socialinė apsauga

Priėmus tarpvalstybinę Lietuvos ir Rusijos sutartį socialinės apsaugos srityje, planuojama senatvės pensijų mokėjimą abiejose šalyse dirbusiems asmenims vykdyti proporciniu principu, informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Šiuo metu galioja 1999 metais pasirašytas susitarimas dėl pensinio aprūpinimo, pagal kurį pensijos mokamos teritoriniu principu, t. y. pensiją skiria ir moka ta valstybė, kurioje pensininkas nuolat gyvena.

Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola buvo 35 mlrd. 259,5 mln. litų, tai sudaro 33,3 proc. prognozuojamo 2011 metų BVP (105 mlrd. 727 mln. litų), rodo Finansų ministerijos duomenys. Spalio mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 23 mlrd. 690,7 mln. litų, vidaus finansų institucijoms – 6 mlrd. 367,5 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 4 mlrd. 26,6 mln.

Daugiau nei pusė vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojų galvoja, kad turtinga senatve jie pasirūpins patys. Tuo tarpu valstybinės socialinio draudimo sistemos (SoDra) galimybėmis padaryti tai tiki tik vienas iš aštuonių žmonių. 2011 m. lapkričio 7 d., Vilnius. Tik 12 proc.

Vyriausybė pirmadienį vykusiame pasitarime pritarė Ūkio ministerijos siūlymui, kad daugiau kaip 6,5 tūkst. litų atlyginimą per mėnesį (neatskaičius mokesčių) gaunantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų patys sutarti dėl trumpesnio ar ilgesnio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, išeitinės kompensacijos ir kai kurių kitų dalykų, o darbdavys tokį darbuotoją galėtų atleisti ir savo valia be svarbių priežasčių.

Neseniai vienoje radijo laidoje dalyviai teigė, kad dauguma Lietuvą kamuojančių bėdų kyla dėl žmonių susvetimėjimo, atskirumo ir prarastų tarpusavio ryšių. Laida buvo apie jaunimą, ne apie ekonomiką, tačiau laidos dalyvių argumentai krypo į ekonominę pusę, būtent ten ieškant susvetimėjimo priežasčių. Rinka buvo įvardinta viena iš jų. Neva rinkoje žmogus rūpinasi tik savimi, egzistuoja individo kultas ir tai atskiria žmones vienus nuo kitų.

Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 670 tūkst. lietuvių – 20,2 proc. visų šalies gyventojų, praneša statistikai. Palyginus su 2009-aisiais, šis rodiklis, apskaičiuojamas remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis, sumažėjo 0,4 proc. punkto. Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16,2 proc., kaime – 28,4 proc.gyventojų. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,5 proc. punkto, kaime – sumažėjo 4,3 proc. punkto.

Sakoma, jog gyventi yra gera, o  gerai gyventi – dar geriau. Normaliai apmokamas darbas yra geriausia priemonė įgyvendinti šį siekį.  Norėtųsi, kad visi Lietuvoje gyventų gerai. Deja, nedarbas, liga, negalia, senatvė, nepriteklius ar net kokia nors pievos erkė gali sutrikdyti normalią mūsų  gyvenimo eigą. Ne veltui  sakoma, jog niekada nereikia išsižadėti ubago lazdos.

Černobylio avarijos likvidatoriai iš Lietuvos sako, kad jiems dar ir dabar tenka įrodinėti radiacijos padarytą žalą sveikatai ir valstybės prašyti pagalbos. Trūksta finansinės paramos, sanatorijų, psichologų pagalbos, tuo metu jų sveikata besirūpinęs centras prieš kelerius metus uždarytas, praneša LTV „Šiandien“. 7 milijonai nukentėjusių žmonių, 17 radiacija užterštų Europos valstybių. Likviduoti Černobylio avarijos iš Lietuvos pasiųsta per 7 tūkst. vyrų.

Vakar Alytaus miesto savivaldybės taryba pirmoji iš penkių apskrities savivaldybių patvirtino šių metų miesto biudžetą. Jame –  per 164 mln. litų, maždaug 35 mln. litų daugiau nei pernykščiame. Tačiau optimizmo mažai. Pagal reikalavimus į jį pirmąkart suskaičiuotos visos galimos imti paskolos, skirtos lėšos iš panaikintų apskričių viršininkų administracijų daliai funkcijų vykdyti, padidintas mokinio krepšelio finansavimas.

Vyriausybė susivokė: Lietuvoje iki šiol buvo daroma viskas, kad būtų kuo daugiau vaikų, neturinčių ne tik tėvų, bet ir globėjų ar įtėvių. Pagaliau po bendrų dienraščio „Vakaro žinios„ ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pastangų šiandien ministrų kabinetas padarys vieną palengvinimą potencialiems įtėviams ir našlaičiams.

Lietuvoje smarkiai mažėja nepilnamečių mamų. Be to, skirtingai nei įprasta manyti, nepilnametės, kurios augo be tėvų, tesudaro tik 2,8 proc. visų pagimdžiusių nepilnamečių, pastebi lrt.lt pašnekovai. Taip pat pažymima, jog pastaraisiais metais daugėja globos namuose pagalbos ieškančių pilnametystės sulaukusių jaunų mamų, kurios esą augo pilnose ir tvarkingose šeimose.

Vieno seniausio gyventojų amžiumi šalyje Anykščių rajono vieniši žmonės netrukus sulauks modernių senelių namų. Jame, numatoma, gyvens stipresni, dar galintys save apsitarnauti žmonės. Vieninteliuose rajone senelių globos namuose 40 senolių ramiai leidžia dienas – piešia, skaito, klausosi muzikos. Globos namų vadovai sako, kad už durų eilės nestovi, tačiau norinčiųjų čia pakliūti netrūksta, ypač artėjant žiemai.

Ligoniai priversti pirkti lašines ir vaistus, o štai Šiaulių savivaldybė narkomanus užvers kalnu nemokamų švirkštų ir kvaišalais. Tiksliau – apmokėtais iš visų mūsų kišenės. 80 tūkstančių litų – narkomanų kvaišalams bei švirkštams ir tik tūkstantis litų likimo nuskriaustiems vaikams. Tokius prioritetus demonstruoja Šiaulių miesto valdžia, dalydama miestiečių sveikatai skirtus pinigus.

Artėjant savivaldybių rinkimams politikai vis dažniau deklaruoja, kad vaikas ir šeima – pagrindinė vertybė. Tačiau vaiko teisių apsaugos atstovai sako realybėje matantys kitą požiūrį – per pastaruosius kelerius metus šiai sričiai nurėžta lėšų tiek pat, kiek sau pasiskiria valdančiosios partijos, praneša LTV naujienų tarnyba. Maždaug 5 mln. litų – tiek per metus mokesčių mokėtojų pinigų išsidalija politinės partijos.

Seimo LSDP frakcijos narys Algirdas Sysas dviejų ministrų sąmokslu vadina valdančiosios daugumos ketinimus sunaikinti du socialiai svarbius fondus: Garantinį fondą ir Vaikų išlaikymo fondą.

Pailginus vyresnių vaikų gyvenimo globos namuose terminą, kitiems gali tekti palaukti, kad į juos patektų. Panevėžyje beglobiai vaikai jau dabar rikiuojasi į eilę. Galės gyventi iki 21 metų Nuo šių metų liepos 1 dienos pilnametystės sulaukusiems vaikų globos namų auklėtiniams, kurie mokosi profesinio rengimo centruose, nebereikės prašytis prieglobsčio šių mokyklų bendrabučiuose. Jie iki 21 metų, kol baigs mokyklą ir įgis profesiją, galės gyventi vaikų globos namuose, kuriuose užaugo.