sloga

Prasidėjęs rugsėjis kartu su savimi atsineša ne tik vėsesnius orus, bet ir rudeniškas ligas. Tai natūralu, nes po šiltų ir saulėtų orų reikia prisitaikyti prie naujų rudens oro sąlygų, o žmogaus organizmas gana jautriai reaguoja į sezonų kaitą.  Kokie pavojai mūsų tyko ir kaip apsisaugoti pasakojo šeimos gydytoja Aldona Bieliauskienė. Įžvelgė riziką Pasak gydytojos, didžiausia rizika ne besikeičiantys orai: „Mes lietuviai esame pripratę prie vėsių orų.

Europos regiono šalyse ir toliau didėja sergamumas tymais, todėl nesirgusiems ir neskiepytiems keliautojams didėja grėsmė užsikrėsti. Pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, šiemet daugiausiai susirgimų tymais registruota Rumunijoje (3 284 atvejai), Prancūzijoje (2 306 atvejai), Graikijoje (2 097 atvejai) ir Italijoje (1 258 atvejai). Nuo tymų infekcijos Europos regione mirė 25 asmenys: Rumunijoje (18 mirčių), Italijoje (4 mirtys), Graikijoje (2 mirtys) ir Prancūzijoje (1 mirti...

Paradoksas – kelias dienas užsitęsus rekordinei šiemet karščio bangai lietuviai į vaistines ir poliklinikas plūsta ne dėl perkaitimų, o dėl peršalimų. Vaistininkai pasakoja, kad už lango tvyrant arti trisdešimties laipsnių, gyventojai ateina ir su sloga, ir su perštinčia gerkle. Medikai aiškina, kad dėl visko kaltas pačių pacientų noras pernelyg greitai atsigaivinti.

Pirmadienį karantinas dėl gripo ir peršalimo ligų buvo paskelbtas 135 arba 13 proc. šalies mokyklų, o Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skuba perspėti - situacija blogėja: gripas toliau sparčiai plinta. Penktąją šių metų savaitę (2018 m. sausio 29 d. – vasario 4 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 179,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 127,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Peršalimą sukelia visai ne šaltis, bet žiemos sezonu išties lengviau peršalti. Vėsus oras verčia daugiau laiko praleisti patalpose, kur lengviau pasigauti aplink tvyrančias bakterijas ir virusus. Jei jaučiate prasidedančią slogą, pateikiame jums kelis mokslu pagrįstus būdus pagyti, rašo portalas popsci.com. Rimtai pailsėkite Paprasčiausias receptas – ir pats efektyviausias, ir greičiausiai nelabai nuviliantis.

Žiemą sloga serga bene kiekvienas lietuvis. Nors, atrodo, kad tai nėra pavojinga ar sudėtinga liga, vis dėlto pasisaugoti reikėtų. Beprasidedantis savaitgalis - puiki proga pasirūpinti savo sveikata ir išmėginti namines, tačiau efektyvias priemones.  Jums reikės: šviežio imbiero šaknies, pusės citrinos, 2 arbatinių šaukštų medaus, 1 stiklinės verančio vandens. Imbierą gerai sutarkuokite, kelis šaukštelius suberkite į stiklinę. Išspauskite pusę citrinos ir užpilkite verdančiu vandeniu.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad susirgimų peršalimo ligomis ir gripu pastarosiomis savaitėmis daugėja. Didėjant tikimybei susirgti, gydytojai ir vaistininkai primena, kaip pasiruošti peršalimo ir gripo sezonui bei pasirūpinti ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata. Farmacininkė Laura Vanagaitė teigia, kad, norint išvengti arba sumažinti peršalimo ar gripo simptomus, būtina iš anksto rūpintis savo imunitetu.

Sėdite svarbiame susitikime ir nosyje pajuntate kutenimą. Žinote, kad jau po kelių akimirkų jūs čiaudėsite, tačiau nenorite į save atkreipti dėmesio, todėl užsiimate nosį, kad vietoj patrankos šūvio salėje nuskambėtų tik jums girdimas garsas. Bet ar tai nėra nesveika? Ar sulaikytas čiaudulys gali nužudyti žmogų? Čiaudėjimas - tai labai staigus oro pašalinimas iš plaučių per nosį, taip išvalant kvėpavimo takus.

Rudenį sloga kankina daugelį. Jei nepadeda brangios priemonės, imkitės naminių. Žinoma, gydyti slogą, sinusitą ir nosies skausmo reikėtų tik pasitarus su medikais, vis dėlto išbandyti galima ir paprastas, visiems prieinamas priemones.  Jei jus kankina sloga, derėtų paimti gabalėlį paprasto, nekvapnaus muilo ir su juo patrinti nosies šnerves. Muilas gali būti ūkinis.

 Atšalus orams sparčiai padidėja sergamumas peršalimo ligomis, daugelį vis dažniau pradeda kankinti varginanti sloga. Norėdami išvengti šių nemalonumų, puolame savarankiškai gydytis, be saiko naudojame įvairius purškiklius, kurie net ir įprastą slogą gali paversti rimtu sveikatos sutrikimu. Slogą galima ir „prisišaukti” Sloga – tai nosies ertmės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas virusų.

Karščiavimas, sloga, gerklės ir balsų stygų uždegimai. Tokios ligos dažniausiai užklumpa vaikus rudenį. Alergologė-pulmonologė Indrė Plėštytė-Būtienė įvardijo pagrindinius būdus, kaip apsaugoti savo atžalas nuo šių ir panašių ligų. Su rudenišku lietumi, vėju ir pirmuoju šalčiu mažamečiai sulaukia įvairiausių ligų. Nors vieni iš jų sugeba atsilaikyti šaltesniems orams, rudenį eilės ligoninėse nemažėja. Apsilankę gydytojos kabinete, vaikai dažniausiai karščiuoja, kosėja ir sloguoja.

Dažnas iš mūsų kramtomąją gumą perka, o vėliau kramsnoja tam, kad iš burnos sklistų malonus kvapas. Vis dėlto atėjus rudeniui kramtomąją gumą reikėtų rinktis ne tik dėl to, kad būtų juntamas gaivus kvapas, bet ir todėl, kad ji padeda apsisaugoti nuo peršalimo! Kramtomoji guma padeda organizmui greičiau atsikratyti galimų infekcijų ir pirmųjų gerklės skausmų. Mėtinė kramtomoji guma išvalo gerklę nuo galimų gleivių, o gumoje esanti mėta  yra galingas užtaisas prieš slogą, peršalimą.

O štai ir ligų sezonas su nuolatiniu palydovu – kosuliu. Vos atvėsus orams, nekosintis vaikas atrodo išties retenybė. Ne paslaptis, kad kosulys dažnai tampa rimtesnių ligų pranašu. Vis dėlto nesinori vos kostelėjusio mažylio paversti tikru ligoniu ir suskubti guldyti į lovą bei pulti girdyti stiprių vaistų.

Sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, į peršalimą neturėtų numoti ranka. Ilgiau nei savaitę trunkanti sloga, kosulys ir karščiavimas gali komplikuotis į sudėtingesnes ligas – sinusitą, bronchų ar plaučių uždegimą. Gresia didesnės bėdos Paprastai peršalimas trunka ne ilgiau nei penkias dienas: žmogus pasloguoja, pakosėja, kartais pakyla temperatūra. Jeigu sergančiojo imunitetas stiprus, ligos simptomai pamažu silpsta ir komplikacijos jam neturėtų grėsti.

Ne vienam žmogui puikiai žinomas jausmas, kai po pagirių arba sunkaus vakaro tenka anksti keltis. Tuomet mūsų išvaizdą tiesiog sugadina viena smulkmena veide – ratilai po akimis. Tačiau medikai skelbia, kad ši veido „puošmena“ susijusi toli gražu ne su per dideliu alkoholio kiekiu ar nemigos. Tai – nosies užgulimas. Užsikimšusi nosis gali praplėsti ir tokiu būdu išryškinti kraujagysles, einančias nuo akių iki nosies.

Suaugusieji ir vaikai, vartojantys vitaminą C 1-2 dienomis trumpiau serga sloga. Vitaminas C yra svarbiausias imuninės sistemos kovos su infekcijomis komponentas, tačiau užsikrėtus sloga, sumažėja jo kiekis baltosiose kraujo ląstelėse (leukocituose) ir šlapime. Todėl peršalus yra logiška vartoti vitaminą C. Helsinkio universiteto  medicinos mokslų daktaras H.Hemilä teigia, kad vitaminas C padeda greičiau pasveikti.

  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje didėja. 49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 5-11 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 71,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 59,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Čiaudulys dažniausiai mus užklumpa atšalus orui ir paprastai yra siejamas su slogos pradžia. Tai procesas, kai žmogus staigiai iškvepia orą per nosį dėl nosiaryklėje prisikaupusių dulkių, alergenų, mikrobų bei gleivių. Taigi visos šios nereikalingos organizmui medžiagos, užuot nukeliavusios gilyn į kvėpavimo takus, išmetamas su oru lauk. Žinoma, čiaudėti yra į sveikatą mums, bet ne į sveikatą aplinkiniams. Kaip tik dėl šios priežasties jų ir atsiprašome.

Vėstantys orai ir artėjantis šaltasis metų laikas jau atginė peršalimo ligų sezoną. Slogos, čiaudulio ar kosulio kamuojami karščiuojantys žmonės šimtais rikiuojasi prie šeimos gydytojų kabinetų durų. Tad medikai pataria ruoštis artėjančiam gripo sezonui ir jau domėtis skiepais. Tuo metu miestiečiai, paklausti, kaip ginasi nuo peršalimo ar gripo, vardija išbandytas ir patikimiausias liaudiškas priemones.

Prasidėjus slogai pravartu prieš miegą išgerti karštos liepžiedžių ar aviečių arbatos prakaitavimui skatinti. Jei yra galimybė, reikėtų pagulėti, naudoti daug vitamino C turinčių vaisių, uogų bei jų sulčių, valgyti žiedadulkių ar bičių duonos.   Virintą vandenį ataušinkite iki 45 °C temperatūros ir jame ištirpykite medaus (2 dalys medaus, 1 dalis vandens). Sergant ūmia ar lėtine sloga į kiekvieną nosies landą lašinama po 5–8 lašus 3–4 kartus per dieną.

Gamta neklausia, kokio oro šiandien norėtume, o organizmas irgi kartais ima ir sureaguoja mums nepalankia linkme. NBC reporterei Hallie Jackson kaip tik prieš kelias dienas teko atsidurti nepavydėtinoje situacijoje, dėl kurios, be abejo, kaltas ir organizmas, ir nelepinančios oro sąlygos. Gyvame eteryje kalbėdama apie prezidento rinkimus ir itin įsijautusi, žurnalistė nusprendė numoti ranka į šnerve „atriedantį“ slogos rezultatą.

Kai pradeda atšalti orai, žmonės pirmiausia neturėtų bijoti susirgti, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė, žolininkė Danutė Kunčienė. Jeigu visgijauti, kad griebia liga, pašnekovė pažeria galybę tikrai veiksmingų būdų ją išvaryti lauk: pradedant aviečių arbata, baigiant pirtimi, lietuvišku imbieru – krienu ar savimasažu. „Rudenį žmonėms sakau pirmiausia nepradėti galvoti, kad jie turi susirgti.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) bendrai Lietuvoje per praėjusią savaitę beveik nepakito, o Klaipėdoje ir Vilniuje išaugo. Gegužės 11-17 dienomis sergamumas gripu ir ŪVKTI siekė 40,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 41,2 atvejo 10 tūkst.

Vaistininkai perspėja, kad vieną dažnesnių alergijos formų - alerginę slogą - gyventojai kartais painioja su peršalimu, tad gydosi netinkamai. Jų teigimu, alergijos nereikėtų ignoruoti, kadangi dėl jos ne tik kenčia gyvenimo kokybė, tačiau gresia chroniškos ligos, tokios kaip sinusitas ar astma. „Alergijų pastaruoju metu sparčiai daugėja.

Naujausių tyrimų duomenimis – vyrams peršalimo ligas ištverti kur kas sunkiau nei moterims. Visiems žinoma, jog vyriškajai giminei nebūdinga savybė sėkmingai atlikti kelis darbus vienu metu. Lygiai taip pat ir pasiligojus. Mat jei vyruką kamuoja galvos skausmas, svaigulys ir dar sloga užgriūna – atlaikyti šias „katastrofas“ jam daug sunkiau nei moteriai, rašoma mirror.co.uk.

Nors slogą priimta laikyti nerimtu negalavimu, varvanti ir užsikimšusi nosis visgi gali gerokai apkartinti savijautą ir privesti prie sunkesnių ligų. Vaistininkų teigimu, ypač pavojinga sloga tampa, kai gydomasi neteisingai. Pavyzdžiui, pernelyg ilgai vartojant lašiukus nuo slogos, galima „užsidirbti“ ne tik dar didesnę slogą, bet ir vizitą pas chirurgą.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniaus apskrityje išaugo sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Pastarąją – 37-ąją metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šoktelėjo iki 56,69 atv./10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis tesiekė 27,55 atv./10 tūkst. gyventojų. Į balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris piktinasi kolegų neatsakingumu, kai jie sergantys eina į darbą ir sukelia grėsmę kolegoms.

Kartais reikia užtenka visai nedidelių dalykų, kad susierzinimas tiesiog klestėtų. O jei tą dieną jūsų nuotaika nėra pati geriausia ar tiesiog nesiseka… Buzzfeed.com pristato sąrašą dalykų, kurių dauguma mielai išvengtų. 1. Ant kelių kedžių sėdintys/kelias kėdes viešajame transporte be reikalo užimantys asmenys. 2. Svarbių istorijos dalių nežinojimas pradedant žiūrėti filmą. 3. Šampūno ir kondicionieriaus supainiojimas tuomet, kai galvą jau išsiplovėte.

Šie paprasti patarimai padės įveikti peršalimo simptomus, rašo „Business Insider“.   Priemonė nosies ertmės valymui Šis „įtaisas“ pravalo nosies kanalą steriliu vandeniu arba fiziologiniu tirpalu ir atlaisvina nosį nuo gleivių pertekliaus bei kitų nepageidaujamų medžiagų. Kai kam šis kovos su sloga būdas gali pasirodyti nepatogus.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Reklamuojamus vaistus nuo slogos galima lašinti ne ilgiau kaip penkias dienas. Taip tvirtina Santariškių klinikų gydytojas otorinolaringologas Andrius Matulevičius. Pasak jo, yra žmonių, kurie šiuos vaistus vartoja dešimtmečius, tada prireikia operacinio gydymo. Jūros vandeniu piktnaudžiauti taip pat negalima. „Organizmas nėra toks primityvus. Jis valosi natūraliai, gamindamas gleives.

Kai šalyje tokie permainingi orai, darosi vis lengviau peršalti ar užsikrėsti virusu. Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosėjimą, gerklės skausmą ar slogą, juos pirmiausia bandykite įveikti natūralios medicinos pagalba. Liaudyje yra žinoma daugybė būdų, kaip atgauti jėgas stiprinant sveikatą pačios gamtos siūlomais „vaistais“. Vaistai „iš gamtos“ „Pajutus pirmuosius peršalimo požymius rekomenduojama likti namie ir sveikti. Nebūtina iškart gydytis vaistiniais preparatais.

Didžioji dalis deimantų susidaro toli gražu ne iš sutankėjusios anglies. Jie „gimsta“ apytikriai 150 kilometrų gylyje, o anglių klodai dažniausiai būna maždaug trijų kilometrų gylyje. Įdomūs faktai (nuotr. mixstuff.ru) (nuotr. Balsas.lt) Šikšnosparniai nėra akli. Taip, jie orientuojasi erdvėje echolokacijos būdu, bet jie gana gerai mato. Įdomūs faktai (nuotr. mixstuff.ru) (nuotr. Balsas.lt) Blondinai ir raudonplaukiai laikui bėgant neišnyks.

Vienas biochemikas iš Kanados mėgina įrodyti, kad valgyti savo snarglius yra sveika, rašo „The Canadian Press“. Scottas Napperis plėtoja teoriją, kad valgyti nosies gleives (kurios sulaiko mikrobus, kad šie nepatektų į mūsų organizmą), yra vienas iš būdų stiprinti organizmo imuninę sistemą. Biochemikas ieško savanorių savo tyrimui. Visi mokslinio eksperimento dalyviai būtų suskirstyti į dvi grupes. Visiems į nosis būtų įšvirkšta tam tikrų mikrobų.

Oficialioji medicina gripą ir peršalimą gydo antivirusiniais, karščiavimą mažinančiais ir kitais vaistais. O liaudies medicina šiems negalavimams įveikti siūlo platų spektrą įvairiausių receptų, kurių efektyvumas tikrai nenusileidžia vaistams. Siūlome pasidomėti įdomiausiais receptais bei sužinoti, ką apie juos mano paprastas šeimos gydytojas. Gydymo būdas.

Sloga – amžinas rudens palydovas: lyg ir ne liga, bet siaubingai apsunkina gyvenimą. Kimus balsas, poreikis nuolat pūsti nosį žmonių akivaizdoje, kurie ir taip šalinasi jūsų it raupsuotojo, – visa tai elementarios slogos simptomai. Bet juos galima įveikti vos per vieną dieną. Štai keli liaudiški kovos su sloga receptai, žalos tikrai nepadarysiantys, o negalavimo padėsiantys atsikratyti.

„Bene visi tėvai ieško alternatyvų – kaip pastatyti vaikus ant kojų po ligų be papildomų vaistų. Filmuojant naujausią laidą pati išmėginau vieną metodą, kuris – tikrai veiksmingas“, – sako TV3 laidos „Mamyčių klubas“ vedėja Eglė Skrolytė. Naudingus patarimus tėvams ji dalins jau šį šeštadienį 9.30 val. Ar pažįstama situacija, kai mažylis, vos išgydžius kosulį, vėl ima kosėti? Medikai pataria į pagalbą pasitelkti vibracinį masažą.

Norint išvengti rudeniškų ligų, būtina imtis profilaktinių priemonių nelaukiant, kol ligos paplis. Keičiantis orams, vis dažniau aplink save išgirstame ir pamatome šniurkščiojančių, kosėjančių, užkimusių ar kitaip peršalimo ligų kamuojamų žmonių. Turbūt daugelis iš mūsų tuomet tyliai pagalvojame, jog kažin ar pavyks mums patiems to išvengti.

Temperatūrų svyravimai silpnina imunitetą, todėl lengviau gali prikibti ligas sukeliantys virusai ar bakterijos. Lauke karšta, o automobilyje, biure ar bute nustatyta 18 °С temperatūra. Nuo karščio gelbėjamės darydami skersvėjus, gaivindamiesi lediniais gėrimais, mirkdami šaltame vandenyje. Visa tai – labai palankios sąlygos peršalti.

Peršalome: sloga, kosulys, skausmas gerklėje? Lašai į nosį erzina, sirupai nuo kosulio – kartūs, garstyčios ant nugaros – degina. Pasirodo, gydytis galima ir patiriant malonumą. Išbandykite. Tačiau siūlomi metodai tik palengvins simptomus, jei kūno temperatūra pakilusi, stipri sloga, plaučiuose jaučiami karkalai, kreipkitės į gydytojus. Pradėkime nuo to, kad peršalimo infekcijos neatsilaiko prieš humoro jausmą ir gerą nuotaiką.

Medikų tvirtinimu, geriausia apsauga nuo gripo ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų yra skiepai. Bėda tik, kad kiekvienais metais susiduriame vis su kita gripo viruso atmaina. Štai kodėl vakcinavimą reikia kartoti kiekvieną sezoną, o ne tikėtis, kad pernykščiai skiepai suveiks. Saugokite imunitetą Visi mes nors kartą gyvenime esame turėję karščio. Šaltkrėtis, laužomi kaulai, galva plyšta nuo skausmo... Visa tai tipiški gripo simptomai. Gripas – lašeliniu oro būdu plintanti infekcija.

Esant permainingiems orams daugėja susirgusiųjų infekciniais kvėpavimo takų uždegimais. O gripo virusas atveria kelius bakterinėms ligoms, sukeliančioms komplikacijas. Todėl specialistai žmonėms pataria imtis visų saugumo priemonių vos sunegalavus, o priklausantiems rizikos grupėms nedelsiant pasiskiepyti, praneša LTV „Panorama“. Penkerius metus donoro širdį nešiojantis vilnietis Rimvydas Vekerotas daugiau nekreipti dėmesio į, atrodo, paprastą ligą – gripą – nesiryžtų.

Drauge su vėju, lietumi ir žvarba ir, žinoma, su moksleiviais, sugrįžusiais į klases, į miestą atkeliavo ir peršalimo ligos. Sergančiųjų eilės nutįso prie gydytojų kabinetų durų. Daugiausia jose – moksleivių, kuriems diagnozuojamos ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, dėl kurių dažniausiai vargina sloga, užgulta nosis, kosulys, galvos ir gerklės skausmas, čiaudulys, akių gleivinės paraudimas.

Sergančiųjų eilės nutįso prie gydytojų kabinetų durų. Daugiausia jose – moksleivių, kuriems diagnozuojamos ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, dėl kurių dažniausiai vargina sloga, užgulta nosis, kosulys, galvos ir gerklės skausmas, čiaudulys, akių gleivinės paraudimas. Praėjusią savaitę medikų pagalbos prireikė net 571 šiauliečiui ir tai – dvigubai daugiau, nei prieš tai buvusią savaitę.

Rudenį mažėja žmogaus darbingumas, atsiranda mieguistumas, prastėja nuotaika. Vis dažniau sergama ir virškinimo trakto, viršutinių kvėpavimo takų ligomis, depresija. O po kelių savaičių sulaukiama ir infekcinių ligų protrūkio. Panevėžietė Dainora Radzevičienė pasakojo, kad ne pageltę lapai, bet savijauta praneša apie atėjusį rudenį. Moteriai dingsta nuotaika, o organizmas „susidraugauja“ su ligomis – peršalimu, žemu kraujospūdžiu, sąnarių uždegimu.

Vėlyvas pavasaris – metas, kai sužydi pievos ir sodai. Deja, džiaugtis pavasario žiedais lemta ne kiekvienam. Kasmet vis daugiau žmonių kaip tik tokiu metu, užuot pajutę energijos ir jėgų antplūdį, tampa tikrų tikriausiais ligoniais. Čiaudulys, varvanti nosis, rodos, signalizuotų apie peršalimą, tačiau.

Lietuvoje veikia 33 visuomenės sveikatos biurai (VSB). Kad sveikatintų mus Europos pavyzdžiu. Taip sakant, pridėtų kažkokios mums dar nebūdingos, pagerintos europinės sveikatos. O iš kur mums žinoti, kokia statistinio prancūzo, vokiečio, italo ir t.t. sveikata? Kokie jų statistiniai cholesterolio kiekiai. VSB iš pradžių turėtų išsiaiškinti, prie ko mūsų sveikatą ketina priderinti. Nes tik tada, pasibaigus kalendoriniams metams, išaiškėtų VSB naudingumas.

Kai aplinkui visi čiaudo, kosti ir visaip kitaip primena, jog už lango – ne vasara, svarbu išlikti tvirtai ir sveikai. O nesusirgti peršalimo ligomis tau padės šios 5 taisyklės. 1 taisyklė: subalansuota mityba Pamiršk sausus, šaltus užkandžius, Stenkis kasdien valgyti šiltos sriubos, ypač tavo organizmui pravers natūralus vištienos sultinys. Padėk savo imuninei sistemai: į valgiaraštį įtrauk daugiau šviežių daržovių ir vaisių.

Visi mes žinome, kad oficialioji medicina gripą ir peršalimą gydo priešvirusiniais, karščiavimą mažinančiais ir kitais vaistais. O liaudies medicina šiems negalavimams įveikti siūlo platų spektrą įvairiausių receptų, kurių efektyvumas tikrai nenusileidžia vaistais. Šį kartą siūlome pasidomėti įdomiausiai ir ekstremaliausiais receptais bei... sužinoti, ką apie juos mano paprastas šeimos gydytojas.

Atėjus šaltajam sezonui daug kalbama apie tai, kaip nesusirgti. Bet ką daryti kai pajuntate, kad šaltukas jau ėmė kutenti gerklę ar vis dažniau prisireikia vienkartinių nosinių? Įprasti būdai kovoti su peršalimu – žolelių arbata, šilto sultinio puodelis, kojų mirkymas karštoje vonelėje. Tačiau tai – dar tikrai ne visi metodai, kurie padeda efektyviai nuvaryti šalin besibeldžiančią į duris ligą.