Regis, baimė yra nuolatinis tėvų, ypač auginančių mažamečius vaikus, palydovas“, – savo tinklaraštyje „Kasdieniai vaikų gydytojos užrašai“ rašo vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė dr. Indrė Plėštytė-Būtienė. Su gydytoja ir pasikalbėjo apie vaikų sveikatą ir ligas.
Ar šiuolaikiniai tėveliai linkę perdėtai reaguoti į vaikų simptomus?
Visuomenė reikalauja, kad tėvai būtų idealūs. Kita vertus, neigiamų įvykių atgarsiai žiniasklaidoje pasėjo mintį, kad vaikai gali mirti nuo bet kokios ligos, kad gydytojai yra vos ne žudikai. Puikiai suprantu tėvus, auginančius darželinukus, mokyklinukus, kad jie baiminasi dėl vaikų sveikatos, juk visa atsakomybė dabar tenka jiems. Anksčiau gydytojas, kaip ir kunigas, buvo autoritetas. Dabar požiūris pasikeitęs – mes dirbame komandiniu principu. Daktaras nėra vadas, daktaras yra kolega, kuris, turėdamas daugiau žinių nei tėvai, gali sėsti ir tartis, kas geriausia būtų jų vaikui. Nes už vaiką atsako tėvai, todėl jie turi priimti galutinį sprendimą.
Taigi vaikas susirgo sloga. Ar būtina vesti pas gydytoją? Kaip gydyti slogą?
Visų pirma reikia įvertinti, koks vaikas, ar jis dažnai sloguoja ar ne, ar serga kokiomis gretutinėmis ligomis. Vienam sloga – ne liga, kitam gali būti jau komplikacijos – sinusitai ar kt.
Jei vaikas atrodo sveikas, ramus, jei jam kartojasi elementarios peršalimo ligos, jaudintis nereikėtų. Taip, pirmais kartais, kai vaikas suserga, yra baisu, tėvai tikrai ateina sunerimę. Bet, sudarius gydymo planą, susitarus, ką kokiu atveju daryti, tikrai sloga neturėtų gąsdinti. Pas gydytoją reikėtų eiti tada, kai per 3–4 dienas pasikeitė simptomai: vaikas pradėjo sloguoti ne taip, kaip visada.
Reikia sekti bendrą vaiko būklę. Jei ji bloga – vaikas nenori valgyti, jis neramus, irzlus, nenori gerti skysčių, karščiuoja, ką bekalbėti apie kitas komplikacijas kaip kosulys iki vėmimo, dažnas kvėpavimas, vangumas, – būtina skubėti pas gydytoją.
Imunologų teigimu, sloguoti 9 kartus per metus vaikams yra normalu. Taigi kas mėnesį sirgti 4 metų darželinukui yra norma.
Ar suslogavus leisti į mokyklą ar darželį? Jei vaikas gerai jaučiasi, ryte nosies išskyras išpūtė – ir sveikas, gali eiti. Bet jei blogai jaučiasi, jei reikia jam duoti ir medikamentų, ir daryti inhaliacijas, toks vaikas neturėtų eiti į darželį, nes ten jo niekas negydys.
Vaikas peršalo. Ką daryti?
Tokios diagnozės kaip peršalimas nėra. Peršalimu dažniausiai vadinamos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
Pagrindinis gydymas yra simptomų mažinimas. Jei vaikas karščiuoja, reikia mažinti temperatūrą, sloguoja – nosį plauti jūros vandeniu, lašinti lašus, daryti inhaliacijas su vandens garais, nuo gerklės skausmo naudoti purškalus į gerklę. Ir, žinoma, stebėti vaiką. Tačiau ar gydysime, ar negydysime – elementari virusinė infekcija praeis savaime. Sloga vaikams trunka apie dvi savaites. Todėl galima tik padėti, kad vaikas gerai išsimiegotų, galėtų užuosti maistą, valgytų, gertų daug skysčių.
Kokie simptomai yra pavojingiausi, kada jau būtina kviesti greitąją?
Yra toks vadinamasis šviesoforo principas. Jį turėtų žinoti ir tėvai. Jei „žali“ simptomai – skubėti nereikia. Jei patenka į geltoną ar net raudoną zoną – reikia sunerimti ir spręsti, ar nereikia važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių.
Dabar visi bijo meningokokinės infekcijos. Bet jei išbertas vaikas yra guvus, linksmas, bėrimas paspaudus išnyksta, tai nėra meningokokinės infekcijos požymis.
Didelė rimtos ligos rizika – kai vaikas išblyškęs, papilkėjęs, ryškėja mėlynumas, jei nereaguoja į aplinką, neramus, mieguistas, vangus, jei dejuoja, verkia, jei labai dažnai – daugiau nei 60 kartų per minutę – kvėpuoja, jei krūtinės ląsta įdumba, vaikas dūsta, jei didelis skysčių trūkumas, sausos gleivinės, jei nesišlapina ir, aišku, karščiuoja.
Jei kūdikiui iki trijų mėnesių temperatūra pakyla virš 38 laipsnių, jei vyresni vaikai karščiuoja ilgiau nei tris penkias paras, jei išpūstas kūdikio momenėlis, jei spaudžiant matyti neblykštantis bėrimas, jei pasireiškia neurologinė simptomatika – traukuliai ar vėmimas, būtina kviestis greitąją.
Ko tėvai nežino apie kosulį?
Tikrai nereikia bijoti kosulio. Nebūtinai jis turi būti rimtos ligos požymis, ypač jei jis yra vienintelis nerimą keliantis simptomas. Kosulys, kaip ir čiaudulys, yra natūralus refleksas, kurio metu pašalinami svetimkūniai (dulkelės, mikroorganizmai, žuvusios mūsų kvėpavimo takų epitelio ląstelės ir t. t.). Jei kosulys suintensyvėja, akivaizdu, kad organizmas kažką nori intensyviau šalinti. Todėl reikėtų įvertinti, koks tas kosulys.
Viena iš dažnų kosulio, ypač sauso, priežasčių yra sausas oras namuose, per maža drėgmė. Tuomet gleivinės būna išdžiūvusios, labai jautrios ir neatlieka savo apsauginės funkcijos – nesant gleivių, imuninės ląstelės negali apsaugoti nuo infekcijų, tad vaikai gerokai dažniau serga ir kosėja.
Kosulio priežasčių labai daug. Kosėjama ne tik dėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, bronchito, plaučių uždegimo, bet ir dėl gastroezofaginio refliukso, adenoidų, tuberkuliozės ir kitų priežasčių. Sausas varginantis kosulys gali būti ir dėl pernelyg sauso ar užteršto aplinkos oro.
Jei kosulys suintensyvėja, vaikas naktį nemiega, būtina eiti pas gydytoją.
Dažnai patariama stiprinti imunitetą. Ar įmanoma jį sustiprinti?
Imuniteto sustiprinti neįmanoma, jį įmanoma išmokyti. Liga – natūralus ir būtinas vaiko imuninės sistemos vystymosi etapas. Kiekvienos ligos metu imunitetas įgyja naujos patirties, bręsta ir pasitikrina, ar tinkama linkme jis vystosi. Jis nuo gimimo mokosi, susipažįsta su įvairiais aplinkos veiksniais. Kuo daugiau aplinkos veiksnių susitinka, tuo geriau atpažįsta, ar tai svetimas mums, ar savas veiksnys. Tik sirgdamas vaikas mokosi pasveikti – kito būdo nėra. Tokiu atveju imuninė sistema išsitreniruoja taip, kad viskas vyksta automatiškai. Ir suaugę mes mažiau sergame.
Vaikas su maistu turi gauti visų būtinų maisto medžiagų tam, kad jo imuninė sistema tinkamai formuotųsi ir bręstų. Jei to poreikio su maistu neužtikriname, pageidautina mitybą papildyti maisto papildais – vitaminais. Jei imuninei sistemai nieko netrūksta, dažnos vaiko ligos gali būti dėl nemokėjimo tinkamu metu ir greičiu sureaguoti į patekusius virusus ar bakterijas. Tad reikia ilgų ir nuoseklių treniruočių. Tam padeda įvairiausi imunostimuliatoriai ar imunomoduliatoriai, kurie yra įvairių formų – geriamos vakcinos, purškiami bakterijų milteliai ir pan.
Imuninė sistema būna ir išsekinama. Po kiekvienos ligos, be abejo, žūva mūsų kareiviai – imuninės ląstelės, todėl reikia jas atkurti, o tam reikia laiko. Arba jei yra nuolatinis stresas – vaikas nėra užsigrūdinęs, tinkamai adaptavęsis aplinkoje nei fiziologiškai, nei psichologiškai, tokiu atveju nuolatinė įtampa irgi sekina imuninę sistemą. Ką tai reiškia? Kad imuninės ląstelės, visa imuninė sistema yra įsitempusi, nes laukia kokios nors grėsmės. Tarsi nervų sistema sakytų: tuoj tuoj kils kažkoks karas. Klaidingas aliarmas sekina imuninę sistemą.
Kaip auginti vaiką, kad jis būtų sveikas?
Pirmiausia reikia matyti patį vaiką. Ne internete ieškoti atsakymų, nelyginti savo vaiko su kitais, nes kiekvienas yra individualus. Jei vaikas susirgo, reikėtų spręsti, kodėl jis susirgo. Jei jis serga dažnai, reikia atsakyti į klausimą, kodėl vaikas nori sirgti. Juk atėjęs į darželį sloguodamas jis apkrečia ne visus. Serga tik keli vaikai, nors tų virusų visi vienodai gauna.
Vaikas turi augti taip, kad kuo mažiau būtų nereikalingų iššūkių gyvenime, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Sveika mityba, ramybė, jaukumas ir saugumo jausmas jam yra būtini. Jei vaikas lengvai įveikia virusines infekcijas, tėvai turėtų nustoti nerimauti, panikuoti, labiau savimi pasitikėti. Pasitikintys ir ramūs tėvai – pagrindinis vaistas, kad vaikai augtų sveiki. Vaikas būna įsitempęs ne tik tada, jei jam nepatinka darželis, jei sunkiai prisitaiko. Jis puikiai jaučia ir savo tėvus. Nerimas tėvų akyse verčia vaiką dar labiau nerimauti. O įtampa organizme lemia daugiau ligų.
Laimingų tėvų šeimoje auga laimingi ir mažiau sergantys vaikai.
