saulius čaplinskas

Vyriausybei atidėjus galimybių paso reikalavimą vaikams, jau girdėti svarstymų, ar tai nebus vienas iš žingsnių, kuriais pamažu judėsime link visiško galimybių paso atsisakymo. Sveikatos specialistai kalba, kad galimybių pasas buvo sukurtas Lietuvoje vyraujant alfa atmainai, tad kyla klausimas, ar ši priemonė dar yra veiksminga šiandieniniame kontekste. Trečiadienį buvo užfiksuotas naujų koronaviruso atvejų rekordas – pranešta apie per parą nustatytus 4635 užsikrėtimus.

Kontaktą su omikron atmaina užsikrėtusiais asmenimis turėjusiems pedagogams ir medikams netrukus nebereikės izoliuotis, kitą savaitę spręs dėl visų gyventojų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Valdančiųjų atstovas, konservatorius Linas Slušnys sprendimą sveikina ir užsimena, jog tai galėtų būti pirmieji žingsniai link galimybių paso atsisakymo.

Praėjusių metų viduryje dėmesio centre buvusi „Janssen“ vakcina nuo koronaviruso, panašu, pasitraukė iš populiariausiųjų sąrašo viršūnės. Revakcinuotis šia vakcina pasirinko tik apie 4 tūkst. šalies gyventojų. Specialistai išskiria kelias priežastis, kodėl galėjo taip nutikti.

Nuo sausio 10 dienos galimybių paso nebebus galima gauti atlikus serologinį antikūnų tyrimą. Šis Vyriausybės sprendimas sukėlė nemažą visuomenės nepasitenkinimą, mat dalis medikų nerekomenduoja skiepytis žmonėms, turintiems daug antikūnų, nes tai gali sukelti per didelę apkrovą organizmui. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.

Po Kalėdų praėjo daugiau nei savaitė, o po Naujųjų sutiktuvių – keturios dienos. Antradienį Lietuvoje fiksuotas šoktelėjęs naujų koronaviruso atvejų skaičius. Specialistai nė nedvejoja, kad šie du dalykai yra tiesiogiai susiję ir įspėja, kad artimiausiomis dienomis turėtume pamatyti dar aukščiau kylančią užsikrėtimų kreivę. Antradienį Lietuvoje fiksuoti 2278 nauji koronaviruso atvejai.

Antradienį įsigalioja naujos COVID-19 pandemijos suvaldymo priemonės. Nuo šiol visos kontaktinės pramoginės paslaugos vaikams nuo 12 metų ir dviejų metų amžiaus bus prieinamos tik pateikus galimybių pasą. Tokiu atveju gali būti paprašyti ir asmens dokumento – tiktų ir moksleivio pažymėjimas. Vis dėlto galimybių paso išdavimas tėvams kelia klausimų.

Lietuva gali pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir įvesti privalomą skiepijimą. Visgi privaloma vakcinacija būtų taikoma ne visiems gyventojams, o tik dirbantiems konkrečiose srityse. Seimo narė Jurgita Sejonienė palaikytų ir visos visuomenės privalomą skiepijimą. Visgi ekspertai nėra dideli šios idėjos entuziastai.

Vyriausybė nustatė kriterijus, kada galimybių paso ribojimai būtų švelninami arba išvis naikinami. Ekspertai pabrėžia, kad geriausiu atveju to galime tikėtis tik vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje, tačiau visas kortas gali sumaišyti ne tik omikron, bet ir naujos koronaviruso atmainos, kurios egzistuoja jau dabar, tik mes apie jas dar nieko nežinome.

Trečiadienį Lietuvos oficialiai patvirtinti pirmieji koronaviruso omikron atmainos atvejai. Vyriausybė posėdžio metu patvirtino kriterijus, kada galimybių paso ribojimai galėtų būti sušvelninti arba atšaukti. Šias temas naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas Gytis Dudas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pasaulyje plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai specialistai konstatuoja, kad iki šiol imunizuoti asmenys bus mažiau apsaugoti nuo šios atmainos sukeltos ligos. Tiesa, dar lieka nežinomųjų, kiek žymiai kris ši apsauga, tačiau neabejotina reikšmė teks sustiprinamajai skiepo dozei. Visgi kitos šalys nieko nelaukdamos jau imasi daugiau priemonių užkirsti naujai prognozuojamai pandemijos bangai.

Visame pasaulyje plinta nauja COVID-19 omikron atmaina. Daugeliui kyla abejonių dėl dabartinių vakcinų veiksmingumo prieš naują mutaciją, tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas ramina ir sako, kad naujos technologijos leidžia modifikuoti vakcinas labai greitai. Apie iššūkius, kuriuos gali sukelti omikron atmaina, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo S. Čaplinskas ir Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Naujausia koronaviruso omikron atmaina sukėlė pasaulio sveikatos specialistus ant kojų. Kol kas apie naująją mutaciją žinoma labai mažai, tad kai kurios valstybės svarsto sienų uždarymą. Epidemiologas Saulius Čaplinskas sako, kad dėmesį ir jėgas reikia sutelkti ne į griežtus ribojimus, o į intensyvesnį testavimą. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su epidemiologu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Naujuosius metus pasitinkame su nauja koronaviruso omikron atmaina.

Pasaulyje nustačius dar vieną galimai pavojingą koronaviruso atmainą, kai kurios šalys jau stabdo keliones iš Pietų Afrikos regiono. Lietuva taip pat imasi priemonių – griežtina atvykimo į šalį tvarką. Lietuvos specialistai spėja, kad naujoji atmaina, ko gero, jau yra išplitusi ir kituose regionuose, ne tik Pietų Afrikoje. Nors ši atmaina Lietuvoje dar nebuvo užfiksuota, specialistai beveik neabejoja – išvengti jos nepavyks.

Po dviejų pandeminių metų pertraukos didžiuosiuose prekybos centruose šį savaitgalį startuoja „juodasis penktadienis“ ir išpardavimų dienos, kurių metu lankytojus vilios įvairios akcijos. Tačiau pastaroji žinia džiugina ne visus. Sveikatos apsaugos specialistai ragina nepamiršti, kad COVID-19 niekur nepasitraukė, o  ten, kur susirenka daug žmonių, rizika virusinės ligos plitimui svariai išauga.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako nematantis prasmės toliau tęsti teisminius procesus dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo Sauliaus Čaplinsko. „Dar nesu galutinai susipažinęs su visa medžiaga. Tačiau bendrą paveikslą jau matau. Kadangi sprendimą buvo priėmęs ankstesnis ministras, kai pradėjau savo darbą, jau buvo prasidėję teisminiai procesai ir neturėjau jokių galimybių atšaukti ar daryti kažkokiu kitus sprendimus, manau, kad teismas išsiaiškino, priėmė sprendimą.

Įtariama, kad vienoje Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, kad asmenys pasiskiepijo nuo COVID-19. Policija ir prokuratūra pranešė, kad dauguma įtariamųjų yra medikai. Ši situacija privertė susimąstyti, kiek dar suklastotų dokumentų egzistuoja šalyje ir ar patys medikai neprisideda prie pandemijos plitimo.

Saulius Čaplinskas penktadienį grąžintas į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo pareigas po palankaus teismo sprendimo, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Šiuo metu jau yra pasirašytas sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymas dėl Sauliaus Čaplinsko grąžinimo į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pareigas nuo lapkričio 5 dienos“, – pranešė ministerija.

Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas ruošiasi tęsti darbą šiose pareigose po jam palankaus teismo sprendimo. „Aš privalau būti pareigose, teismas grąžino mane, o toliau – lauksiu ministro sprendimo“, – BNS penktadienį sakė S. Čaplinskas. „Manau, jūs matote, kad aš ir neturėdamas pareigų dariau tai, ką galiu kaip privatus asmuo.

Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro vadovas Saulius Čaplinskas iš pareigų atleistas nepagrįstai, jis skubos tvarka grąžinamas į pareigas. „Nenustatyta, kad jis pažeidė darbo drausmę“, – ketvirtadienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė.

Kai kurie gyventojai nesupranta, kodėl nuo COVID-19 pasiskiepiję žmonės po aukštos rizikos kontakto su sergančiuoju nėra izoliuojami. Baiminamasi, kad taip virusui ir toliau išlieka galimybė plisti. Šį klausimą taip pat kelia ir Šiaulių miesto meras. Jo nuomone, tokia tvarka atveria kelią viruso plitimui, tad nurodyti izoliuotis jis siūlo ir pasiskiepijusiems asmenims.

Epidemiologinei situacijai vis blogėjant ir naujų COVID-19 atvejų rodikliams viršijant kelis per dieną paskiepytų žmonių skaičių, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad kovai su pandemija liko tik du keliai. Vienas jų – apriboti paslaugas visiems gyventojams, kitas – tik nepasiskiepijusiems asmenims. Pastarieji politiko siūlymai šokiruoja ekspertus ir Seimo narius, jie vieningai tikina, kad nebereikia koncentruotis į draudimus ir galimybių pasą – jie jau atliko savo pareigą.

Lietuvoje sparčiai augant susirgimų COVID-19 skaičiui, virusologas profesorius Saulius Čaplinskas paaiškina, kodėl pernai rugsėjį turėjome keliasdešimt kartų mažiau koronaviruso atvejų. Profesoriaus teigimu, situacija iš esmės pasikeitė dėl trijų priežasčių. Žemiau pateikiame profesoriaus S. Čaplinsko komentarą: PIRMA priežastimi įvardinčiau pasikeitusį gyventojų požiūrį į virusą.

Jei Vyriausybė apsispręs privalomai skiepyti tam tikrų profesijų žmones, epidemiologas profesorius Saulius Čaplinkas tam pritartų. Jam ir dabar sunku suvokti, kaip su žmonėmis dirba nepasiskiepiję medikai ar mokytojai. Tuo metu policininkų ir mokytojų bendruomenės į tokias kalbas žiūri skeptiškai. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tas žodis privalomai turbūt skamba gan šokiruojančiai kai kuriems žmonėms.

Jau antrus metus trunkanti COVID-19 pandemija išstūmė anksčiau įprastai šaltuoju metų laiku siausdavusį gripą. Specialistai įspėja – tai netruks amžinai ir jau netrukus gripo virusas gali grįžti daug didesne jėga. Kai kam jis jau šį sezoną gali sukelti net daugiau bėdų nei kovidas. Portalo tv3.lt kalbinti specialistai vieningai pabrėžia, kad diskusijos ir prognozės apie būsimą gripo sezoną kol kas ir lieka tik diskusijomis.

Šiuo metu trečiąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gali gauti ne visi gyventojai, o tik tam tikros jų grupės. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai siūlo trečia vakcinos doze leisti skiepytis visiems gyventojams – vakcinų turime per akis, be to, taip elgiasi ir kai kurios kitos šalys. Tačiau ne visi specialistai sutinka su šia idėja ir ragina palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šio klausimo taip pat sako dar nesvarstanti.

Jau antrus metus gyvenant COVID-19 pandemijos ritmu turbūt ne vienas susimąsto, kada gi ji galėtų baigtis. Nors šiuo metu fiksuojami rekordiniai atvejų skaičiai ir artimiausiems mėnesiams ekspertai nežada nieko gero, neatmetama, kad jau kitąmet galima tikėtis mažiau suvaržyto gyvenimo. Nors kai kur, pavyzdžiui, Danijoje, COVID-19 jau dabar pripažintas sezonine liga, specialistai neslepia, kad bet kuriuo atveju protrūkių įvairiuose pasaulio kampeliuose dar kurį laiką išvengti nepavyks.

Ribojimai galimybių paso neturintiems gyventojams galioja jau beveik tris savaites. Nors jie turėjo paskatinti gyventojus sparčiau skiepytis nuo COVID-19 ir padėti gerinti sergamumo rodiklius, kyla klausimas, ar priemonė pasiekė savo. Nuo rugsėjo 13-osios paskiepyti beveik du procentai gyventojų, o užsikrėtimų kreivė toliau stiebiasi – per dieną užfiksuojami beveik du tūkstančiai naujų atvejų.

Vyriausybei nutarus, kad nuo spalio 1 d. visose uždarose patalpose kaukių dėvėjimas yra privalomas, pro. Saulius Čaplinskas teigia, kad galimybių paso naudojimas, ypač kalbant apie didžiuosius prekybos centrus, netenka prasmės. Socialiniame tinkle pasidalinęs žinute užkrečiamųjų ligų specialistas svarstė, kad atėjo metas peržiūrėti kitus dabar galiojančius ribojimus.

Kritikuojamas ar ne, bet galimybių pasas tebėra svarbus įrankis Lietuvoje. Būtent su šiuo dokumentu šalies gyventojai gali gauti didelę dalį paslaugų, kurios neprieinamos jo neturintiems. Tačiau kaip ilgai ši sistema bus veiksminga? Specialistai įžvelgia du scenarijus, pagal kuriuos Lietuvoje galimybių pasas taptų bevertis. Maža to, dalis jų įspėja, kad su galimybių pasu gyventojai gali per daug atsipalaiduoti ir jaustis viruso neįveikiami.

Naujos koronaviruso atmainos gąsdina medikus ir mokslininkus. Baiminamasi, kad kai kurios bus dar atsparesnės vakcinoms. Nors valdantieji dėl naujo karantino tikimybės nedaugžodžiauja, Lietuvos mokslininkai atviresni – artėjame prie labai pavojingų susirgimų skaičių, kai užsidarymas liks vienintele išeitimi. Ekspertų teigimu, galbūt besiartinantis karantinas gali būti kitoks. Jei ligoninės ir toliau pildysis imuniteto neturinčiais pacientais, greičiausiai ribojimai bus taikomi tik jiems.

Antradienio rytą Statistikos departamentas pasitiko su nemaloniomis naujienomis – visa Lietuva pasiekė „juodąją“ COVID-19 zoną. Nedžiuginančio vakcinacijos lygio ir, regis, neefektyvių galimybių paso ribojimų fone premjerė Ingrida Šimonytė prakalbo apie galimą karantiną.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl pandemijos valdymo ribojimų. Iš vienos pusės girdime siūlymus tam tikrus ribojimus lengvinti, tačiau iš kitur netrukus atskrieja žinia, kad svarstoma ribojimus griežtinti. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad tokia komunikacija primena blaškymąsi ir vardija, kokių priemonių šiuo metu valdžia turėtų imtis.

Tęsiantis vakcinacijai nuo koronaviruso, dalis gyventojų jau sulaukia trečios dozės. Tačiau vis dažniau kalbama apie galimą ketvirtą dozę, kuri dar labiau sustiprintų imunitetą. Visgi ekspertų teigimu, ketvirtos dozės gali prireikti ne visiems gyventojams, o atsakymų, kaip ilgai išlieka imunitetas po skiepo, turi pateikti vakcinų gamintojai.

COVID-19 vakcinas tebegaubia daug mitų, dėl kurių dalis gyventojų nusprendžia nesiskiepyti. Lietuvoje ir pasaulyje fiksuojant naujas viruso atmainas, skiepų priešininkai tvirtina, kad prie to prisidėjo būtent vakcinos. Savo ruožtu mokslininkai teigia, kad tiesos tame labai mažai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rugsėjo 1-ąją paskelbė stebinti naują COVID-19 atmainą, kuriai suteikė miu pavadinimą. Ji pirmąkart aptikta Kolumbijoje sausį.

Nuo rugsėjo 10 d. Danija COVID-19 nebelaikys „didelę grėsmę visuomenei keliančia liga“, o tai reiškia, kad dauguma likusių apribojimų nustos galioti. Ar panašus scenarijus gali susiklostyti Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Aurelija Žvirblienė ir užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas.

Lietuvoje turint vakcinų nuo COVID-19 perteklių ne tik medikai ir socialinės globos sektoriaus atstovai, bet ir dalis plačiosios visuomenės laukia, kada galės gauti sustiprinančiąją skiepo dozę. Visgi specialistai ragina neskubinti masinės revakcinacijos – palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų arba bent kiekvieną atvejį vertinti individualiai.  Jau artimiausiu metu laukia sveikatos apsaugos ministro įsakymai dėl dar daugiau asmenų skiepijimo trečiąją skiepo nuo COVID-19 doze.

Naujai susikūręs sveikatos ekspertus vienijantis Sveikatos teisės institutas (STI) pirmadienį pasidalino savo siūlymais, kaip reikėtų valdyti pandemiją. Institutas siūlo panaikinti galimybių pasą, ekstremaliąją situaciją ir nebeskatinti masinės vakcinacijos. Kiti sveikatos priežiūros specialistai oponuoja STI išsakytoms idėjoms ir sako, kad vienas iš pagrindinių kovos su koronavirusu priemonių yra vakcinacija, be to, STI idėjose trūksta argumentacijos.

Nors Vyriausybė gerokai iš anksto paruošė ribojimus dar vienam rudeniui su COVID-19 pandemija, neaišku, ar ribojimų išties prireiks, o gal atvirkščiai – jie taps griežtesni. Deja, gausiai besiskiepijančių užsienio valstybių pavyzdžiai Lietuvai nežada nieko gero – net ir spartus vakcinavimas neužkerta kelio įvairiems ribojimams Izraelyje.

Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro vadovas Saulius Čaplinskas teismo prašo pripažinti jo atleidimą neteisėtu, grąžinti jį į pareigas ir sumokėti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. „Neturtinė žala argumentuojama reputacijos sumenkinimu.

Panašu, kad COVID-19 situacija Lietuvoje ir toliau nežada nieko gero. Mokslininkai ir virusologai skaičiuoja, kad kasdienių užsikrėtimų šuolį išvysime jau netrukus – rugsėjo viduryje. O šaltasis sezonas su virusu gali būti dar sudėtingesnis nei pernai.  COVID-19 užsikrėtimų kreivėje matyti, kad nuo liepos vidurio Lietuva išgyveno naujų susirgimų šuolį.

Vos Vyriausybei prakalbus apie ribojimus, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms, šalyje kaip mat šoktelėjo vakcinavimo tempai. Nuo dienos, kai prabilta apie konkrečias priemones, pirma vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepijo beveik dvigubai daugiau žmonių nei dieną prieš. Politikai ir specialistai neabejoja – tam įtakos tikrai turėjo Vyriausybės sprendimai. Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms.

Vyriausybei nusprendus, kada būtų grįžtama prie tam tikrų ribojimų dėl COVID-19 situacijos prastėjimo, sveikatos priežiūros specialistai vardija priemones, kurios būtų efektyvios. Specialistų akimis, šiuo metu pati svarbiausia ir efektyviausia kovos su koronavirusu priemonė yra vakcina. Todėl, pasak kai kurių ekspertų, tų asmenų, kurie piktybiškai nesutinka skiepytis, gyvenimas galėtų būti apribotas.

Vis dažniau kalbama apie tai, kad netrukus Lietuvoje gali prasidėti ketvirtoji koronaviruso banga, o Vyriausybė svarsto idėją, kad bendrą šalies karantiną turėtų keisti lokalūs. Tačiau užkrečiamųjų ligų specialistas Saulius Čaplinskas sako, kad riboti reikėtų tik tas įmones ar mokyklas, kuriose kiltų viruso židiniai.

Vakcinavimo tempams lėtėjant politikai ir savivaldybių atstovai suka galvas, kaip paspartinti skiepų procesus. Vieni bando žmones paskatinti loterijomis, kiti – ėjimais tiesiai į namus ar reklaminėmis kampanijomis. Sulaukta ir griežtesnių siūlymų – siūloma apmokestinti skiepus ir testus, riboti nepasiskiepijusių galimybes ar net skirti baudas. Visgi, į šiuos siūlymus ekspertai žiūri atsargiai.

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie tai, kad netrukus šalyje gali prasidėti ketvirtoji koronaviruso banga, bet Vyriausybė, panašu, laikosi pozicijos, kad bendrą šalies karantiną turėtų keisti lokalūs, t.y., veiklos būtų ribojamos ten, kur virusas imtu plisti sparčiau.

COVID-19 pandemijai jau besitęsiant antrus metus daug kas svarsto, kiek ilgai teks gyventi dėvint kaukes ir kenčiant vienokius ar kitokius ribojimus. Štai užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pateikė kelis galimus scenarijus.

Vyresni nei 80 m. amžiaus senjorai galimybę pasiskiepyti nuo Covid-19 gavo vieni pirmųjų šalyje. Vis dėlto šia proga iki šiol pasinaudojo tik pusė šiai amžiaus grupei priklausančių asmenų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad specialistai jau pradėjo lankyti senjorus namuose ir siūlyti jiems vakcinuotis namie, netrukus yra planuojama pasitelkti ir medikų pagalbą. Vakcinuotis nuo Covid-19 Lietuvoje galima jau maždaug pusę metų.

Lietuvoje prasidėjo masinė vakcinacija – gauti skiepą nuo COVID-19 gali visi 16-kos ir vyresni gyventojai. Nors į vakcinavimo centrus jau pasipylė norintys pasiskiepyti, o kiti dėl to keliauja net į kitas savivaldybes, neretam kyla ir nemažai abejonių, kokią vakciną rinktis. Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narė Jurgita Sejonienė ir profesorius Saulius Čaplinskas. Profesoriau, kiekviena vakcina turi tam tikrų savo ypatumų.

Galimybių pasas kelia aštrias diskusijas ne tik visuomenėje, tarp verslininkų, bet ir tarp sveikatos priežiūros specialistų. Vos įsigaliojęs dokumentas sukėlė audrų dėl savo galiojimo laiko su neigiamu koronaviruso testu. Ekspertai dar anksčiau skatino Vyriausybę kuo greičiau pailginti Galimybių paso galiojimo laiką, kad su testu jis galiotų ne parą, o ilgiau.