Vaistininkai pasakoja, kad už lango tvyrant arti trisdešimties laipsnių, gyventojai ateina ir su sloga, ir su perštinčia gerkle. Medikai aiškina, kad dėl visko kaltas pačių pacientų noras pernelyg greitai atsigaivinti.
Julija, į polikliniką atskubėjusi su 8 mėnesių Adele ir savo vyresnėle Elena, sako, kad pastaroji vos prieš kelias dienas išsigydė peršalimą.
Ir iš tiesų – nors dauguma mano, kad peršalimo ligų metas yra ruduo ir žiema, eilės vaistinėse įrodo ką kita.
„Ypatingai šiais metais pavasaris atėjo labai vėlai, yra didelės temperatūrų kaitos ir žmonės serga. Dažniausiai, žinoma, tai gerklės skausmas ir slogos, šiek tiek padidėjusi temperatūra. Tai viršutiniai pagrindinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai“, - sako vaistininkė Miglė Kazakevičienė.
Pasirodo mūsų nosis, tiksliau, nosies gleivinė, kuri yra pagrindinis įvairius mikroorganizmus ir bakterijas sulaikantis barjeras, ypač jautriai reaguoja į temperatūrų pokyčius.
Tad būtent dabar, kai Lietuvą alina karščiai, sloguojančių, karščiuojančių ar su skaudančiomis gerklėmis daugėja ne tik vaistinėse, bet ir prie gydytojų kabinetų. Sergamumas fiksuojamas visose amžiaus grupėse.
Medikai primena, kad saulės vonių išsiilgę ir nuolat imuniteto sargo – vitamino D – stokojantys lietuviai, užklupus karščiams, elgiasi neadekvačiai, todėl ir serga – arba perkaista, arba peršąla.
