios. Pasirodo, nuo seno turtinga vadinamoje ES žemiau skurdo ribos gyvena net 85 mln. piliečių. Netgi dirbantieji nėra apsaugoti nuo nepriteklių. Pavyzdžiui, Lietuvoje net 9 proc. žmonių, turinčių oficialų darbą, junta nuolatinį nepriteklių.
Už gražių žodžių – pilka kasdienybė
Didžiulis pajamų skirtumas ES narėse iš tiesų rėžia akį. Tarkime, jei Bendrijoje daugiausia uždirbantis vidutinis danas, agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2008–aisiais per metus uždirbo 167,32 tūkst. litų, tai vidutinis lietuvis – vos 24,669 tūkst. litų. Kitaip tariant – net 7 kartus mažiau.
Toks pat skirtumas matyti tuomet, kai skaičiuojamos vidutinės pajamos vienam gyventojui. Ta pati „Eurostat“ skelbia, kad didžiausias pajamas vienam gyventojui 2008 m. turėjęs Liuksemburgas (106,66 tūkst. litų per metus) irgi septynis kartus lenkė mūsų šalį (14,38 tūkst. litų per metus). Neabejojama, kad įsisiautėjus sunkmečiui atotrūkis tapo dar didesnis.
Todėl EP noras mažinti socialinę atskirtį yra suprantamas ir sveikintinas. Kalbėdama su „Respublikos“ žurnalistu pakiliai kalbėjo ir viena sprendimo autorių V.Blinkevičiūtė. „Norėtume, kad minimalios pajamos būtų vienodos visose ES šalyse. Skurstančių žmonių yra ne tik Bendrijos rytuose. Kaip rodo gyventojų skurdo rizikos rodiklis, amžiaus grupėje nuo 65–erių metų ir vyresnių žmonių, pavyzdžiui, Belgijoje 21 proc. gyvena žemiau skurdo ribos. Tiesa, Lietuvoje šis rodiklis didesnis ir siekia 29 proc.“, – dėstė europarlamentarė.
Tačiau ji galėjo tik apytikriai išdėstyti, kaip EP sprendimas bus įgyvendinamas, kada jis bus įdiegtas į gyvenimą ir ar apskritai bus įdiegtas. „EP aktyviai ragina Europos Komisiją, kad ši priimtų Direktyvą, kitaip tariant – privalomą dokumentą, dėl minimalių pajamų Bendrijoje“, – aptakiai kalbėjo V.Blinkevičiūtė.
Ji negalėjo pasakyti ir to, kada Europos Komisija teiksis atkreipti dėmesį į europarlamentarų raginimus. „Procesas numatomas ilgas. Dar vyks ilgos derybos su Komisija, ji turės duoti atsakymą į mūsų sprendimą, vėliau šitą klausimą nagrinės valstybės savo Ministrų tarybose. Jei Direktyva bus priimta, visuomet skiriamas pereinamasis laikotarpis, per kurį ES narės turi savo nacionalinę teisę suderinti su Bendrijos aktais“, – vardijo europarlamentarė.
V.Blinkevičiūtė neslėpė, kad jei Direktyva įsigaliotų, ant bankroto ribos ir taip atsidūrusiai Lietuvai jos nuostatoms įgyvendinti tektų ieškoti milžiniškų pinigų. Europarlamentarė neatmetė, jog dalį lėšų gautume iš ES. „Ir dabar į bendrą katilą renkami pinigai, po to per struktūrinius fondus jie paskirstomi. Dalį jų gauna ir Lietuva“, – sakė pašnekovė.
Šaltinis – turtuolių piniginė
Tačiau atidžiai perskaitęs EP sprendimą R.Lazutka nerado, kad jame būtų kalbama apie kokią nors papildomą paramą Lietuvai po to, jeigu atsirastų Europos Sąjungos direktyva. „Skurdui mažinti privalėsime ieškoti rezervų savo šalyje“, – konstatavo ekonomistas.
„Jei Europos Komisija priimtų Direktyvą dėl vidutinių minimalių pajamų, Lietuvoje tai sukeltų tikrą perversmą. Dabar valstybės remiamos pajamos vienam žmogui siekia 350 litų per mėnesį, bet atskaičius mokesčius realiai pašalpomis išmokama 315 litų. Įsigaliojus Direktyvai, valstybė šiai dienai privalėtų užtikrinti jau 818 litų dydžio pajamas vienam žmogui – tai daugiau nei du kartus daugiau, nei dabar. Žinoma, kad tam reikalui reikėtų surasti papildomų milijardų“, – skaičiavo R.Lazutka.
Bet iš kur juos paimti? „Danų premjeras jau užsiminė, kad teks papildomai apmokestinti turtuolius. Kai kuriose ES šalyse, kurios rūpinasi socialine apsauga labiau nei pas mus, tai jau seniai padaryta. Tačiau visiems žinoma, kad Baltijos šalyse su skurdu iki šiol net nesistengta kovoti. Todėl socialinė atskirtis tarp įvairių visuomenių grupių čia yra labai ryški, kokios civilizuotame pasaulyje neturėtų būti. Manau, kad apmokestinus progresiniais mokesčiais ypač dideles pajamas gaunančius žmones problema bent iš dalies būtų išspręsta“, – teigė R.Lazutka.
Viskas gražu, bet gi nutylima, tokiose skurdžiose šalyse, kokia yra Lietuva, naujų mokesčių įvedimas turėtų dramatiškų pasekmių. Pavyzdžiui, sukelti masinę įmonių bankrotų bangą. „Progresiniai mokesčiai padidina ir šešėlinį verslą, nes apmokestinamieji stengsis jų išvengti“, – dar vieną Lietuvai nepalankią priežastį „Respublikai“ išdėstė finansų analitikas Rimantas Rudzkis.
Vidmantas UŽUSIENIS
