„Skaudžiausia yra tai, kad recesijos metu visi Lietuvos regionai labai greitai pajuto nuosmukį. Atsigavimą pradėjo justi tik didieji miestai, bet ta banga iki rajonų, mažųjų savivaldybių dar neatsirito“, – apžvelgdama antrą kartą Lietuvoje atliktos savivaldybių lyginamosios analizės rezultatus sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Ekonominio atsigavimo banga pasiekė ne visas savivaldybes
Analitikės teigimu, 2011 m. su nedarbu sėkmingiausiai kovojo Vakarų Lietuvoje esančios savivaldybės, o didžiausias nedarbas – Rytų Lietuvoje.
„Didžiausias nedarbo sumažėjimas užfiksuotas Klaipėdos apskrityje. Šilalės rajono savivaldybėje per metus bedarbių sumažėjo 44 proc., Klaipėdos mieste – 39 proc., o Palangoje – beveik 36 proc. Blogiausia padėtis Zarasų, Anykščių ir Ignalinos rajonų savivaldybėse. Jose registruotų bedarbių skaičius mažėjo lėčiausiai, o nedirbančiųjų dalis išliko didžiausia“, – apžvelgdama tyrimo rezultatus sakė analitikė, teigiamus pokyčius pajūrio savivaldybėse siejanti su sėkminga jūrų uosto veikla.
Anot O. Bložienės, akivaizdu, kad ten, kur didesnis nedarbas, daugiau ir tokių, kurie bedarbio duoną kremta ilgiau už kitus. „Tose savivaldybėse, kur lėčiau mažėjo registruotų bedarbių, didėjo ilgalaikių bedarbių skaičius ir mažėjo bedarbių, gaunančių ar galinčių gauti bet kokią pašalpą“, – teigė ji.
Analitikė pabrėžė, kad 2011 m. beveik visose Lietuvos savivaldybėse mažėjo ir nedarbo išmoką gaunanti registruotų bedarbių dalis. Išimtis – Birštono, Raseinių ir Pagėgių savivaldybės.
Žmonės ieškojo būdų užsidirbti
2011 m. daugėjo žmonių, dirbančių su verslo liudijimais ir užsiimančių individualia veikla. Tai anot analitikės, rodo, kad pamažu didėja gyventojų verslumas ir pastangos patiems užsidirbti. Tačiau teritoriniu aspektu ir čia pirmauja pajūris, o labiausiai atsilieka Šiaurės rytų Lietuva.
„Palyginti su 2010 m., pajūryje išduota gerokai daugiau verslo liudijimų. Kita vertus, Rytų Lietuvos savivaldybėse – tose, kur daug kaimiškų vietovių, nedidelių įmonių, kur vyrauja vyresnės kartos darbo jėga ir didesnis nedarbas – ir verslo liudijimų išduota gerokai mažiau, o žmonės neretai verčiasi iš savo namų ūkių“, – aiškino O. Bložienė.
Daugiausia verslo liudijimų tūkstančiui gyventojų 2011 m. išduota Palangoje ir Neringoje. Mažiausiai – Pakruojo, Pagėgių, Radviliškio, Akmenės rajonų savivaldybėse. Neringos savivaldybėje tūkstančiui gyventojų jų tenka daugiau kaip 180, o Pakruojo – mažiau negu 14. Vis dėlto, ir šiose savivaldybėse 2011 m. verslo liudijimų išduota daugiau negu 2010 m.
„Kaip bus šiemet, kai pasikeitė verslo liudijimų kainos, sunku pasakyti, bet akivaizdu, kad pernai žmonės ieškojo būdų užsidirbti“, – apibendrino O. Bložienė.
Tačiau ji pabrėžė, kad Lietuvai būtų naudingiau, jeigu darbo ieškantys žmonės rinktųsi „vidinę migraciją iš savivaldybės į savivaldybę, negu važiuotų į užsienį, nes tai dar labiau mažina tų rajonų konkurencingumą“.
Milijonai regioninei atskirčiai mažinti?
O.Bložienė priminė, kad Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011-2013 m. programoje buvo numatyta vien 2011–2012 m. šiems tikslams skirti apie 917 mln. Lt ES struktūrinės paramos, 40,5 mln. Lt – valstybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų, 41 mln. Lt savivaldybių biudžetų lėšų. Tačiau tikslai, kurių siekiama šia programa, anot analitikės, akivaizdžiai per menki.
„Pavyzdžiui, praėjusių metų pradžioje buvo deklaruota, kad 2013 m. reikia pasiekti, jog nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių būtų ne mažesnis kaip 80 proc. šalies vidurkio. Bet nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis darbo užmokestis nebuvo mažesnis už nurodytąjį jau 2010 m. ir 2011 m“, – teigė analitikė.
Analitikė atkreipė dėmesį, kad minėtoje programoje, skirtoje visai Lietuvai, išskirti 7 prioritetiniai regionų centrai. Kaip ekonominį potencialą ir infrastruktūrą regionų augimo centrų funkcijai atlikti turintys įvardinti Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Visagino miestai. Kaip probleminės teritorijos, kurių socialinei ekonominei atskirčiai mažinti turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, išskirtos 14 savivaldybių: Druskininkų miesto, Akmenės, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Švenčionių rajonų savivaldybės.
Apžvelgdama savivaldybių tyrimo rezultatus, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje O. Bložienė pabrėžė, kad regioniniai skirtumai pagal daugelį kriterijų 2011 m. buvo didesni negu 2010 m. ir įspėjo, kad jeigu tokios tendencijos įsivyraus (mažai ūkio subjektų–nedidelis vidutinis darbo užmokestis–pradelsti mokėjimai–augantis socialinės paramos poreikis–emigracija–nekonkurencinga darbo jėga–mažas investicijų srautas), vis didėjanti regioninė atskirtis ilgainiui gali paskatinti miestų-vaiduoklių atsiradimą.
Taip pat skaitykite:
Atskirtis tarp turtingiausių ir vargingiausių savivaldybių Lietuvoje toliau didėja
Daugiausia Lietuvoje uždirba vilniečiai, mažiausiai – šalčininkiečiai
