VU Santaros klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vyresniojo gydytojo otorinolaringologo Dariaus Raubos aiškinimu, labiausiai sau pakenkti galime, kai susirgę toliau einame į darbą ir savęs netausojame.
„Pasigavus virusą pirmiausia svarbu gerai išsimiegoti, vartoti daug skysčių, t. y. padėti organizmui kovoti su infekcija. Bet jei toliau nesustodami užsiimame darbais, kitomis veiklomis, einame sportuoti, ilgai būname šaltame ore, tai sveikatos neprideda. Jei peršalimo simptomus ignoruojami, taip tik skatinamas komplikacijų vystymasis“, – įspėjo gydytojas.
Pašnekovo pastebėjimu, dažnai susirgus peršalimu ryškaus temperatūros padidėjimo gali ir nebūti, tačiau jau kelios dalys rodo, kad organizmas kovoja su infekcija.
„Svarbu suvokti, kad neduodant organizmui ilsėtis gali ne tik žmogaus būklė pablogėti, bet ir didėja rizika apkrėsti kitus. Pats sergantysis gali jaustis visai neblogai, bet kitam to gali pakakti, kad rimtai susirgtų“, – įspėjo gydytojas.
Sausas oras – didžiausias priešas
Vienas dažniausių šaltuoju metu lydinčių virusinių susirgimų – sloga. D. Rauba atkreipė dėmesį, kad didžiausią meškos paslaugą darome nesirūpindami pakankama aplinkos drėgme, mat tuomet nosies gleivinė džiovinama ir sudaromos geresnės sąlygos virusams patekti.
„Didžiausias priešas nosiai yra sausas patalpų oras. Šildymo sezono metu tai itin aktuali problema. Tai labai kenkia nosies gleivinei ir peršalimai, virusinės ligos žymiai lengviau „prikimba“ prie tų, kurie gyvena sausose patalpose. Oro drėgmė kambaryje turėtų būti ne mažesnė nei 35–40 proc. Taip jau iškart padedame nosiai kvėpuoti ir apsaugome ją nuo paburkimo, o išdžiovinus gleivinę kaip tik sudaromos sąlygos labiau ją pažeisti virusams. Kai jau virusas pažeidžia gleivinę, tada atsiranda geros sąlygos ir bakterijoms atsirasti“, – įspėjo gydytojas.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad iki 10 proc. atvejų paprasčiausias peršalimas, lydimas elementarios slogos, gali komplikuotis ūminiu sinusitu.
„Realiai kiekvienos slogos metu daugiau ar mažiau yra pažeidžiama ir sinusų gleivinė ir išsivysto bendras nosies ir sinusų gleivinės uždegimas – rinosinusitas“, – pastebėjo pašnekovas.
Paklaustas, kas leistų suprasti, kad sloga užsitęsė ir jau pereina į ūminį sinusitą, pašnekovas patarė atkreipti dėmesį į keletą dalykų.
„Jei susirgome, po 3–5 dienų buvo ligos pikas, toliau tarsi pagerėja, bet toliau eina savaitė kita ir vis snargliuojamės, nors, atrodo, jaučiamės ir visai neblogai, reiškia, išsivystė sinusitas.
Kiti simptomai – jei po 3–4 ligos dienų atsiranda skausmai veido, kaktos srityje, pakyla temperatūra. Tada galvojame, kad ūminė virusinė sloga komplikavosi bakteriniu sinusitu“, – sakė D. Rauba.
Vis dėlto, pabrėžė gydytojas, didžioji dalis slogų ir sinusitų yra virusinės kilmės.
„Ir labai svarbu suprasti, kad net jei ta sloga užsitęsė ir atsirado tam tikros spalvos išskyros, tai tikrai nebūtinai reiškia, kad išsivystė bakterinis sinusitas ir reikia iškart pulti vartoti antibiotikus. Dėl jų reikalingumo gali nuspręsti tik gydytojas.
Ypač jei vaikų amžiuje sloga užtrunka daugiau nei 7–10 dienų, dažnai įtariama, kad ji jau komplikavosi, nes tokiame amžiuje šiaip yra sudėtinga atskirti, kur yra paprasčiausia sloga, o kur – sinusitas, nes paprasčiausiai viena liga pereina į kitą. Vis dėlto, dar kartą noriu pabrėžti, kad užsitęsusi sloga nebūtinai jau yra bakterinis sinusitas“, – pasakojo gydytojas.
Gali komplikuotis ir pūliniais akiduobėse
Anot specialistų, kitos dažniausios peršalimo komplikacijos – ūminis rinosinusitas, angina ir kt. Peršalimas taip pat gali sukelti trachėjų ar bronchų uždegimą. Tačiau esama ir rimtesnių sutrikimų, kuriuos gali sukelti sinusitas, – atsirasti pūliniai akiduobėse, kaukolės ertmėje, lėtinės obstrukcinėmis plaučių ligos.
„Taip, žmonės bijo komplikacijų – gal koks smegenų pūlinys atsiras. Vis dėlto, jei vystosi komplikacijos, paprastai tai nutinka pirmomis ligos dienomis. Dažniausiai tai būna žaibinės formos. Labai retai pasitaiko taip, kad jau dvi savaites sergant atsirastų tokios sudėtingos komplikacijos“, – kalbėjo D. Rauba.
Gydytojo aiškinimu, sinusas yra uždara ertmė, bet dėl kokio įgimto kaulinės sienelės defekto ar buvusios traumai nesant sinuso sandarumo, infekcija gali patekti į aplinkinius audinius ir sukelti komplikacijos akyje ar smegenyse.
„Tai gali nutikti ir sinusui užsikimšus, kai, atrodo, žmogus snargliavosi, o staiga nustojo, bet kartu atsirado galvos skausmas, spaudimas. Vis dėlto pūliniai akiduobėse, kaukolėje – pakankamai reta komplikacija. Tačiau jei žmogaus imunitetas yra sutrikęs, tai tada ir paprasčiausia sloga gali komplikuotis smegenų abscesu.
Esu matęs gal porą tokių atvejų, kai vaikinui po keturių penkių dienų slogavimo sinusitas per kelias dienas išsivystė į daugybinius galvos smegenų pūlinius. Bet tai daugiau yra pavieniai atvejai, juos nulemia imuniteto sutrikimai, jei dėl tam tikrų ligų yra vartojami imunosupresiniai vaistai“, – aiškino otorinolaringologas.
Gydytojas priminė, kad pagrindinis slogos ir sinusito gydymo principas – tai, kad sinusai, ertmės, kurios yra nosies šonuose, valytųsi.
„Kol tai vyksta, galim apsieiti be rimtesnių vaistų, t. y. antibiotikų. Kas padėtų? Galima ištepti kojas šiltais eteriniais aliejais ar tepalais, užsidėti vilnones kojines nakčiai, nes esama tokio nosies ir kojų reflekso – peršalus kojas pakenkiama nosies funkcija, atsiranda peršalimo simptomai. Galima naudoti inhaliacijas, pakvėpuoti šiltais garais, tai palengvintų kvėpavimą“, – patarė D. Rauba.
Specialistas pabrėžė, kad pradėjus be reikalo vartoti antibiotikus vėliau skiriant gydymą gali būti sunku susigaudyti, kokie vaistai gali padėti.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad itin atidžiai reikia rinktis vaistu nuo peršalimo, nes jų perdozavus galima rimtai pakenkti savo sveikatai.
