Ar reikia didinti pensijas ir iš kokių lėšų? Ar pritartumėte pensijų indeksavimui nepaisant ekonomikos smukimo? Ar reikėtų pertvarkyti slaugos sistemą? Dėl koronaviruso ir privalomos izoliacijos uždaromos mokyklos, klasės ar darželių grupės, kaip tuo metu užtikrinti vaikų priežiūrą? Apie šiuos ir kitus socialinės apsaugos klausimus, kurios nubrėžė profsąjungų atstovai, naujienų portalui tv3.lt komentavo reitingų viršūnėse esančių politinių partijų atstovai.
Lietuvoje pensijos vienos mažiausių ES. Iš kokių lėšų didintumėte pensijas? Ar pritartumėte pensijų indeksavimui nepaisant ekonomikos smukimo?
Valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis teigė, kad pensijos yra mažos ir jas toliau reikia didinti.
„Per mūsų laikotarpį – nuo 2016 metų iki dabar – pensijos, jei neklystu, kilo dvigubai. Mes darėme viską, kas įmanoma. Buvo keli proginiai sprendimai pagal situaciją „Sodroje“ ir pagal lėšų surinkimą. Mes didinome net kelis kartus per metus.
Yra indeksavimo sistema, kuri leidžia kasmet tam tikru procentu didinti pensijas. Atitinkamai mes dabar šnekame programoje, norime įstatymu įtvirtinti ir 13 pensijos galimybę. Ji daugiau būtų siejama su ekonomine situacija“, – teigia R. Karbauskis.
Pasak R. Karbauskio, akivaizdu, kad „galime indeksuoti pensijas ir netgi, jei teoriškai būtų ekonomikos kritimas tam tikru procentu, tai visiškai ne priežastis to nedaryti, nes „Sodros“ situacija yra puiki“.
„2016 metais, kai mes atėjome, radome „Sodrą“ su 3,9 milijardo skola. Tai buvo apmokama pensininkų pinigais. Visa tai vešėjo nuo 2009 metų krizės – tai Šimonytės ir Kubiliaus sprendimai – dalį skolų perkelti į „Sodrą“. Jei neklystu, pensininkų pinigais buvo sumokėta 1,1 milijardo eurų palūkanų. Mes skolą panaikinome, perkėlėme į valstybės biudžetą.
Kokia dabar situacija? Šių metų pradžioje buvo virš pusę milijardo eurų rezervai, kurie yra ir šiai dienai. Reiškia, „Sodros“ šių metų atsilikimo situacija, kiek žinau, šiam momentui buvo 33 milijonai surinkimo. Akivaizdu, kad metai bus pabaigti su pliusu. Nes atlyginimai Lietuvoje labai stipriai auga ir atitinkamai „Sodros” mokesčių surinkimas, be abejonės, viršys lūkesčius“, – sako R. Karbauskis.
TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė atsakė, kad pensijų sistema, ypač papildomo savanoriško pensinio draudimo, nebegali būti nuolatinių eksperimentų objektu.
„Nesiliaujančios reformos neskatina žmonių pasitikėti taip reikalinga socialine politika ir valstybe. Privataus pensijų kaupimo sistema privalo būti efektyvi, aiškiai reglamentuojama, pastovi, skaidri ir užtikrinanti, kad bus įgyvendinti teisėti lūkesčiai.
Pensijų indeksavimo įtvirtinimas įstatymu turėjo užtikrinti socialinio draudimo senatvės pensijų kaitos depolitizavimą, tačiau visiškai jo išvengti kol kas nepavyko, kadangi pensininkų ypač gaunančių mažiausias pensijas skurdas išlieka aktualia problema, o ir perspektyvoje esamas modelis gali pasirodyti netvarus socialiai.
Problemą derėtų spręsti ne voliuntaristiškai kaitaliojant indeksavimo formulę, o peržiūrint pensijų struktūrą ir užtikrinant, kad bazinės pensija kuo labiau priartėtų prie minimalių vartojimo poreikių“, – teigė I. Šimonytė.
Paklausta apie pensijų indeksavimą nepaisant ekonomikos smukimo, I Šimonytė atsakė, kad šiuo metu įstatyme esanti sąsaja su realaus BVP smukimu yra nelogiška.
„Realaus BVP dinamika tiesiogiai mokestinių pajamų neįtakoja. Todėl jos logiška atsisakyti, paliekant tik logišką sąsają su darbo užmokesčio fondo kitimu, kadangi jo smukimas veikia „Sodros“ pajamas tiesiogiai“, – atsakė I. Šimonytė.
Kaupiantiems privačiose pensijų fonduose – nauji instrumentai
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigia, kad jie siekia pertvarkyti pensijų sistemą pagal švedišką modelį.
„Šiandien mes turime bazinę pensiją, kurią mokame iš nacionalinio biudžeto. Turime papildomą pensijos dalį, kurią mokame iš „Sodros“. Turime šalpos pensiją nesukaupusiems stažo, kurią mokame per socialinės paramos skyrius. Ir turime privačią pensiją iš privačių pensijų kaupimo fondų antro ir trečio lygmens.
Mes norime šalpos ir bazinę pensiją sujungti į vieną ir ją vadiname universalia senatvės nacionaline pensija, ji priklausytų visiems, turintiems stažo ir neturintiems. Jos dydis būtų šiek tiek didesnis nei minimalaus vartojimo poreikių krepšelio. Kad nei vienas nekristų į badą ir skurdą Lietuvoje.
Kalbant apie papildomą pensijos dalį „Sodroje“ – tai būtų pagrindinė dalis ir priklausytų nuo žmogaus įmokų. Trečias dalykas, iš kur mes imtume pinigų, tai sustabdytume įmokas į privačius pensijų fondus. Šiandien iš nacionalinio biudžeto yra mokama 130–160 milijonų eurų.
Kaupiantiems privačiose pensijų fonduose sukurtume naują instrumentą, taip vadinamą ekonominės demokratijos instrumentą, kai verslas, turėdamas pelną ir mokėdamas juridinių asmenų pelno mokestį, turėtų lengvatą.
Jei pelno tam tikrą dalį išmokėtų į privačius profesinius pensijų kaupimo fondus savo darbuotojams – tai atitinkamai ta dalis būtų neapmokestinama juridinių asmenų pelno mokesčiu. Toks modelis veikia Švedijoje. Tai leistų didinti ir dabartinių pensininkų pensijas ir nenuskriausti ar netgi padidinti lojalumą vienai ar kitai įmonei, kuri dirba pelningai.
Ar reikia indeksuoti, ar nereikia? Mes turime keistą situaciją, kai formaliai lyg tai BVP susitraukia, tačiau darbo užmokestis auga. Jei vidutinis darbo užmokestis auga, tai vadinasi, kad įmokos į „Sodros“ biudžetą auga.
Jei taip vyksta, tuomet pensijų indeksavimo mechanizmą galime taikyti. Tačiau kitais atvejais, jei BVP traukiasi, tai įprastai krenta darbo užmokestis ir „Sodros“ pajamos. Tokiu atveju, indeksuoti ar didinti pensijų mes neturėtume jokios finansinės galimybės“, – sako G. Paluckas.
Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigia, kad dabartinė valdžia mojuoja įvairiais BVP rodikliais.
„Bet reikia paklausti pensininkų, ar jie patenkinti savo gyvenimu, ar ne – ten bus rodikliai. Norint mokėti didesnes pensijas ir algas, mes turime papildomai sukurti produktą, parduoti ir turėti iš to pinigų.
Mūsų programoje numatyta efektyvi dalis, kuri leistų gauti daugiau pajamų į mūsų biudžetą ir mokėti didesnes pensijas. Kaip ir sakiau, pensininkai jau atidirbo visą gyvenimą ir jie užsitarnavo orų gyvenimą likusiame amžiuje.
Pas mus numatyta, kad vidutinė pensija turi būti 10 proc. didesnė nei minimalus atlyginimas. Pensijų indeksavimas turėtų būti prilygintas vidutiniam atlyginimui, nes prie vidutinio atlyginimo yra pririštas ir minimalus atlyginimas. Viskas nuo to skaičiuojasi.
Kitas dalykas, visą laiką reikia pririšti prie vartojimo krepšelio. Jei į tą vartojimo krepšelį krenta jų perkamoji galia – tai reikia indeksuoti“, – teigia V. Uspaskichas.
Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog pensijų indeksavimo reguliavimas, koks yra dabar, jis buvo tam ir priimtas, kad depolitizuotų sistemą.
„Kad politikai likus mėnesiui iki rinkimų ne imtų manipuliuoti žmonių nuotaikomis ir žadėti tokių dalykų, kurių negali ištesėti.
Teisėkūroje mes pasisakome už stabilumą ir pažadų vykdymą. Mūsų požiūriu, pensijų kėlimą garantuoja stipri vidutines pajamas gaunančių žmonių grupė. Vidutines pajamas reikia didinti tiek žmonėms sudarant sąlygas aktyviai veikti, tiek skatinant jų savarankiškumą kuriant naujas darbo vietas ir įdarbinant kitus.
Visiškai sutinku su teiginiu, kad mūsų pensijos nėra užtikrinančios normalaus ir oraus gyvenimo. Mūsų įsipareigojimas – pensijos nuo 540 eurų. Mes matome būdą tai pasiekti, stiprinant viduriniąją klasę“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad pensijų indeksavimo projektas 2016 metais gimė būtent jų komitetų pirmininkų pasitarime.
„Visos pajamos, ne tik pensijos, turi būti indeksuojamos. Tai yra teisingiausias ir kryptingiausias nustatymo būdas. Pensijos gali didėti tik tokiu atveju, jei kyla ekonomika. Jei ekonomikoje stagnacija ir ekonomika nekyla – tai automatiškai ir pensijos kilti negali.
Reikia atimti iš politikų skeptrą, kuris suteikia galimybę prieš kiekvienus rinkimus momentinį pensijų ne padidinimą, bet kažkokią paramą dalina.
Antras dalykas, Lietuvoje per trejus metus niekaip nesugebama paskaičiuoti, kiek iš tikrųjų yra mūsų pensininkų, koks yra pensijos dydis, tarkim išskirstant į keturias ar penkias grupes.
Tuomet galėtų atsakyti, kiek Lietuvos pensininkai be pensijos gauna papildomų paslaugų – tai yra absoliučiai kompensuojami visi vaistai, jei gyvena bute, tai kompensuojamas centralizuotas šildymas, vanduo ar pavežėjimas.
Kai visa tai sudėsime, matysime kiek pensininkas iš tikrųjų gauna pensijos. Mano nuomone, geriau atsisakyti visų nesąmoningų kompensacijų, o mokėti konkrečią pensiją, kuri galėtų būti apie 600 eurų“, – sako R. Žemaitaitis.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad pensijų indeksavimas turi būti atribotas nuo politikų.
„Reikia turėti daugiau pinigų ir viešųjų finansų, kad mūsų dabartiniams seneliams pensijos augtų ambicingiau. Reikia skatinti kaupti ir privačiai. Valstybė tikrai negali visko finansuoti ir vien valstybės finansavimas mums nepadės. Turime naudotis antra ir trečia pensijų pakopa ir labai gaila, kad antra pakopa buvo šios valdžios panaikinta“, – teigia A. Armonaitė.
Ar reikėtų pertvarkyti slaugos sistemą?
R. Karbauskis teigė, kad tai yra vienas iš jų prioritetinių klausimų, nes visuomenė sensta.
„Ministras Veryga šiuo klausimu įdėjo labai daug pastangų. Yra labai didelis savivaldybių pasipriešinimas. Savivaldybių ligoninės yra pagrindinis potencialas jas plečiant ir pertvarkant kai kuriuos skyrius, kurie praktiškai neturi jokios apkrovos.
Žinau tokių savivaldybių, bet nenoriu minėti pavadinimo, į kurių ligoninę per metus vidutiniškai atvažiuoja mažiau nei vienas žmogus per dieną. Aišku, kad tokioje ligoninėje, kuri dar bando užsiimti kažkuo daugiau, vietos pagalba ligoniams. Bet net vietiniai gyventojai nepasitiki ir nenori gydytis. Ten koncentruojant paslaugas į slaugą būtų pilna žmonių. Ta sistema, kai yra nustatomas laikas, kiek žmogus gali naudotis paslaugomis – tai yra neteisinga.
Mes turime visiškai pakeisti mąstymą, slauga toks dalykas, kurį valstybė turėtų užtikrinti kiekvienam žmogui, kuriam tos pagalbos reikia. Mes potencialą tam turime ir tai nekainuoja didžiulių pinigų. Svarbiausia – politinė valia, kuri yra iš mūsų Vyriausybės, Seimo ir ministerijos, kad tai būtų ir iš savivaldybių. Pagrindinis ginčas – tarp savivaldybių, kai pradedame kalbėti apie ligoninių paslaugų peržiūrą, jie pradeda rėkti, kad norime uždaryti ligonines. Tai yra visiška nesąmonė.
Kaip gali ligoninė išsilaikyti, kaip galima užtikrinti paslaugų ir sveikatos apsaugos kokybę, kai tiesiog nevyksta operacijos ir niekas neina į tas ligonines. Kalbu apie tas ligonines nedidelėse savivaldybėse, kurios tiesiog merdi. Valstiečiai nei vienos ligoninės neplanuoja panaikinti“, – sakė R. Karbauskis.
TS-LKD sąrašo lyderė I. Šimonytė mano, kad tai įsisenėjusi ir labai skaudi daugeliui šeimų problema.
„Šiuo metu slaugomam ligoniui yra skiriama 120 dienų slaugos ligoninėje ir 101 slaugos specialistų apsilankymas. Šeimoms sudėtinga tvarkytis likusį laiką, nes lėšos skiriamos už slaugymą yra nepakankamos pasisamdyti specialistą.
Šis finansuojamų dienų skaičius nėra pagrįstas asmens savarankiškumo lygiu. Šiuo metu slaugos poreikis yra nustatomas daugiausiai remiantis ligos diagnoze. Slaugos poreikį reiktų nustatinėti pagal savarankiškumo lygmenį (paciento būklę) ir tada skirti visą reikalingą pagalbą, o ne tik pagalbą pagal specifinę diagnozę.
Taigi, pereisime prie sistemos, kurioje būtų nustatomi savarankiškumo lygmenys ir pagal tai skiriama visa reikalinga pagalba. Reikia sudaryti tinkamas sąlygas sunkiausius ligonius slaugyti ligoninėse, o kitiems suformuoti adekvačias sąlygas būti slaugomiems namuose.
Apsilankymų skaičius turėtų būti nustatomas pagal slaugos poreikį, o ne visiems skiriant vienodą 101 slaugos specialistų apsilankymą“, – atsakė I. Šimonytė.
G. Paluckas teigia, kad tikrai reikia pertvarkyti.
„Reikia turėti galvoja, kad šiandien slaugos poreikis yra gerokai didesnis nei jį sugeba užtikrinti valstybė. Socialinių paslaugų namuose ir slaugos apimtys neišvengiamai augs dėl senstančios visuomenės ir demografinių priežasčių.
Mums reikia reformuoti ligoninių slaugos sistemą ir ją išimti iš sveikatos priežiūros sistemos ir su finansavimu iš PDF perduoti į socialinės ministerijos sritį. Kai slaugos poreikis yra suskaldytas ketvirčius ar trimestrus, o paskui bėk paskui artimuosius, tai jis nedidina skaidrumo ir sukuria labai daug nepatogumų artimiesiems“, – sako G. Paluckas.
V. Uspaskichas aiškina, kad visuomet reikia eiti per motyvaciją.
„Jeigu bus motyvaciją atlikti šias pareigas, tai žmonės dirbs. Jei nebus sistemos, kuri motyvuoja, tai nebus. Empatijos rodiklis pas mus vienas žemiausių visame pasaulyje – tai reikia lavinti ir investuoti į žmogiškumą, empatiją, kad ji pakiltų, o ne draudimais vadovautis.
Tradicinė šeima yra labai svarbus dalykas ir anksčiau prieš kokius 40 metų tokių paslaugų iš viso nereikėdavo. Buvo natūralus dalykas, kad šeima turi pasirūpinti savo seneliais ar tėvais. Dabar tai reikia atnaujinti ir lavinti žmogiškuosius dalykus“, – teigia jis.
V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad šiandien slaugos sistemoje ir labai daug problemų.
„Turime senėjančią visuomenę ir puikiai suprantame, kad problemos šioje srityje tik gilės, matant, mūsų demografinę situaciją.
Tiek slaugos specialistų, tiek ligoninių reglamentavimas turėtų kisti. Reikia vertinti besikeičiančią demografinę situaciją“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Laisvės partijos pirmininkė sako, kad čia būtų gera galimybė sveikatos sektoriuje ir kai kurias regionines ligonines reikėtų transformuoti į slaugos ligonines.
„Didžiosiose miestuose jau yra taip pat aktualu ir kuriasi privačios slaugos įstaigos. Svarbu, kad valstybė pati nesukurtų sau naštą, o leistų ir privačioms įstaigoms steigtis, nes jos tikrai turi praktikos“, – teigia A. Armonaitė.
Dėl koronaviruso ir privalomos izoliacijos dažnai uždaromos mokyklos, klasės ar darželių grupės. Kaip užtikrinti vaikų priežiūrą?
R. Karbauskis teigė, kad tos priemonės, kurios šiandien yra vykdomos, tai jos yra pakankamos.
„Situacija yra valdoma. Mes rūpinamės vaikais ir mokytojais. Jei kalbėtume apie kaukes ir tvarką, kaip mokiniai patenka į mokyklą, kad negali patekti kiti žmonės, tokiu būdu bandoma sudaryti sąlygas dirbti klasėse ir mokyklose, kad nereikėtų nuotolinio mokymo.
Iš kitos pusės, mes jau turime praktikos, pasirūpinome kompiuteriais tiems vaikams, kurie yra iš nepasiturinčių šeimų. Lietuva čia padarė tikrai daug ir esame geresnėje situacija nei kitose ES valstybėse, kur koronaviruso susirgimų daug didesniu mastu palietė visuomenes.
Jei sugebėsime situaciją suvaldyti, kad toliau galėsime mokytis mokyklose, jei viena ar kita mokykla ar klasė užsidarys ir porai savaičių bus izoliuota, po to vis tiek pradės dirbti.
Manau, kad mes elgiamės taip, kaip galime, nes kito sprendimo nėra. Nieko nedaryti – negalime. Eiti į nuotolinį mokymą dabar – nėra prasmės. Mes padarėme labai daug pavasarį, kad šiandien galėtume leisti tai, ką leidžiame.
Jeigu 20 ar 10 proc. moksleivių pradėtų sirgti – tai jau kiti klausimai. Bet kol kas tokios grėsmės nėra“, – teigia R. Karbauskis.
Konservatorių sąrašo lyderė I. Šimonytė atsakė, kad išties kyla nemažai problemų sprendžiant vaikučių priežiūros klausimą.
„Ypatingai jeigu vaikučiai darželinukai, jų palikti be priežiūros negalima. Pirmiausia reikia tartis su darbdaviais dėl nuotolinio darbo, o jeigu tai neįmanoma, tuomet kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo, pasitelkti giminaičių pagalbą arba išeiti trumpų atostogų. Čia jau turėtų padėti valstybė finansuodama nedarbingumą ar atostogas.
Deja, šiuo metu nėra pagalvota nei kur vaikus dėti, nei kaip kuo paprasčiau gauti nedarbingumo pažymėjimą, šeimos gydytojai apkraunami beprasmiu darbu. Turi būti aiškus algoritmas ir pagalba iš valstybės“, – atsakė I. Šimonytė.
Socialdemokratų vedlys G. Paluckas patarė prisiminti tuos mechanizmus, kuriuos socdemai siūlė dar prieš dvejus metus.
„Tuomet buvo priimti teisingi įstatymai. Tais atvejais, kai savivaldybės teritorijoje yra skelbiamas karantinas arba ugdymo įstaigos negali užtikrinti paslaugų dėl COVID-19 ar gripo protrūkio, kai vaikai yra namie.
Nepaisant to, kad tie vaikai tiesiogiai neserga, bet namie turintys likti tėvai ir juos prižiūrėti, jie turi teisę gauti laikiną nedarbingumą arba vaikų priežiūros išmoką. Tas įstatymas buvo pakeistas ir jis buvo taikomas pirmosios bangos atveju ir išgelbėjo labai daug šeimų ir kompensavo netektas pajamas. Tos nuostatos turi būti taikomos ir šių dienų realijose“, – teigia G. Paluckas.
Pasak Darbo partijos lyderio V. Uspaskicho, nereikia uždarinėti, tegul vaikai mokosi.
„Jie labai greitai adaptuotis ir nebebus nešėjai. Italijoje kokie buvo viruso židiniai, bet jau vaikai lanko mokyklas ir nebekreipia dėmesio. Labai greitai adaptuojasi ir vyksta normalus gyvenimas. Todėl nereikia nieko izoliuoti ir jokių kaukių nereikia nešioti.
Daugiau lavinti, kas nori nešioti – tegul nešioja, jei nenori – tegul nenešioja. Reikia visada informuoti, kad kaukė duoda ne tik minimalią apsaugą nuo koronaviruso, bet ji ir atima kažkiek sveikatos.
Pamatavus ilgą laiką kaukę nešiojusio žmogaus sveikatą, pas jį sutrinka. Pamatavus CO2 po kauke – tai viršija net 8 kartus “, – aiškina V. Uspaskichas.
V. Čmilytė – Nielsen teigė, kad reikia dėti visas pastangas, kad ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme būtų „galima maksimaliai ilgai ir saugiai dirbti“.
„Kai ištiko pirmoji koronaviruso banga, tai labai išryškėjo skirtingi skirtingų šalių požiūriai. Matėme, kad Skandinavijos šalyse, kalbu ne apie Švediją, darželiai ir jauniausios vaikų klasės mokyklose buvo paskutinieji užsidarantys ir pirmieji atsidarant.
Puikiai suvokiama, jei neužtikrina valstybė vaikų priežiūros – tai tėvai negali dirbti. Lietuvoje buvo nueita drastišku keliu, kas užtikrina koronaviruso mažą paplitimą mūsų populiacijoje, tačiau turėjo kitų pasekmių.
Manome, kad jau turėdami pavasario pamokas, dabar galima užtikrinti maksimaliai ilgą darbą saugiomis sąlygomis. Čia valstybės įsipareigojimas padėti jaunoms šeimoms užtikrinti vaikų priežiūrą ir ugdymą bet kuriomis sąlygomis, kad ir pandemijos sąlygomis“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
R. Žemaitaitis sako, jei valstybė prisiima sprendimą uždaryti mokyklą, tai tuomet tėvams ar seneliams turi būti mokama nedarbingumo išmoka.
„Reikia skirti pinigų ne taškymuisi, o tokiems dalykams. Lietuvai gal tai kainuos 20 milijonų, bet mes apnaikinsime židinius“, – sako R. Žemaitaitis.
Laisvės partijos pirmininkė sako, kad koronavirusas mums padėjo prisiminti arba išmokti mokytis online.
„Tėvams turėtų būti sudarytos lankstesnės sąlygos dirbti iš namų, jeigu vaikas yra namuose ir jis negali lankyti mokyklos. Man atrodo, kad dauguma darbdavių jau prisitaiko prie to.
Šeimos ir darbo derinimas yra aktualus ne tik per koronavirusą, kai užsidaro klasės ar mokyklos, bet ir jam pasibaigus. Vaikai serga ir šeimos norėtų, kad turėtų galimybę tam skirti laiko. Darbdaviai turėtų būti suinteresuoti taip pat, kad darbuotojai būtų patenkinti ir nenorėtų bėgti iš darbo“, – teigia A. Armonaitė.
Rinkimai į Seimą Lietuvoje vyks spalio 11 d.
