Šiais metais visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarys 14 734 litus. Palyginti su 2012 metais, jos pabrango 566 litais, remdamasis biudžetų ir nebiudžetinių fondų įstatymų duomenimis, apskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto skaičiavimais, šiais metais simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda užsidirbti sau, yra gegužės 15 d. Vidutiniškai vienam gyventojui švietimas ir mokslas kainuoja 1 463 litus, pensijos – 2 759 litus, sveikatos apsauga – 1 536 litus, savivaldybių išlaikymas ir jų teikiamos paslaugos – 1 090 litus, palūkanos už valstybės skolą – 775 litus.
Žymiai mažiau tenka policijai – 212 litų, priešgaisrinei apsaugai – 84 litai ar teismams – 72 litai. LLRI prezidento Žilvino Šilėno nuomone, politikai linkę užmiršti, kad mokesčių pinigai – ne politikų, o mokesčius mokančiųjų nuosavybė. „Apstu pavyzdžių, kuomet politikai mokesčių mokėtojų pinigus traktuoja kaip savo. Puikiausias to pavyzdys – pasakymas, kad individualaus pensijų kaupimo galimybė yra valstybės lėšų švaistymas.
Tai juk mokesčių mokėtojų pinigai“, – pasakojo. Ž. Šilėnas. Vyresnioji LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva spaudos konferencijoje žurnalistams pasakojo, kad mokesčiai Lietuvoje auga greičiau nei ekonomika. Pristatydama LLRI sudarytą simbolinį mokesčių „kasos kvitą“, kuriame nurodyta, kokią sumą kiekvienas lietuvis sumoka viešojo sektoriaus išlaikymui, K. Leontjeva ironizavo, kad politikai, reikalaudami ataskaitų už kiekvieną ekonominį veiksmą, patys atsiskaityti nelinkę.
„Simboliška, kad šiemet Laisvės nuo mokesčių diena sutampa su Šeimos diena. Atiduodami didžiąją uždirbamų pajamų dalį už viešąsias paslaugas, kurios jiems nebūtinai reikalingos, gyventojai negali skirti pakankamai lėšų tiems dalykams, kurių labiausiai reikia jų šeimai – maistui, šildymui, drabužiams ar vaikų būreliams“, – pastebi K. Leontjeva.
Didžiausia našta – daugiau uždirbantiesiems
„15 proc. gyventojų suneša 46 proc. gyventojų pajamų mokesčio, todėl galima manyti, kad didžiąją mokesčių dalį valstybei suneša aukštesnes pajamas gaunantys asmenys“, – pasakojo Ž. Šilėnas ir pridūrė, kad nuomonė, jog mokestinė sistema išnaudoja gaunančiuosius mažas pajamas, – mitas. „Tokie teiginiai neturi ekonominio pagrindo“, – sakė Ž. Šilėnas.
LLRI prezidentas taip pat pridūrė, kad tokią situaciją bent jau iš dalies pataisytų „Sodros“ mokesčio „lubosō. „Reikia, kad būtų suprasta, jog „Sodros“ įmokų lubos nėra pagalba, o veikiau teisingumo atkūrimas, mat išmokos turi didžiausią sumą, o įmokos ne. Tokios situacijos ištaisymas padėtų Lietuvos mokesčių sistemai ir pagerintų investicinę aplinką“, – dėstė Ž. Šilėnas.
