„Pensijos struktūra – pakankamai komplikuotas reiškinys, nes reikia atsižvelgti į aibę dalykų, kaip piliečių gyvenimo trukmės prognozės, darbo jėgos paklausos struktūra ir fiskalinė valstybės situacija“, - pasakojo ekonomistas.
Gelbsti kooperacija
„PenSam“ atstovo teigimu, Danijoje darbdavys sumoka du trečdalius darbuotojo pensijos įmokų, tačiau to nepakanka, norint pašalinti demografinių problemų keliamus iššūkius.
„Danijoje egzistuoja pensijų sistema grįsta kolektyviniu susitarimu tarp darbdavių, darbuotojų ir profesinių sąjungų. Net 90 proc. visų šalies pensijų yra sukaupta būtent tokiu keliu“, – pasakojo S. Dijohnas.
Ekonomistas taip pat pastebėjo, kad prie danų pensijos lygio kilimo nemenkai prisidėjo ir fiskalinė šalies drausmė, kuri lėmė, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos liko beveik nepaveiktos makroekonominių iššūkių visame pasaulyje.
Danų ekonomisto teigimu, Danija susiduria su panašiomis problemomis, kaip ir Lietuva, nes abiejose šalyse prognozuojamas darbo jėgos mažėjimas ir augantis pensinio amžiaus žmonių skaičius. „Šie faktoriai apkrauna viešuosius finansus, nes ateityje bus kur kas sunkiau finansuoti pensinio amžiaus žmones, todėl ypatingai svarbus individualios pensijos kaupimo pastangos“, – dėstė S. Dijohnas.
Reforma trunka dešimtmečius
Danai pradėjo pensijų sistemos reformą dar praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje, tačiau dabar vos 4 proc. danų savarankiškai nekaupia pensijos. Šiuo metu privaloma pajamų dalis skiriama pensijai Danijoje, svyruoja nuo vienuolikos iki aštuoniolikos procentų, tačiau įmokų lubas galima padidinti išreiškus tokį poreikį.
Pastebėtina, kad pensijų reforma Danijoje įsibėgėjo ne iš karto. Sistema pristatyta 1992 metais, o pirmuosius tikslus pasiekė tik 2004 metais. Tačiau galima pabrėžti, kad šiuo metu pensijų fonduose jau sukaupta 120 proc. BVP dydžio suma skirta senatvės ir ligos pensijoms. S. Dijohnas pabrėžė, kad Danijos modelis nėra greitai įgyvendinamas ar lengvai pritaikomas, nes reikia taupyti ko ne visą gyvenimą, o tam, kad viešajam sektoriui tenkanti pensijos dalis pasiektų norimą lygį gali prireikti net 70 metų.
Pamatą paklojo bendradarbiavimas
Danijos pensijų sistemos pagrindas paklotas 1987 metais, kuomet derybų metu tarp Danijos vyriausybės, darbdavių konfederacijos ir profsąjungų konfederacijos buvo nuspręsta, kad pensijų fondų lėšos bus skirtos tik senatvės pensijos ir ligos pašalpų reikmėms, o metiniai palūkanų prieaugiai nebus apmokestinami. Vis dėlto apmokestinimas prasideda, kuomet pensijų fondo lėšos tampa ne kaupimo priemone, o pajamomis.
Tuo tarpu pensijų kaupimo sistema Lietuvoje, nors ir sparčiai įsibegėjanti, turi nemenkų trūkumų. Pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininkos Marijaus Kalesinsko teigimu, atrodo, kad Lietuvoje nuolatos vyksta kažkokia reforma, o tai apsunkina visuomenės dalyvavimą. "Blogiausia, kad dažni pakeitimai lėmė svyruojantį Lietuvos gyventojų pasitikėjimą pensijų kaupimu. Galima įžvelgit susirūpinimą, kad vieną dieną pensijų fondai tiesiog dings", - pasakojo M. Kalesinskis. Pastarasis pridūrė, kad prestižo Lietuvos pensijų kaupimo sistemai nesuteikia ir tai, kad politikai nevengia paspekluiuoti apie reformos stabdymo ar radikalaus keitimo galimybes.
