sloga

Ko gero kiekvienam yra tekę pajausti, ką reiškia peršalimo simptomai: užgulusi nosis, gerklės perštėjimas. Nors liga pasireiškia visiems beveik vienodai, tačiau visi ją įveikti bandome skirtingai. Kaip taisyklingai gydytis ir nesusirgti dar labiau sutiko pasidalinti Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Justina Gėgžnienė. Naminiai būdai ne visada geriausi Šeimos gydytoja pasakoja, kad neatidžiai vartojamos įvairios žolelės gali padaryti meškos paslaugą.

Nors dažnai girdime sakant, kad sloga yra ne liga, tačiau į varvančią ir užsikimšusią nosį nederėtų numoti ranka. Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga signalizuoja apie rimtą susirgimą ir gali baigtis net akies ar galvos smegenų pažeidimu. Sloga – tai ne atskira liga, o nosies gleivinės uždegimas.

Nors dažnai girdime sakant, kad sloga yra ne liga, tačiau į varvančią ir užsikimšusią nosį nederėtų numoti ranka. Pasak gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga signalizuoja apie rimtą susirgimą ir gali baigtis net akies ar galvos smegenų pažeidimu. Vargina ir mažus, ir pagyvenusius Sloga – tai ne atskira liga, o nosies gleivinės uždegimas.

Itin dažnai šaltuoju sezonu linksniuojamas susirgimas – ausų uždegimas – toli gražu nėra vien tik mažų vaikų liga. Gydytojai įspėja, kad suaugusiesiems ji ne mažiau pavojinga: komplikavęsis ausų uždegimas gali ne tik pažeisti ausies būgnelį, bet ir veido nervą, sukelti kitų bėdų. VU ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovo prof. dr. Eugenijaus Lesinsko aiškinimu, paprastai stebimi keli sergamumo ausų uždegimais padidėjimai.

Paprastasis peršalimas gali padėti apsisaugoti nuo koronaviruso, sako užsienio mokslininkai. Kovojant su peršalimu organizmas gamina interfezoną, o jis, tikima, gali padėti kovoti ir su koronavirusu. Jeilio universiteto ekspertai pastebėjo, kad sergant rinovirusu – dažniausia paprastojo peršalimo forma – įsijungia organizmo antivirusinė gynyba. Todėl imuninė sistema yra geriau pasiruošusi kovoti ir su kitais virusais. Tiriama, ar tas pats galioja ir koronavirusui.

Pasaulį sukaustęs koronavirusas sezoninių peršalimo ligų, deja, reikšmingai nesumažino. Orui vis labiau vėstant, šios, kaip ir kasmet, puola didelius ir mažus. Ir nors visuomenėje kartais vis dar pajuokaujama, kad sloga – dar ne liga ir praeina savaime. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad į slogą numoti ranka nevalia. Negydoma sloga gali virsti kamuojančia lėtine problema, kurios pasekmės kartais būna itin skaudžios.

Rytai jau vėsūs, bet dieną dar lepina rudeniška šiluma – tokie orai yra ir džiaugsmas, ir tikras galvos skausmas renkantis tinkamą aprangą. Dažnai būtent pagal oro sąlygas nederantys drabužiai ir tampa peršalimo priežastimi. Sakoma, kad sloga, nors ir nesunki, tačiau nemaloni liga. Vis dėlto „Eurovaistinės“ vaistininkai sako, jog netrūksta priemonių padedančių ją įveikti greičiau nei per 7 dienas.

Atsižvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus, sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio operacijų vadovo sprendimais patikslinti reikalavimai dėl sąlygų, kada žmonės turėtų nedalyvauti švietimo įstaigų veikloje. Taip pat patikslintos nuostatos dėl pašalinių asmenų lankymosi ugdymo proceso metu.

Sloga, peršinti gerklė, nepaliaujamas čiaudulys – turbūt peršalote? Gali būti, kad apetito beveik neturite, bet kažką valgyti vis tiek reikia. Tinkami maisto produktai peršalus padeda sustiprinti imuninę sistemą ir simptomai dingsta greičiau, tuo tarpu netinkamas maistas būklę gali pasunkinti. „Bright Side“ sudarė sąrašą, kurie maisto produktai tinka geriausiai, o kurių geriausia nevartoti, jei jaučiatės peršalę.

Pandemija keičia ne tik kasdienį mūsų gyvenimą, bet ir nusistovėjusią tvarką darželiuose. Anksčiau vaikai į darželį būdavo priimami, jei jiems pabėgdavo nosis ar sukosėdavo. Panašu, kad koronaviruso situacija gali ilgam pakeisti šias higienos taisykles ir darželiuose net po karantino atšaukimo gali tekti laikytis griežtesnių reikalavimų.

Nors vis pabrėžiama, kad koronavirusinės infekcijos simptomai panašūs į peršalimo ar gripo, specialistai primena – šiuos susirgimus lydinti sloga tikrai nėra dažnas COVID-19 simptomas. Negana to, daug dažniau šiuo metu varvanti nosis vargina ne dėl infekcinių ligų, o kaip reikiant įsibėgėjusio pavasarinės alergijos sezono. Be to, šylant orui vis daugiau laiko leidžiant gamtoje panašūs į peršalimą simptomai gali užklupti ir įsisegus erkiniu encefalitu užkrėstai erkei.

Sloga gali būti itin įkyri ir sugriauti visus planus. Dažniau ja serga vaikai, tačiau suaugusieji – tikrai ne išimtis. Raudona ir užgulta nosis, gausiai tekančios arba sunkiai pašalinamos tirštos gleivės, ašarojančios akys, pasunkėjęs kvėpavimas ir dėl slogos galintis kilti kosulys – varginantys ir gyvenimo džiaugsmą aptemdantys simptomai. Nepaisant to, kad ir gydoma, ir negydoma sloga gali praeiti per panašų laikotarpį, ją vis tiek reikėtų gydyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

Nemalonus įrašas iš Anglijos. Jame užfiksuota, kaip paštininkas dalija siuntas, o prie vienų namų buvo pagauta šokiruojanti jo akimirka. Vyras tikrai nenumanė, kad jis yra filmuojamas ir drąsiai ėmėsi veiksmų. Pirmiausia jis išsipūtė nosį tiesiai į delną, o vėliau su ta pačia ranką specialiai bent kelis kartus patrynė durų rankeną ir visur aplink.

Koronavirusui siaučiant ir toliau, žmonės bando ieškoti būdų, kaip nesusirgti. Kai kurie mano, kad išeitis – antibiotikai, nes jie kovoja su infekcijomis, tačiau šeimos gydytoja Justė Latauskienė įspėja nedaryti šios klaidos. Pasak J. Latauskienės, nėra duomenų, kad antibiotikai veiktų koronaviruso infekciją ir jos tikrai neišsigydys. Yra atliekama daugybė tyrimų su daugybe vaistų, bet kol kas nėra patvirtintų duomenų, dėl vaistų, kurie veiktų šį susirgimą.

Varvanti nosis – vienas pirmųjų bendrojo peršalimo simptomų. Tai gali būti ir atskira liga, ir vienas iš pagrindinės ligos, pavyzdžiui, gripo, simptomų. Sloga gali būti itin nemaloni ir varginanti, tad net ir suaugusiems jos norisi atsikratyti kaip galima greičiau.

„Tai tik sloga“, – taip dažnai sakome sau ir laiku nepastebime besivystančio sinusito. Tačiau į šį negalavimą verta pažvelgti rimtai, nes negydomas arba netinkamai gydomas jis gali sukelti sudėtingų komplikacijų. „Sinusitas prasideda, kai nuo slogos pabrinksta gleivinė, sinusų angos ir kanalai susiaurėja, juose pradeda kauptis gleivės, kurios tampa puikia terpe virusams ir bakterijoms veistis“, – sako farmacininkė Elvyra Ramaškienė. Sinusitas dažnai yra netinkamai gydyto peršalimo pasekmė.

Žmonės, kurie kada nors turėjo bėdų dėl užsikimšusios nosies, tikriausiai pritartų tam, kad to jausmo norisi atsikratyti kuo įmanoma greičiau. „Bright Side“ siūlo keletą būdų, kaip tai padaryti. Masažuokite tašką tarp antakių švelniai, bet užtikrintai minutę. Šis masažas daro įtaką nosies gleivinei: • apsaugo nuo sinusų sausumo ir uždegimo; • jis turi prevencinį poveikį; • tai sumažina slėgį priekiniuose sinusuose. Masažuokite nosies sinusus.

Įprastai po šaltos žiemos su pavasariu sugrįžta ir alergija žiedadulkėms. Tačiau šie metai yra išskirtiniai – nuo 2020 m. sausio vidurio Lietuvoje yra aukšta alergijos žiedadulkėms rizika. Tokios aplinkybės yra susidariusios pirmą kartą per 20 metų laikotarpį.  Kuo pasireiškia alerginė reakcija ir kaip jos nesumaišyti su peršalimu naujienų portalui tv3.lt pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Audra Blažienė.

Senkant per vasarą sukauptoms vitaminų atsargoms, gynybinė organizmo sistema, užkertanti kelią įvairioms infekcijoms ir virusams, taip pat ima slopti, o susirgus – darosi vis sunkiau išsigydyti. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad stebuklingų vaistų nėra ir nuo peršalimo ligų komplikacijų apsaugoti padės budrumas. Vienas iš dažniausių ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sudėtinių dalių yra sloga.

Žiedadulkėms jautrius gyventojus specialistai įspėja, kad jau nuo 2020 m. sausio vidurio Lietuvoje yra aukšta alergijos žiedadulkėms rizika. Tokios aplinkybės yra susidariusios pirmą kartą per visą Lietuvoje vykdytų žiedadulkių koncentracijos aplinkos ore stebėjimų laikotarpį.  Šiaulių universiteto aerobiologai pažymi, kad Lietuvoje jau beveik baigiasi lazdynų žydėjimas, o atokaitoje augantys alksniai jau barsto žiedadulkes.

Nors standartiškai paprasta sloga trunka gana trumpai, tačiau labiausiai varginančiu dalyku tampa užsikimšusi nosis ir didelė sekrecija. Tai apsunkina kvėpavimą, neleidžia gerai išsimiegoti. Norint palengvinti situaciją neretai rekomenduojama naudoti įvairius nosies lašus. Vis dėlto specialistai įspėja, kad vartojant juos neatsakingai iki priklausomybės ar net chirurginės procedūros gali būti tik vienas žingsnis.

Varvanti ar užgulusi nosis tikrai nepakelia nuotaikos. Tiesa, kaip elgtis atsiradus slogai žinome tikrai ne visi. Laukti kol praeis, ar skubėti į vaistinę ir prisipirkti įvairiausių vaistų? „Yra populiarus posakis, kad sloga – ne liga. Iš tiesų sloga yra apsauginė mūsų organizmo reakcija, padedanti pašalinti į kvėpavimo takus patenkančius virusus, bakterijas, įvairius alergenus, dulkes. Todėl esant paprastai slogai reikia padėti tai daryti – vartoti pakankamai skysčių ir pučiant nosį.

Dažnas mūsų ypač šaltuoju metų laiku neišvengia slogos, įvairių virusinių kvėpavimo takų infekcijų ar net gripo, tačiau retas kuris įtaria, kad paprasčiausias virusas gali kaip reikiant apkartinti gyvenimą.  VU Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vyresniojo ordinatoriaus gydytojo otorinolaringologo Dariaus Raubos aiškinimu, normalu, kad sloguojant ar sergant ūminiu sinusitu didelei daliai pacientų uoslė pablogėja arba visiškai išnyksta.

Žiemą, padidėjus tikimybei susirgti viršutinėmis kvėpavimo ligomis, sloga arba peršalimu, reikėtų atidžiau rinktis naudojamas priemones. Nebūtinai tik vaistinėje įsigytos priemonės gali padėti atkimšti ir išvalyti nosį. Liaudies medicinos žinovai skelbia, kad ir naminės priemonės, paruoštos atsakingai ir pagal tikslias rekomendacijas, gali padėti. Viena tokių, slogai mažinti, yra mišinys, pagamintas ir druskos ir česnako.

Varvanti nosis, paburkusi gerklės gleivinė, skaudanti galva – tokia būsena pažįstama daugeliui, „pasigavusiųjų“ virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Visgi gydytojai primena, kad laiku nesureagavus į pirmuosius peršalimo simptomus vėliau galima sulaukti itin nemalonių pasekmių.

Nuolatinis kosulys gali tapti įprastu dalyku šaltais žiemos mėnesiais. Laimei, yra daugybė greitų ir paprastų receptų, kurie gali greitai jus išgelbėti. Nuo efektyvių gėrimų iki įvyniojimų ir įtrinimų, kiekvienas gali rasti tai, kas tinka jiems, ir naudoti jį bet kada, kai tik reikia. „Bright Side“ labai rūpinasi skaitytojų ir jų šeimų sveikata, todėl pateikia jiems šiuos nuostabius receptus. 1. Pasigaminkite šiek tiek svogūnų-česnakų pieno.

Nors daugelis tautiečių įprastai pajutę pirmuosius peršalimo simptomus ieškodami pirmosios pagalbos skuba į vaistinę, gydytojai turi rimtą įspėjimą – neapdairiai nuo lentynų šluojami preparatai gali kaip reikiant sutrikdyti sveikatą.  Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžė, kad pirmiausia sukarščiavęs asmuo turi laikytis namų režimo ir gerti daug skysčių.  „Ne kavos, o vandens, arbatų, saugiai sveikti namuose ir neiti į darbą.

Atėjus permainingiems rudens orams, vis daugiau žmonių suserga peršalimo ligomis, nes virusai ypač suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams. Tačiau ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią esame įpratę vadinti tiesiog peršalimu, dažnai painiojama su gripu. Kuo šios ligos skiriasi, kaip jos gydomos ir ką turėtume daryti, kad nesusirgtume, aiškina Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Dovilė Mizeikytė.

Prasidėjus rudeniškai darganai neretai pasireiškia ir įvairūs peršalimo simptomai.  Tiems, kurie neturi laiko sirgti, kaip susitvarkyti su peršalimu, pataria žolininkė, Dominika Balčiūnė, kuri nuo pat vaikystės domisi liaudies medicina ir gydomosiomis žolelėmis. Pasak žolininkės, pats stipriausias priešuždegiminis „gamtos antibiotikas“ yra bičių pikis, dar vadinamas propoliu. Jis 95 proc. apsaugo žmogaus imuninę sistemą.

Kas iš mūsų nebijo to laikotarpio, kai kiekvienas vaiko ar bendradarbio kosulys verčia prisidengti veidą, o rankos siekia dezinfekavimo priemonės? Gripas lengvai plinta tarp žmonių ir pasireiškia skausmingais simptomais, įskaitant galvos skausmą, šaltkrėtį, karščiavimą, kūno skausmus, kosulį ir sloga, rašoma foodprevent.com. Pykinimas ir vėmimas gali būti gripo dalis.

Nors dar visai neseniai mėgavomės tropiniais karščiais, šiai dienai sinoptikų prognozės nebedžiugina – galime tikėtis ir šalnų. Tokie gan staigūs orų pokyčiai – puiki terpė daugintis virusams, o mums – susirgti. BENU vaistininkė Audronė Ziemelytė sako, kad jaustis gerai turėtume bet kokiu oru, o sustiprinti imunitetą ir užkirsti kelią peršalimui visai nesunku, tereikia vadovautis keliais patarimais, rašoma pranešime spaudai.

„Nuolat tenka girdėti tėvus sakant: bijome, kad nenusileistų žemyn kosulys, bijome meningokokinės infekcijos, bijome skiepų, bijome, kad vaikui gali kas nors bloga atsitikti… Regis, baimė yra nuolatinis tėvų, ypač auginančių mažamečius vaikus, palydovas“, – savo tinklaraštyje „Kasdieniai vaikų gydytojos užrašai“ rašo vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė dr. Indrė Plėštytė-Būtienė. Su gydytoja ir pasikalbėjo apie vaikų sveikatą ir ligas.

Nuo praėjusių metų rudens galioja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, leidžiantis sloguojantį vaiką leisti į mokymo įstaigą. Vaistininkai pastebi, kad šis sprendimas daugeliui tėvų nėra aiškus ir dalinasi patarimais, kaip elgtis, kad vaikai su sloga jaustųsi gerai, o tie, kuriems slogos nėra, ja neužsikrėstų.

Vasara – metas kai automobiliuose esanti oro kondicionavimo sistema tampa kone pačiu svarbiausiu dalyku kelionių metu. Visgi daugelis pamiršta, kad neužtenka vien užpildyti kondicionavimo sistemą ar pakeisti salono filtrą. Rekomenduojama bent kartą per metus atlikti kondicionavimo sistemos dezinfekciją. „Dėl temperatūrinio skirtumo šilumokaitis pradeda kaupti ant saves kondensatą, vandens lašelius ir tai tampa labai puiki terpė bakterijoms veistis.

Sloga, kaip taisyklė, praeina per savaitę laiko, tačiau yra būdų, kai pradėjus gydyti iškart, vos pajutus pirmuosius peršalimo požymius, slogą galima išgydyti per parą. Medikai siūlo visiems prieinamus būdus, suteikiančius galimybę kuo greičiau atsikratyti peršalimo negalavimų. Keletą jų čia ir siūlome paskaityti. Slogos gydymas namuose: 1. Smulkiai supjaustyti česnaką, šildyti su sviestu ir pakaitomis tai viena, tai kita šnerve įtraukti garus.

Alergijos, arba alerginiai rinitai, paūmėja tuomet, kai įkvepiate alergenų – dulkių, gyvūnų plaukų ar žiedadulkių. Alergijų priežastys ir gydymas Nors alergijų pasitaiko labai dažnai, štai keletas mažiau žinomų faktų apie jų priežastis ir apie tai, kaip jas gydyti. Atsidarote langus ir įleidžiate gryno oro Orams šylant visi norime plačiai atverti langus ir kvėpuoti išsiilgtu grynu oru. Bet prieš siekdami lango, pagalvokite apie alergijas.

Jei kada nors jums teko pagyventi su užsikimšusia nosimi, tikrai pritarsite, kad šio jausmo norisi atsikratyti kaip įmanoma greičiau. „Bright Side“ surinko keletą patarimų, kaip greitai atkimšti nosį ir šį poveikį išlaikyti ilgai. Masažuokite vietą tarp antakių. Švelniai, bet užtikrintai vieną minutę masažuokite vietą tarp antakių.

Kartu su prasidėjusiu pavasariu pasirodo ir pirmieji žiedai, o būtent jie neretai sukelia ir pavasarines alergijas. Apie tai, ar pavasarinė alergija yra nuosprendis visam gyvenimui, kalbamės drauge su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų alergologu Kęstučiu Černiausku. Alergologas Kęstutis Černiauskas tv3.lt transliacijos metu papasakos žiūrovams, kas yra pavasarinės alergijos, kaip jas atskirti nuo peršalimo ir kaip tinkamai su jomis kovoti.

Sakoma, kad gydoma sloga praeina per 7 dienas, negydoma – per savaitę. Vis dėlto gydytojai laukti, kol ši problema išnyks savaime, nerekomenduoja. Tad kaip greičiau pasveikti? Kai atsranda čiaudulys, sloga, paburksta nosies gleivinė, sunku per nosį kvėpuoti, atsiranda gerklės skausmas arba gerklinis kosulys, žmogui patariame gerti daug skysčių, arbatų nuo peršalimo arba kito šilto gėrimo, taip pat vartoti čiulpiamų pastilių ar purškalą gerklei – kas patogiau.

Žiemą gripu ir peršalimu serga tūkstančiai žmonių. Paprastai nuo jų gydomasi priešuždegiminiais vaistais – ibuprofenu ir vaistais nuo slogos, padedančiais lengviau kvėpuoti. Dažniausiai tai – patikimi vaistai, vartojami rekomenduojamomis dozėmis, bet JAV kardiologų asociacija teigia, kad jie gali pakenkti širdies sveikatai, rašoma ok-salute.it.

Šeimos Gydytojų Asociacijos vadovas, profesorius ir gydytojas Julius Kalibatas įvertino sparčiai plintančius slogos gydymo būdus. Jo teigimu, dažnai virusinės ligos prasideda būtent sloga. Ji, pasak pašnekovo, būdinga kone kiekvienai eilinei virusinei infekcijai.  „Dažniausiai sloga būna virusinė ir ją gydyti galima liaudiškomis priemonėmis. Vienas iš galimų variantų yra gydymas alijošiumi. Turbūt daugeliui vaikystėje yra tekę išbandyti metodą, kurį nemažai žmonių taiko iki dabar.

 Sloga – turbūt šią įkyrią ligą, kuri geba užklupti mus bet kuriuo metų laiku žino tiek suaugę, tiek vaikai. Ne kartą esame girdėję ir tautosakos posakį, jog gydoma sloga praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę. Nepaisant to, slogą, kaip ir kitas ligas, būtina gydyti. Visų pirmiausia reiktų įsitikinti, ar sloga yra infekcinė, ar alerginė. Didesnei daugumai žmonių šaltuoju metu laiku aktualesne tampa infekcinė sloga.

Jeigu norite kuo greičiau atsikratyti kosulio, kuris jus erzina ne tik dieną, bet ir naktį, turėtumėte išbandyti natūralų gėrimą, kurį paruošite akimirksniu. Jums reikės: 1 stiklinės ananasų sulčių, 1,5 valgomųjų šaukštų medaus, žiupsnelio druskos, žiupsnelio maltų juodųjų pipirų. Paruošimo būdas: 1. Medų ir prieskonius sumaišykite su ananasų sultimis. 2. Išgerkite ketvirtį puodelio šio mišinio. 3. Likusią dalį padėkite į šaldytuvą. Gerkite tris kartus per dieną.

Net savaitę sloguoti ir snargliuotis beprotiškai vargina, tačiau amerikiečiui Gregui Phillpotts‘ui su tuo teko taikstytis net penkerius metus. Vis dėlto pasirodė, kad bėganti nosis signalizavo ne slogą, o kur kas didesnę problemą, rašo iflscience.com. Medikai vyrui pirmiausiai diagnozavo plaučių uždegimą ir bronchitą, o pats Gregas manė, kad kenčia nuo alergijos. Vyras skundėsi, kad tokia būklė trukdė jam gyventi, todėl jis nusprendė kreiptis į medikus specialistus Niujorke.

Niekam nepatinka pasigauti peršalimą, o susirgus išsipūsti nosį atrodo savaime suprantama – taip buvome išmokyti nuo vaikystės. Tačiau pasirodo, kad tai, kaip pučiame nosį, gali mums pakenkti, rašo portalas Mirror. Kartais jausmą, kad nosis užsikimšusi, sukelia gleivių perteklius, tačiau dažniausiai tai ženklas, kad jūsų nosies ertmė patinusi, ten vystosi uždegimas. „Stipriai pūsti nosį nėra gera mintis, šis veiksmas gali suerzinti jūsų nosies vidų, pažeisti nosies ertmę bei sinusus.

 Daugelis žino šmaikštų posakį, kad gydoma sloga išnyksta per septynias dienas, o negydoma – per savaitę. Tačiau juo vadovaujantis, rizikuojama sulaukti rimtų komplikacijų. Neretai pasitaiko atvejų, kai net ir gydoma sloga užsitęsia, o gal net perauga į sinusitą. Būna ir taip, kad sloga užsitęsia ir dėl pačių sergančiųjų kaltės, netinkamai vartojant paskirtus vaistus. Kaip to išvengti? Sloga yra bene vienas iš nemaloniausių negalavimų, pasireiškiančių atklydus permainingiems orams.

Prasidėjus peršalimo ir gripo virusų laikui, būtina savimi pasirūpinti ir skirti sau daugiau laiko. Jei norite išvengti vaistų bei kitų cheminių preparatų, galite išbandyti namines ir šimtus metų skaičiuojančias priemones.  Jums tereikia nulupti kelias česnako skilteles, supjaustyti  ir padėti jas po pagalve. Jau kitą rytą pajusite, kad savijauta pagerėjo, galite lengviau kvėpuoti, nebevargina alinanti sloga.

Staigūs temperatūros pokyčiai, perkaitęs kūnas, išėjus iš sporto salės, neužrištas šalikas - nebespėjame apsidairyti, kaip pradedame sloguoti, kosčioti. Šie iš pažiūros lengvi peršalimo simptomai dirbti netrukdo, tad ir toliau einame į darbą, negalvodami, kad galime užkrėsti savo kolegas. Kada yra ta riba, kai turėtume likti ir gydytis namuose, ir kaip elgtis, jeigu aplink – sirguliuoti pradedantys kolegos? Patarimais dalijasi BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis.

Peršalimas vargina kiekvieną. Tai itin dažnas virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų susirgimas, kuriuo serga kiekvienas vėsiams orams pasibeldus į duris. Tv3.lt bandė susisiekti su keliomis gydymo įstaigomis, tačiau dėl didžiulio sergančiųjų antplūdžio gydytojai dirba daug daugiau nei įprastai. Laisvo laiko skyrusi šeimos gydytoja A. Antanavičienė perspėjo – jei sergate, neišeikite iš namų.