„Apmaudu, kai skiriama socialinei paramai virš 200 mln., o išdalijama žmonėms virš 60 milijonų. Tos lėšos ne visos pasiekia socialinę sritį (...), dalį permeta į kitas sritis“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
„Faktiškai nėra tokio proveržio socialinėje srityje, koks turėtų ir galėtų būti, kai turime 140 mln. sutaupytų per metus“, – pridūrė jis.
L. Kukuraitis teigė, kad dėmesio socialinėms paslaugoms pasigedo ir per savivaldybių tarybų rinkimų diskusijas, nors savivaldai šioje srityje palikta daug kompetencijų.
„Man gaila, kad savivaldybių rinkimų diskusijose buvo per mažai liečiami socialiniai aspektai, daug labiau (buvo kalbama) apie ūkinius klausimus, transportą, kelių, kiemų remontą“, – sakė ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad panašaus dydžio savivaldybės kartais užtikrina visiškai skirtingo lygio socialinės pagalbos formas, vaikų dienos centrų skaičius labai skiriasi.
Europos Komisija praėjusią savaitę perspėjo, kad skurdas ir pajamų nelygybė Lietuvoje lieka vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, Lietuva yra viena iš socialinei apsaugai mažiausiai išleidžiančių ES šalių.
Europos Komisija pagyrė Lietuvos Vyriausybę už įvestus vaiko pinigus, kai kurių socialinių išmokų ir neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, tačiau teigė, kad pažanga yra ribota.
Nuo skurdo ir socialinės atskirties Lietuvoje labiausiai kenčia pagyvenę žmonės, žmonės su negalia, vaikai, vienišos motinos ir bedarbiai. Skurdo rizika kaimo vietovėse yra beveik dvigubai didesnė nei miestuose.
