socialinė apsauga

Medikai jau ne pirmą parą kovoja dėl vos penkių mėnesių berniuko gyvybės. Neapsikentęs kūdikio verksmo, mažylį apimtas psichozės ir galimai pavartojęs narkotinių medžiagų pro langą išmetė jo 25-erių tėvas. Vaikas sužalotas ypač sunkiai – smarkiai sumušta galva bei vidaus organai. Manoma, kad berniuką tėvas prieš išmesdamas pro langą dar ir sumušė. Pats vyras uždarytas į psichiatrijos ligoninę, jis jau du kartus teistas – būdamas vos keturiolikos dėl dviejų cigarečių užmušė benamį.

Senstanti visuomenė diktuoja naujus iššūkius valstybei – šalyje jau dabar senjorams trūksta vietų globos įstaigose. Eilė ir laukiančiųjų pagalbos į namus. Specialistai prognozuoja, kad ateityje pagalbos poreikis senjorams tik didės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viliasi iki 2027 metų sukurti per 3000 papildomų socialinės globos vietų. Taip pat įteisinti galimybę ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims teikti pagalbos paslaugas namuose.

Seimas antradienį balsuos dėl neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos pertvarkos, kuri nuo 2024 metų pakeis visą neįgalumo nustatymo tvarką. Tikimasi, kad reforma leis padidinti paslaugų neįgaliesiems prieinamumą ir apimtį, daugiau jų žmonės sulauks ankstyvosiose neįgalumo nustatymo stadijose, ko dabar pasigendama.     Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS sakė, kad reforma siekiama užtikrinti žmonių su negalia savarankiškumą visose gyvenimo srityse.

Atsidūrę toli nuo namų, artimųjų, nepažįstamoje aplinkoje, dažnai negalėdami susikalbėti su aplinkiniais gimtąja kalba, su savimi turintys vos kelis daiktus ir didžiulę kuprą skaudžių patirčių, pabėgėliai bando kurti naują gyvenimą juos priėmusioje šalyje, o kiekviena diena atneša jiems naujų iššūkių... Kaip patekti pas gydytoją ar išleisti vaikus į mokyklą, nuo ko pradėti darbo paieškas? – tai tik keli klausimai iš ilgo jų sąrašo.

Asmeninio asistento pagalba pasinaudojusių neįgaliųjų per pirmąjį pusmetį lyginant su pernai padaugėjo dukart, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak jos, per pirmuosius šešis mėnesius šia pagalba pasinaudojo 1327 žmonės su negalia, per 2021 metų antrąjį pusmetį, kai buvo pradėta individualiai teikti asmeninio asistento pagalbos paslauga, ją gavo 568 asmenys. Pasak ministerijos, iš viso jau suteikta beveik 260 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys metus baigia ta pačia gaida: ragindamas arba primygtinai įstatymais skatindamas gyventojus skiepytis nuo koronaviruso, tačiau šiuo metu ketina didžiausią dėmesį sutelkti į trečiąją dozę ir tėvų įtikinėjimą skiepyti vaikus. Pasak jo, vaikų tėvams, panašiai kaip ir senjorams, dėl skiepų kyla asmeniškų klausimų, todėl šiuo metu tariamasi su pediatrais dėl kuo tikslesnės informacijos pateikimo.

Lietuva kasmet turtingėja. Pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui gyvename kaip švedai apytiksliai 1990 metais. Galima sakyti, kad beveik išsipildė Sąjūdžio laikų svajonė gyventi kaip Švedijoje. Bet gerai yra tiems žmonėms, kuriems pavyksta gimti ar patekti į aukštesnį socialinį-ekonominį sluoksnį. Jie gali skirti daugiau lėšų savo sveikatai, sveikai maitintis, jų vaikai kur kas lengviau patenka į universitetus, valstybė dažniau apmoka jų atžalų mokymosi išlaidas.

Dėl naujo minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio turėtų būti sutarta artimiausiomis savaitėmis, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Manau, kad per keletą savaičių paaiškės tas skaičius“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ji. M. Navickienės teigimu, kitą savaitę jos vadovaujama ministerija savo siūlymą pateiks Vyriausybei. „Manau, kad kitą savaitę turėsime konkrečius skaičius, kuriuos aptarsime Vyriausybės pasitarime.

Nuo liepos mėnesio – pokyčiai socialinės apsaugos srityje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, daugiau lėšų – vienišiems asmenims, ligos išmokos, didesnis dėmesys neįgaliesiems. Ketinama palengvinti neįgaliųjų integraciją į gyvenimą, opi problema – per pandemiją išaugęs nedarbas. Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žurnalistams pristatė pasikeitimus socialinės apsaugos srityje nuo liepos mėnesio.

Socialinės paslaugos teikiamos žmonėms su negalia, kuriems dėl skirtingų priežasčių nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu, dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios socialinės paslaugos gali būti skiriamos žmonėms su negalia ar juos prižiūrinčioms šeimoms bei kur kreiptis, jeigu tokios paslaugos reikalingos. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje 8 proc. šalies gyventojų turėjo negalią – 236 tūkst.

Būsimasis socialinės apsaugos ir darbo ministras turėtų labai rimtai rinktis savo komandą, o pagrindinis jo uždavinys bus parengti tolesnes priemones kovoje su koronaviruso epidemija, sako laikinai ministro pareigas einantis Linas Kukuraitis.

Prieš artėjančius Seimo rinkimus partijos pasiūlė aibę idėjų, kaip pagerinti socialinę apsaugos sritį ir keisti darbo reguliavimo tvarką. Nuo senjorų tobulėjimo kuponų iki mamadienių ir tėvadienių. Politikai taip pat siūlo ir mobiliadienius – galimybę tėvams per mėnesį vieną dieną dirbti nuotoliniu būdu. Tokiais ir panašiais siūlymais partijos bando įsiteikti rinkėjams prieš spalio 11 dieną vyksiančius Seimo rinkimus.

Prieš artėjančius Seimo rinkimus pasipylė politikų pažadai apie didesnes pensijas ir orią senatvę. Tačiau po rinkimų dažnai tai ir lieka tik pažadais. Valdantieji siūlo mokėti priedą prie senatvės pensijos – tai 13-ąją pensiją, kuri būtų išmokama metų gale. Socialdemokratai prakalbo apie švedišką modelį, kai skirtingų rūšių pensijos sujungiamos į universalią senatvės nacionalinę pensiją. Kaupiantiems privačiose pensijų fonduose – nauji instrumentai.

Šeimos kortelė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva, kuria siekiama padėti šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų arba prižiūrinčioms (slaugančioms) bet kokio amžiaus neįgalų vaiką. Naudodamosi kortele jos gali pigiau įsigyti įvairių prekių ir paslaugų ar pramogauti. Šia kortelę užsisakė jau per 18 tūkst. šeimų, o nuolaidas siūlo 178 partneriai.

Lietuvoje išlaidos socialinei apsaugai 2017 metais buvo vienos mažiausių tarp Europos Sąjungos (ES) šalių pagal dalį bendrajame vidaus produkte (BVP) ir lenkė tik Airijos, Latvijos bei Rumunijos išlaidas, skelbia Eurostatas. Lietuvoje šis rodiklis siekė 15,1 proc. BVP, rodo penktadienį paskelbtas ES statistikos agentūros tyrimas.  Airijoje išlaidos socialinei apsaugai siekė 14,9 proc., Latvijoje – 14,8 proc., Rumunijoje – 14,4 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad kai kurios savivaldybės socialinei apsaugai skirtas lėšas nepagrįstai naudoja kitoms sritims. „Apmaudu, kai skiriama socialinei paramai virš 200 mln., o išdalijama žmonėms virš 60 milijonų. Tos lėšos ne visos pasiekia socialinę sritį (...), dalį permeta į kitas sritis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. „Faktiškai nėra tokio proveržio socialinėje srityje, koks turėtų ir galėtų būti, kai turime 140 mln.

Skamba tarsi tikra utopija – nesvarbu, dirbate ar ne, valstybė visiems šalies gyventojams kas mėnesį skiria fiksuotą išmoką. Būtent tokį kelią prieš pusantrų metų ėmėsi išbandyti Suomiją, o Lietuva, panašu, iš Skandinavijos šįkart nepasimokys. Parlamentarai ir ekonomistai abejoja, ar gaudami pinigų „už nieką“ lietuviai apskritai dar norėtų dirbti. Nuo 2017-ųjų sausio 2 tūkst. atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai 25–58 metų suomiai iš valstybės dvejus metus kas mėnesį gauna po 560 eurų.

Į komandiruotes išvykstantys lietuviai neretai susiduria su problema, kad nesukaupia pakankamo stažo pensijai, negauna priklausomų socialinių garantijų. Tuo tarpu darbdaviams tai – naudinga, mat nereikia mokėti didelių mokesčių. VMI naujienų portalą tv3.lt yra informavę, kad komandiruočių į užsienį dienpinigiai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu dviem atvejais.

Lietuvoje išlaidos socialinei apsaugai 2015 metais buvo bene mažiausios tarp 27-ių Europos Sąjungos šalių pagal dalį bendrajame vidaus produkte (BVP) ir lenkia tik Latvijos bei Rumunijos išlaidas, skelbia Eurostatas. Lietuvoje šis rodiklis siekė 15,6 proc. BVP, rodo penktadienį paskelbti ES statistikos agentūros tyrimo rezultatai. Tyrime surinkti šalių 2015 metų duomenys. Latvijoje išlaidos socialinei apsaugai siekė 14,9 proc., Rumunijoje – 14,6 proc. Estijoje šis rodiklis buvo 16,4 proc.

Vaiko priežiūros ar ligos išmokos gali skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tiesa, didžiausią įtaką tam padaro galimybės atitinkamuose miestuose uždirbti daugiau. „Sodra“ renka ir pateikia statistiką apie vidutines išmokas Lietuvos savivaldybėse. Ekonomistai: vaiko priežiūros išmokos – itin dosnios Balandžio mėnesį motinystės–tėvystės išmokas Lietuvoje gavo 42,9 tūkst. žmonių. Didžioji dalis (33,3 tūkst.) – moterys.

Tuščios kalbos apie emigracijos mažinimo strategiją Lietuvos politinėje padangėje pasikartoja kaip sezoninis lietus. Tokių kalbų, kaip ir lietaus, baigtis vienoda – smarkiai nulyja, ir vėl viskas stoja į savo vietas. Siekiant suvaldyti emigrantų srautus, turbūt efektyviausia būtų išstoti iš Europos Sąjungos, atkurti sienų kontrolę, aplink Lietuvą pastatyti 3 metrų aukščio tvorą su spygliuota viela ir iš šalies neišleisti nė vieno žmogaus.

Pajamų nelygybė plačiai aptarinėjama tema visoje Europos Sąjungoje. Ekonomistai tvirtina, kad visiškai panaikinti nelygybę tikslinga nebūtų, tačiau Lietuvos rodiklį mažinti reikėtų. 20 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, turinčių daugiausia pajamų, gauna maždaug 5,2 kartais daugiau nei 20 proc. gyventojų, uždirbančių mažiausiai. Tačiau toks ES vidurkis. Pažvelgus į atskiras šalis šis santykis keičiasi.

Lietuvos vyriausybės išlaidos socialinei apsaugai 2015 metais buvo vienos mažiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. 2015 metais Lietuva socialinei apsaugai skyrė 11,1 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau socialinės apsaugos sričiai skyrė tik Airija (9,6 proc. nuo BVP). Latvija ir Estija šiai sričiai užpernai skyrė atitinkamai 11,5 ir 12,9 proc.

Socialinės įmonės, kuriose dirba neįgaliųjų, ateityje gali būti atleistos nuo pelno mokesčio. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro, šioms bendrovėms turėtų būti taikoma kita tvarka. Lino Kukuraičio teigimu, socialinėse įmonėse, kurios taptų neįgaliųjų įmonėmis, galėtų dirbti tik sunkią negalią turintys ir todėl ypač riboto darbingumo žmonės, ir jos nebūtų pelno siekiančios.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusios naujovės socialinės apsaugos srityje išplėtė vaiko išmokas gaunančių šeimų ratą, padidino išmokas, neįgalumo pensijas, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Vaiko pinigai Auginantys ar globojantys vieną ar du vaikus nuo 7 iki 18 metų nuo sausio gaus vadinamuosius „vaiko pinigus“ - ši suma dabar yra 15,2 euro per mėnesį.

Kadenciją baigiančiai Vyriausybei siūlant panaikinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui, finansų ministrė teigia, kad vargingiausiesiems šildymas turėtų būti kompensuojamas pagal kitą metodiką, kurią turėtų parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Rasa Budbergytė ketvirtadienį Žinių radijui teigė, kad lengvatinio PVM tarifo taikymas šildymui yra neteisingas, nes juo naudojasi ir turtingi žmonės.

Lietuvoje viešintis Europos liberalų lyderis sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi tvirtai reikalauti reformų iš Graikijos, nes lietuviams negalima užkrauti naštos apmokėti graikų socialinę apsaugą. „Socialinė apsauga Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra žemesnė nei Graikijoje. Taigi, estai ir lietuviai moka už socialinę apsaugą Graikijoje. Tai netvaru“, - interviu BNS sakė europinės liberalų partijos ALDE prezidentas Hansas van Baalenas.

Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Lietuvos vyriausybės išlaidos socialinei apsaugai 2014 metais buvo vienos mažiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. 2014 metais Lietuva socialinei apsaugai skyrė 11,5 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Mažiau socialinės apsaugos sričiai skyrė tik Rumunija (11,4 proc. nuo BVP). Latvija ir Estija šiai sričiai užpernai skyrė 11,5 ir 11,8 proc. nuo BVP, o visoje ES šis rodiklis siekė 19,5 proc.

Naujojo socialinio modelio kūrėjai prasitarė: dėliodami pasiūlymus, kokio amžiaus žmones Lietuvoje reikia išleisti į pensiją ir kaip pasirūpinti tais, kurie iki jos likus keliems metams gyvena iš pašalpų, nes niekas jų nepriima į darbą, jie galvojo ne apie tai, kiek mūsų šalyje žmonės gyvena, o kaip sutilpti į „Sodros“ biudžetą. Ir nesvarbu, kad pagal gyvenimo trukmę lygybės ženklo tarp ES ir Lietuvos dėti negalima.

 Sutartys su Lietuvos socialinio modelio sukūrimo projekto rengėjais bus nutrauktos tik radus aiškių pažeidimų, šiuo metu tam nėra teisinio pagrindo, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Sutartis nutrauksiu, jeigu jos bus teisiškai nepagrįstos. Bet yra visi dokumentai, kad jos yra teisiškai tvarkingas, viskas ten yra pagal įstatymus, pagal valstybės tarnybos rekomendacijas.

Giedrė Baltrušytė, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje kas dešimtas darbuotojas dirba savarankiškai, o Europos Sąjungoje įvairias savarankiško darbo formas pasirinkę daugiau kaip 30 mln. žmonių. Europos Parlamentas susirūpino, kad šių asmenų socialinės garantijos nepakankamos, ir ragina ištirti, ar sau dirbančių žmonių statusu nėra piktnaudžiaujama. Kosmetologė Žydrita Biekšienė savarankiškai dirba jau 11 metų.

Vytautas Gapšys Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Prieš metus Lietuvos valdžią suformavus Darbo partijai ir koalicijos partneriams, šalyje prasidėjo ekonominio pakilimo laikotarpis. Jo vaisius galime skinti jau šiandien – formuodami kitų metų biudžetą ir įgyvendindami rinkėjams duotus įsipareigojimus, daugiau dėmesio galime skirti socialiai jautriausioms sritims, kurios labiausiai nukentėjo konservatorių ir liberalų valdymo laikotarpiu.

Didžiosios Britanijos valdžia svarsto galimybę kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms pateikti sąskaitą už šalyje gyvenantiems jų piliečiams išmokėtas pašalpas, skelbia šalies dienraštis „The Daily Mail“. Tokia tvarka galiotų dvejus metus nuo tada, kai imigrantas atvyksta į Jungtinę Karalystę. Britanijos valdžia mano, kad tokia priemonė padėtų išsklaidyti mitą, kad Britanijoje pašalpos dalinamos į kairę ir į dešinę.

Ministerijos interneto svetainėje nurodoma, kad jis šias pareigas eina nuo pirmadienio. 60 - metis inžinierius ekonomistas A.Šešelgis pastaruoju metu buvo sostinės savivaldybės Administracijos miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas. Anksčiau jis yra ne kartą dalyvavęs savivaldos rinkimuose, buvusioje socialdemokratų vadovautoje Vyriausybėje yra ėjęs sveikatos apsaugos viceministro pareigas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į esamą vaikų dienos centrų teikiamų dienos socialinės priežiūros paslaugų poreikį, vaikų dienos centrų plėtrai papildomai skyrė 500 tūkst. Lt.

Vieno didžiausių Danijos pensijų fondo „PenSam“ vyriausiojo ekonomisto Soreno Dijohno teigimu, efektyvios pensijų sistemos bruožas – pasitikėjimas sistema ir tiesioginės įtakos pojūčio nebūvimas. ISM vadybos ir ekonomikos universitete vykusios konferencijos metu, pristatytas Danijos pensijų sistemos modelis, kurios esminis tikslas – valstybės kontroliuojamas skurdo mažinimas.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad, išankstiniais duomenimis, 2012 m. pabaigoje Lietuvoje 932,6 tūkst. asmenų, arba kas trečias šalies gyventojas, gavo bent vienos rūšies pensiją. Palyginti su 2011 m., pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 8,6 tūkst. (0,9 proc.). Su senatve susijusias pensijas (įskaitant netekto darbingumo (invalidumo) bei šalpos pensiją pensinio amžiaus gavėjams) gavo 688,4 tūkst. asmenų. Šioje pensijų gavėjų kategorijoje didžiausią dalį (87 proc.

Europa privalo reformuotis, ir tai turi daryti greitai, teigia Europos Komisija (EK) ir ragina Europos Sąjungos (ES) nares didžiausią dėmesį sutelkti į jaunimo nedarbo problemą. Lietuvai EK daugiausia siūlo reformuoti darbo, pensijų, socialinės apsaugos, mokesčių sistemas. „Europai reikia sutarti dėl politikos, kuri būtų gera ne tik Sąjungai, bet ir kiekvienai valstybei narei, - žiniasklaidai sakė EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

Šiais metais visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarys 14 734 litus. Palyginti su 2012 metais, jos pabrango 566 litais, remdamasis biudžetų ir nebiudžetinių fondų įstatymų duomenimis, apskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto skaičiavimais, šiais metais simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda užsidirbti sau, yra gegužės 15 d. Vidutiniškai vienam gyventojui švietimas ir mokslas kainuoja 1 463 litus, pensijos – 2 759 li...

Nuo balandžio 1 dienos Lietuvos gyventojai, prieš kurį laiką pasirinkę galimybę dalyvauti antros pakopos pensijų sistemoje, turės iš naujo apsispręsti, ar sugrįš į ,,Sodrą“, ar ir toliau kaups pensiją privačiuose pensijų fonduose. Žmonės žino per mažai Artėjant šiai datai visuomenei pristatyti tyrimo ,,Gyventojų požiūris į valstybinį socialinį draudimą“ rezultatai.

2012 m. spalio 8 dieną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotas sertifikatas, patvirtinantis, jog įdiegta kokybės vadybos sistema atitinka standarto ISO 9001 reikalavimus. Tai vienas iš didžiausių viešojo sektoriaus kokybės vadybos sistemos diegimo pavyzdžių Lietuvoje, apimantis pokyčius daugiau nei 3.000 darbuotojų turinčioje organizacijoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tęsia susitikimus su pateiktais kandidatais į socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus formuojamos vyriausybės ministrus. (Papildyta 15.58) Antradienio pavakarę po rekordiškai ilgai – apie 37 minutes – trukusio susitikimo su šalies vadove Darbo partijos kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres Loreta Graužinienė buvo nekalbi. ,,Klausimų socialinėje srityje yra labai daug, todėl buvo apie ką pakalbėti.

Pusės milijono viduriniosios klasės šeimų greitai sužinos, ar iš jų bus atimtos pašalpos už vaikus ir ar jos pateks į „chaotišką“ mokesčių sistemą, kur klaida gali kainuoti 1 tūkst. svarų sterlingų, skelbia šalies spauda. Šiuo metu pašalpos už vaikus mokamos visoms šeimoms, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų. Tačiau remiantis ateinančių metų biudžete numatytais pokyčiais, kurie įsigalios sausio 7 d., pašalpos bus mažinamos šeimos, kuriose tėvas ar motina uždirba daugiau nei 50 tūkst.

Lietuva yra viena stipriausių šalių Europoje – taip teigia šalyje viešintis „Swedbank“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Michaelas Wolfas. Jis teigia, kad šalies gyventojai turi galimybių skolintis, tačiau po ekonominės krizės tą daro vangiai. Pagrindine bankų klaida prieš krizę M. Wolfas įvardija jų požiūrį: visas rinkas jie vertino vienodai.

Užsimojusiems pažaboti piktnaudžiavimą socialine parama teks gerokai paplušėti. Mat nustatyti pažeidėją nėra taip paprasta. Be to, dėl kovotojų neprofesionalumo gali nukentėti tie patys asmenys, kuriems valstybė įsipareigojusi padėti. Šeimą aplankė komisija Pasklidus žiniai, kad po šalies miestus bei rajonus važinėja socialinės pagalbos tarnyba, kuri aiškinasi piktnaudžiavimo atvejus, sukruto ir Biržų rajono savivaldybės darbuotojai, atsakingi už socialinės paramos teikimą.

Vyriausybės turėtų būti atviresnės kalbėdamos apie savo skolų dydį – tada jauni balsuotojai suprastų, kad politikams būtina jas apmokėti kuo greičiau, BBC sako istorikas Niallas Fergusonas. Pasak istoriko, Vakarų demokratijos kritikai yra teisūs sakydami, kad kažkas yra blogai su mūsų politinėmis institucijomis. Pats akivaizdžiausias negalios simptomas – milžiniškos skolos, kurias Vakarai užsiaugino pastaraisiais dešimtmečiais.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) tikisi, kad galimybė elektroninėmis paslaugomis naudotis išmaniuosiuose telefonuose bus naudinga klientams ir padidins elektroninių paslaugų populiarumą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas teigia, kad diegdama naujausius technologinius sprendimus „Sodra“ prisideda prie Europos Sąjungos mastu užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo, o svarbiausia kuria patikimas, saugias ir patogias paslaugas gyventojams.

Sparčiai besivystanti Kinija šiandien gali džiaugtis ekonominiu augimu, tačiau tolesnei šalies plėtrai koją gali pakišti senstanti visuomenė ir vieno vaiko politika. Nesibaigiantis Kinijos ekonominis stebuklas žengia koja kojon su stulbinamu gyventojų senėjimu. Kai kurie apžvalgininkai net pradėjo abejoti, ar šaliai neteks pasenti greičiau nei pavyks praturtėti.